Šiemet Mongolijos Bažnyčia švenčia „sidabrinį jubiliejų“ – 25 misijų metus šalyje, kuri buvo ką tik išsivadavusi iš socializmo. 1991 m. atkuriant Mongolijos Bažnyčią labai prisidėjo arkivyskupas Jonas Bulaitis, tuometinis apaštalinis nuncijus Pietų Korėjoje. 1992 m. rugsėjį jis buvo paskirtas nuncijumi ir Mongolijai.
Arkivysk. G. Grušas pamoksle: sveikai visuomenei būtinos sveikos šeimos
Vienas globos namuose augęs berniukas, jau tapęs vyru, pasakojo istoriją, kad atmintyje jam vis iškyla vaizdas, kaip viena močiutė, gyvenusi tame pačiame miestelyje, kiekvieną kartą pamačiusi tą berniuką netoli savo namų, išnešdavo jam duonos riekę, storai apteptą uogiene. Globos namuose maisto buvo pakankamai, tačiau giliai atmintyje jam išliko tos duonos su uogiene skonis.
Neatrastoji Marijampolė Jurgio Matulaičio keliais
Marijampolė išsidėsčiusi Sūduvos krašto centre, prie Šešupės kranto. XVIII a. viduryje marijonai čia įsteigė vienuolyną. Nuo jo XVII a. antrojoje pusėje čia įsikūręs kaimas gavo Marijampolės vardą. Marijampolė tapo vieninteliu Lietuvoje miestu, įreikšminusiu vienuolijos, o per ją ir pačios Švč. Mergelės Marijos vardą.
Kelionė su Teofiliumi. Eucharistija persmelktas gyvenimas
Vatikano II Susirinkimas liudija, kad „iš Eucharistijos, kaip iš šaltinio, trykšta į mus malonė ir jos dėka veiksmingiausiai pasiekiamas žmonių pašventinimas Kristuje bei Dievo pašlovinimas, kurių kaip tikslo siekiama visais kitais Bažnyčios darbais“ (SC 10). Žmonių pašventinimas vyksta iš Eucharistijos tekančios malonės dėka. O kaip yra tada, kai žmogus ilgą laiką nedalyvauja Eucharistijoje?
Arkivysk. T. Kondrusiewicz: Fatimos žinia neprarado aktualumo
Bažnyčia Baltarusijoje rimtai žiūri į Fatimos žinią, - sakė Minsko ir Mogiliavo arkivyskupas Tadeusz Kondrusiewicz, Lenkijos katalikų žinių agentūrai KAI duotame interviu pasakodamas apie Baltarusijoje vykstančius renginius Mergelės Marijos apsireiškimų Fatimoje šimtųjų metinių proga.
Druska ir šviesa
Be šviesos ir druskos neįsivaizduojamas mūsų gyvenimas. Druska saugo maistą nuo sugedimo ir priduoda jam skonį, o šviesa padeda skleistis bet kokiai gyvybei.
Jėzus druska ir šviesa pavadino savo mokinius, nurodydamas, kokią misiją šiame pasaulyje turės atlikti jo sekėjai: apsaugoti visuomenę nuo moralinio supuvimo ir nušviesti šio gyvenimo patamsius, kad bent kai kas nepasiklystų.
Didvyriškasis vyskupas
Amžininkų liudijimai
Solovkai… Kas apie juos negirdėjo? Juk tai pirmoji pasaulio koncentracinė priverčiamųjų darbų stovykla, visų panašių stovyklų prototipas, stovyklų, atsiradusių pirmiausia sovietinėje Rusijoje, o vėliau ir nacionalsocialistinėje Vokietijoje. Šių atsiminimų autorius yra Vincas Dainys Mogilevo vyskupijos kunigas, lietuvis, ilgametis sovietų kalinys, kurį laiką kalėjęs drauge su vyskupu Teofilium Matulioniu. Savo atsiminimus rašė jis 1948 m., gyvendamas V. Vokietijoje, Scheinfeldo išvietintų asmenų stovykloje.
Amoris laetitia“: Lytinis auklėjimas
Popiežiaus dokumente apie meilę šeimoje – 7 skyriuje dėmesys vaikų ir paauglių auklėjimui.
Vatikano II Susirinkimas kalbėjo apie būtinybę rūpintis vaikų ir paauglių „pozityviu ir protingu, amžiui pritaikytu“ lytiniu auklėjimu atsižvelgiant „į psichologijos, pedagogikos bei didaktikos pažangą“. Turime savęs paklausti, ar mūsų auklėjimo institucijos ėmėsi šio iššūkio. Sunku imtis lytinio auklėjimo epochoje, kai lytiškumą linkstama subanalinti ir nuskurdinti. Toks auklėjimas suvoktinas meilės, dovanojimosi vienas kitam ugdymo kontekste. Tada lytiškumo kalba bus ne apgailėtinai nuskurdinama, bet apšviečiama. Seksualinį instinktą galima ugdyti pažįstant save ir plėtojant gebėjimą tvardytis, taip padedant rastis vertingam gebėjimui džiaugtis ir susitikti mylint.
Popiežius vienuoliams: „Pašvęstasis gyvenimas „nukraujuoja“
Kodėl mažėja pašaukimų į vienuolius? Kodėl įžadus davę vyrai ir moterys atsisako Dievui pašvęsto gyvenimo? Šias temas plenarinėje asamblėjoje svarstė Pašvęstojo gyvenimo institutų ir apaštališkojo gyvenimo draugijų kongregacijos nariai. Tą pačią tematiką palietė ir popiežius Pranciškus šeštadienio rytą priėmęs plenarinės asamblėjos dalyvius.
Algirdas Malakauskis OFM tapo naujuoju LVVVK pirmininku
Vasario 2 dieną, švenčiant Viešpaties Paaukojimo šventę ir Dievui pašvęstojo gyvenimo dieną, Vilniuje vyko Lietuvos vyrų vienuolijų vyresniųjų konferencijos (LVVVK) posėdis, kurio metu buvo išrinktas naujasis LVVVK pirmininkas, pakeitęs trejus metus konferencijai vadovavusį jėzuitą kun. Gintarą Vitkų SJ. Naujuoju LVVVK konferencijos pirmininku tapo Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos ministras pranciškonas kun. Algirdas Malakauskis OFM.
Pranciškonas br. Rolandas Taučius: „Aš turiu šeimą, tik kitokią“
Vasario 2 d. minimas Viešpaties paaukojimas šventykloje ir pasaulinė Dievui pašvęstojo gyvenimo diena. Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyne gyvenantis brolis Rolandas Taučius OFM pasakoja, kaip ir kada atsirado vienuolystė bei kuo ji tebėra aktuali šių dienų visuomenės gyvenime.
Šventojo Tėvo maldos intencija: „Stokojančius priimti“
Popiežius kviečia vasario mėnesį maldose atminti stokojančiuosius, ypač gyvenančius miestų paribiuose, kviečia jų neapleisti, o svetingai priimti. Šventojo Tėvo maldos intencijos tema: „Stokojančius priimti“. Maldų intencija pristato pats popiežius video žinioje, kuri netrukus pasirodys su titrais lietuvių kalba. Video žinia jau išplatinta devyniomis kalbiomis. Video žinioje popiežius kalba ispaniškai, jo kalba išversta į anglų, kinų, arabų, vokiečių, olandų, prancūzų ir portugalų kalbas.
„Netark Dievo vardo be reikalo“
Nenaudosi piktam Viešpaties, Tavo Dievo, vardo (Iš 20, 7; Įst 5, 11)
Norint suprasti II Dievo įsakymą, reikia išsiaiškinti, ką reiškia šiuo atveju žodis „vardas“ ir „be reikalo“. Hebrajiškojo pasaulio žmonėms vardas reikšdavo asmenį, kurio vardu jis buvo pavadintas, ir jam suteiktą misiją. Pavyzdžiui, vardas Mozė reiškia „tas, kuris iš vandens buvo ištrauktas“, arba Izraelis – „tas, kuris kovoja su Dievu“.
Apie „prestižinę“ Bažnyčią
Labai žmogiška norėti pripažinimo, norėti būti vertinamam, mėgstamam, palaikomam – tą norą turim visi, jis labai normalus. Na, jei būti ne šauniausiam, tai norisi būti bent šauniam, mėgstamam. Taip pat norisi, kad ir mums svarbūs dalykai kitų būtų laikomi šauniais. Tik štai, kai tas šaunumo kriterijus taikomas Bažnyčiai, – labai netikėtų niuansų atsiranda, atrodo, kad prarandam esmę. Kartais panašu, jog bandoma parodyti, kad yra naudinga, „apsimoka“ eiti į bažnyčią...
Irena Vaišvilaitė: „Kardinolas atnešė į Lietuvą povatikaninės bažnyčios patirtį“
Vasario 1 d. Vilniaus arkivyskupas emeritas, kardinolas Audrys Juozas Bačkis švenčia 80-ąjį gimtadienį. Jubiliejaus proga Irena Vaišvilaitė, dabartinė Lietuvos Respublikos ambasadorė prie Šventojo Sosto, „Bernardinai.lt“ skaitytojams primena kardinolo titulo vertę nacionalinei Bažnyčiai, aptaria kard. Bačkio svarbą Lietuvos Katalikų Bažnyčiai.
Ar vienuolinės bendruomenės dar turi ateitį?
Chiara D’Urbano yra psichologė-psichoterapeutė, baigusi studijas Popiežiškajame Grigaliaus universitete, vėliau specializavosi klinikinės psichologijos ir psichoanalizės srityse. Dabartinė darbo sritis – kunigų ir pašvęstųjų asmenų ugdymas bei palydėjimas, poros santykių problemos. Dėsto pašaukimo procesų psichologiją Popiežiškajame universitete Regina Apostolorum, bendradarbiauja su Aukštuoju moters studijų institutu.
Startuoja atnaujinta svetainė apie garbingąjį Dievo tarną Teofilių Matulionį
Su džiaugsmu pristatome naują svetainę www.teofilius.lt. Ji kelia sau tokius uždavinius:
– populiarinti garbingojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio gyvenimą ir veiklą;
– pristatyti Teofiliaus metų žinią;
– padėti rengtis garbingojo Teofiliaus beatifikacijai.
Atsižvelgdami į lenkakalbius tikinčiuosius, svetainėje įdiegėme nuorodą (PL) į joje skelbiamus lenkiškus tekstus. Tikimės, kad šių tekstų tik daugės.
Kardinolo A. J. Bačkio amžiaus sukaktis
Vasario 1-ąją kardinolui Audriui Juozui Bačkiui sukanka aštuoniasdešimt metų. Vilniaus arkivyskupas emeritas, vienintelis Kardinolų kolegijos – Popiežiaus senato narys iš Lietuvos, ligi jubiliejinės sukakties buvo tarp Kardinolų kolegijos pilnateisių narių, galinčių rinkti popiežių. Teisė rinkti popiežių tradiciškai priklausydavo visiems kardinolams iki gyvos galvos. Popiežius pal. Paulius VI 1970 metų sprendimu vienus kardinolus išskyrė iš konklavos, įvesdamas taisyklę, tapusią nauja tradicija: kardinolai, sulaukę aštuoniasdešimties metų, nebedalyvauja konklavose.
„Jūs pasaulio šviesa.Neįmanoma nuslėpti miesto, kuris pastatytas ant kalno“ (Mt 5, 14)
Sekmadienis po Grabnyčių Evangelijoje mums dar kartą primena žmogaus gyvenimo pasiuntinybės didingumą ir dievišką prasmingumą. Jėzus kalba apie mūsų pasiuntinybės esmę, lygindamas mus su žemės druska ir pasaulio šviesa. Druska daug amžių buvo ir tebėra svarbi žmogaus maisto skonio dalis. Kaip druska teikia maistui skonį ir apsaugo nuo gedimo, taip ir mes esame pašaukti pasaulį apsaugoti nuo sugedimo ir savo pavyzdžiu kurti čia ir dabar Dangaus karalystę. Tiesa, druska niekada nepraranda savo sūraus skonio, nebent tik viena išimtimi, kai ji sumaišoma su kokiu nors nešvarumu. Kažkas panašaus yra ir su mumis, kai nešvarumas – nuodėmė – įsimaišo į mūsų gyvenimus. Tada lygiai taip pat ir mes prarandame tikro skonio žinovo kvapą ir patikimumą. Druska taip pat yra tyrumo ir švento naivumo, kūdikiškos dvasios pasitikėjimo Dieviška Apvaizda simbolis. Ar mūsų kalba, elgsena ir net slapčiausios mintys yra druskos baltumo ir visiško tyrumo ženklas? O gal esame savo gyvenimo kelyje sutikę „saldų“ žmogų? Ar tas saldumas suteikė mums pasitikėjimo? Jėzus niekur nekalba apie saldumą ir nekviečia mūsų būti žemės saldumu. Priešingai – Jėzus nori, kad būtume šios žemės druska.
Arkivysk. L. Virbalas: Mylinti šeima – geriausiai aplinka augti kiekvienam vaikui
Sekmadienį, sausio 29 d., Kauno katedroje arkivyskupas Lionginas Virbalas drauge su tikinčiais meldėsi už vaikus, patiriančius smurtą ir prašė Dievo pagalbos, kad vaikai šeimose būtų mylimi, bet ne žalojami, o šeimos susilauktų visos būtinos pagalbos.
Homilijoje ganytojas kalbėjo: „Fizinis smurtas jokiu būdu nepriimtinas ir sulaukia bausmės. Grubi prievarta ir smurtas tik suluošina – visada dvasiškai, o kai kada ir fiziškai. Bet juk daugybė įstatymų draudžia sukčiauti, vengti mokesčių, skriausti kitus ir t. t. Ar išleidus šiuos įstatymus viskas susitvarkė ir nebeliko priešingai besielgiančių?!
Atvers duris naujas moterų vienuolynas
Kopenhagos vyskupas pašventino naujų Švenčiausiojo Kraujo vienuolijos namų statybos aikštelę Holte, į šiaurę nuo Danijos sostinės. Apeigoms vadovavo vysk. Czeslaw Kozon, padedamas generalinio vikaro Nielso Engelbrechto.
Popiežius: Be atsivertimo neįmanoma būti palaimintais
Turime santūriai naudotis materialinėmis gėrybėmis, visada padėti kitiems žmonėms, vadovautis nuolankumo darybe bendraudami su kitais žmonėmis ir su Dievu, - šito mus moko Kristaus palaiminimai, kuriuos girdėjome sekmadienio Evangelijoje. Apie tai kalbėjo popiežius Pranciškus, prieš sekmadienio „Viešpaties Angelo“ maldą sveikindamas šią proga į Šv. Petro aikštę susirinkusius tikinčiuosius.
Pranciškonai vyskupai
Iš Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos yra kilę du vyskupai – J. E. išeivijos lietuvių vyskupas Paulius Baltakis OFM (dabar jau vyskupas emeritas) ir J. E. Panevėžio vyskupas ordinaras Linas Vodopjanovas OFM. Džiaugdamiesi savo broliais vyskupais, pateikiame jų biografijas.
Jėzaus palaiminimų kelias
IV eilinio sekmadienio homilija
Naujai išrinkti Seimo nariai, uždėję ranką ant Konstitucijos, prisiekia ištikimai tarnauti Lietuvai ir ginti Konstitucijoje įrašytas tautos vertybes. Tikriausiai, stebėjote, kaip naujai išrinktas Amerikos prezidentas D. Trampas, uždėjęs ranką ant jo motinos padovanoto Šv. Rašto, taip pat prisiekė ginti savo šalį ir jos žmonių konstitucines teises.
Amžininkų liudijimai apie T. Matulionį: sesuo Agnietė OSB
Tęsiame amžininkų liudijimų seriją, kurioje atsiskleidžia įvairūs būsimo palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio gyvenimo ir asmenybės aspektai. Sesuo Agnietė (Čyžaitė), OSB, buvusi Kauno benediktinių vienuolyno vyresnioji tuo metu, kai vysk. T. Matulionis gyveno jų vienuolyne. Šiuos atsiminimus ji rašė Belgijoje apie 1947-1950 metus. Ji pateikia čia būdingą epizodą iš vyskupo T. Matulionio gyvenimo.
Mons. A. Svarinsko pagerbimas Viduklėje
Sausio 26 d. (tą dieną jis buvo trečią kartą suimtas) Viduklės šv. Kryžiaus bažnyčioje šv. Mišioms vadovavo Kauno metropolitas arkivysk. Lionginas Virbalas. Drauge koncelebravo arkivysk. Sigitas Tamkevičius, vyskupai: Eugenijus Bartulis, Jonas Boruta, Jonas Kauneckas bei trylika aplinkinių parapijų klebonų ir bičiulių.
„Palaiminti turintys vargdienio dvasią: jų yra dangaus karalystė“ (Mt 5, 3)
Paskutiniojo sausio mėnesio sekmadienio Evangelijoje Jėzus atskleidžia pasauliui dievišką keistenybę. Tikroji žmogaus palaima – tai gyvenimo akimirkos varge, alkyje, sielvarte ir persekiojimuose. Juk ne veltui sakoma: „Nelaimėje pažinsi draugą.“ Ir ne tik. Būtent gyvenimo suspaudimuose ir sielvartuose mes dar geriau pažįstame Dievą, kuris ne tik karaliauja žmogaus ir visatos dėsnių vyksme, bet taip pat mums dovanoja savo Apvaizdą, palaimą ir tyrą džiaugsmą.
Šeima moko bažnyčią mylėti
Kard. Audrys Juozas Bačkis
Daug metų Artumos svarbiausia teminė skiltis buvo „Didelės ir mažos kryžkelės“, o štai šįmet ją nutarėme vadinti „Meilės džiaugsmas“! Mat būtent taip popiežius Pranciškus pavadino savo posinodinį apaštališkąjį paraginimą Amoris laetitia – apie meilę šeimoje. Šis laiškas mums, kaip šeimos žurnalui, pasirodė toks aktualus ir įdomus, kad sumanėme visus šiuos metus skirti jam aptarti. O apie jo atsiradimo aplinkybes ir tikslus turbūt geriausiai Lietuvoje žino kardinolas Audrys Juozas BAČKIS – ne tik dėl to, kad jis yra LVK Šeimos reikalų tarybos pirmininkas, pats dalyvavęs šeimai skirtame sinode, bet ir todėl, kad jam nuolat rūpėjo ir teberūpi šeimų gyvenimas, jų rūpesčiai ir džiaugsmai.
Popiežiaus Pranciškaus interviu (III). „Krizės laikotarpiu linkstama ieškoti „gelbėtojo“
Paskutinėje popiežiaus Pranciškaus išskirtinio interviu ispanų dienraščiui „El Pais“ dalyje: apie populizmo pavojus ir moters vaidmenį Bažnyčioje.
POPIEŽIAUS PRANCIŠKAUS INTERVIU (I). APIE VIDURINIOSIOS KLASĖS ŠVENTUMĄ IR IDEOLOGINIUS URVUS
POPIEŽIAUS PRANCIŠKAUS INTERVIU (II). APIE INTEGRACIJOS SVARBĄ, KOMUNIKACIJĄ IR VATIKANO DIPLOMATIJĄ
Tiek Europoje, tiek ir Amerikoje krizės atgarsiai niekaip nesibaigia, auganti nelygybė, stiprios lyderystės stoka skina kelią politinėms grupėms, kurios atspindi piliečių nepasitenkinimą. Kai kurie jų – vadinamieji antisisteminiai arba populistai – koncentruoja visą dėmesį į baimę, kylančią akistatoje su nenuspėjama ateitimi, kurdami žinią pilną ksenofobijos ir neapykantos svetimšaliams. D. Trumpo atvejis pats žinomiausias, tačiau yra ir kitų, tokių kaip Austrija ar Šveicarija. Ar jums kelia nerimą šis fenomenas?
Popiežiaus Pranciškaus interviu (II). Apie integracijos svarbą, komunikaciją ir vatikano diplomatiją
Antroje popiežiaus Pranciškaus išskirtinio interviu ispanų dienraščiui „El Pais“ dalyje: apie tai, kaip Bažnyčia ir vyriausybės priima imigracijos iššūkį, Vatikano komunikacijos transformaciją ir diplomatijos principus.
Šventasis Tėve, šiais metais per jūsų keliones, ne kartą mačiau jus susijaudinant, o kartu ir sujaudinant ne vieną jus klausantįjį... Pavyzdžiui, pamenu tris ypatingus kartus: Lampedūzoje, kai klausėte, ar mes verkėme kartu su moterimi, kuri jūroje neteko savo vaikų; Sardinijoje, kai kalbėjote apie nedarbą ir globalinės finansų sistemos aukas; Filipinuose, kur gyva įvairiai išnaudojamų vaikų tragedija. Ką Bažnyčia gali dėl to padaryti, kas jau yra padaryta, ir ką daro vyriausybės?
