Ramybės neduodantis niežulys, bėrimai, išsausėjusi ir trūkinėjanti oda – pagrindiniai itin varginančios lėtinės odos ligos simptomai. Atopinis dermatitas arba atopinė egzema – įprastai dar kūdikystėje prasidedanti uždegiminė odos liga, kuri pažeidžia ne tik veidą, bet ir kūną.

 Dažnai mamos skundžiasi: „mano vaikas nieko nevalgo“, „mano vaikas valgo tik sveikatai nepalankų maistą“. Raminta Bogušienė, sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė , dviejų ikimokyklinio amžiaus vaikų mama, atsakydama į vienos susirūpinusios mamos laišką, pažeria keletą patarimų visos Lietuvos mamoms ir tėčiams. Jie padės ne tik formuoti vaikų sveikatai palankios mitybos įpročius, bet prisidės prie visos šeimos sveikatos išsaugojimo.

Vaikų ligoninės, VUL Santariškių klinikų filialo gydytojai neurochirurgai Ramūnas Raugalas ir Ieva Šataitė penkiolikos metų mergaitei atliko operaciją dėl kaukolės defekto, atsiradusio pašalinus fibrozinės displazijos pažeistą kaulą, pirmą kartą panaudodami protezą, pagamintą iš hidroksiapatito.

Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) Lietuvoje išlieka vienas didžiausių Europoje. Naujausią Europos šalių širdies indeksą pristatę tyrėjai tvirtina, kad situacija prastesnė tik Kipre ir Bulgarijoje, o  Lietuvos situacijai daugiausia įtakos turi nesveika mityba, nutukimas, sėslus gyvenimas, alkoholio vartojimas, rūkymas ir aukštas kraujospūdis bei veiksmingo ir koordinuoto reagavimo į širdies ir kraujagyslių ligas stoka.

Šių metų pradžioje buvo publikuota Europos Komisijos užsakymu Tarptautinio vėžio mokslinio tyrimo instituto ekspertų parengta 2-oji Ataskaita apie vėžio atrankinės patikros programų įgyvendinimą Europos Sąjungos (ES) šalyse (angl. Cancer Screening in the European Union, 2017). Šioje ataskaitoje Lietuvoje vykdomos ES rekomenduojamos krūties, gimdos kaklelio ir storosios žarnos vėžio atrankinės patikros programos įvertintos kaip atitinkančios ES Tarybos Rekomendaciją dėl šių programų įgyvendinimo ES šalyse. Lyginant su pirmąja ES ataskaita apie prevencinių programų įgyvendinimą ES šalyse 2007 m., Lietuva padarė didelę pažangą, per šį laikotarpį buvo įdiegtos ir sėkmingai vykdomos visos ES rekomenduojamos vėžio prevencinės programos – krūties, gimdos kaklelio, storosios žarnos.

Lietuvos Sveikuolių sąjunga kartu su projekto partneriais – Higienos institutu, Lietuvos profesinės sveikatos asociacija, Islandijos, Suomijos tyrimo institutais, Latvijos Liepojos rajono mokykla - siekta taikant inovatyvius, dinamiškus ir patrauklius švietimo metodus, naudojamus projekto partnerių šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Islandijoje ir Suomijoje – didinti suinteresuotų organizacijų gebėjimus diegiant sveikos gyvensenos principus ir teikiant žinias jaunimui apie sveikatą. Projektas pavadintas „Inovaciniai jaunimo švietimo metodai, skirti ugdyti sveiką gyvenseną ir profesinę sveikatą“.

Kaip informuoja Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, vasario 18-oji – Lietuvos medicinos istorijoje itin reikšminga diena. 1970 metais tądien buvo atlikta pirmoji inksto transplantacija. Ši diena žymi ir organų transplantacijų Lietuvoje pradžią.

Per 47 metus, atlikus įvairių organų transplantacijas, gyvenimo džiaugsmas buvo sugrąžintas tūkstančiams žmonių.Dabar organų donorystės ir transplantacijos procesą reglamentuoja įstatyminė bazė, įvairūs teisės aktai. Lietuvoje veikia du transplantacijos centrai – Vilniuje ir Kaune, kuriuose atliekamos įvairių organų transplantacijos, taip pat dirba donorinės ligoninės, kuriose ruošiami organų donorai. O tada, prieš penkis dešimtmečius, viskas šioje srityje buvo nauja, tik skynėsi kelią.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ir Lietuvos spaudos fotografų klubo (LSFK) vadovai pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Šiuo įvykiu prasideda ligonių kasų organizuojamas moksleivių nuotraukų konkursas „Sveika šeima", skirtas Tarptautinei šeimos dienai paminėti. Konkurse svarbiausi vaidmenys atiteks nuotraukų autoriams – moksleiviams ir jų darbų vertintojams – spaudos fotografams. Tad jau nuo rytojaus, vasario 15 d., moksleiviai kviečiami fotografuoti ir siųsti nuotraukas.

Vienoje iš Kauno technologijos universiteto (KTU) laboratorijų sukurtas unikalus antibakterinis silikonas. Jo išradėjos doktorantė Aistė Lisauskaitė ir darbo vadovė prof. Dr. Virginija Jankauskaitė tiki, kad naujasis kūrinys pasitarnaus tiek buityje, tiek ir medicinoje.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas informuoja, kad Kauno mieste ir apskrityje daugėja nėščiųjų besiskiepijančių nuo sezoninio gripo. Džiuginantys rezultatai skatina planuoti tolimesnius darbus.

Dirglumas, emocijų proveržiai, dažnas nuovargis, problemos lovoje gali prišaukti net skyrybas, todėl geriau kuo anksčiau išsiaiškinti, ar dėl nesutarimų nėra kalti skydliaukės hormonai. Vyrams taip pat reikėtų atlikti PSA tyrimą.

Niekam ne paslaptis, kad sergant sudėtingomis lėtinėmis ligomis ar patyrus įvairias traumas gali būti skiriamas reabilitacinis gydymas. Deja, pažvelgus į ligonių kasų turimą statistiką, susidaro įspūdis, kad vaikai serga tik vasarą.

Į tradicinę grūdinimosi šventę Palangoje šiais metais vyksta ir pirtininkai, kuriems mobilias pirtis ant jūros kranto pastatyti galimybę suteikia šventės partneris - Palangos savivaldybė.

Kasmetinė grūdinimosi šventė šiais metais vyks vasario 18 d.

Medikai, gydantys kraujo vėžiu sergančius ligonius, skambina pavojaus varpais: jei finansavimas šiemet nebus padidintas, ligoninės, kuriose atsiduria šios ligos pakirsti vaikai ir suaugusieji, neturės už ką įsigyti būtinų medikamentų. Buvusi sveikatos apsaugos ministrė Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė atkreipia dėmesį, kad psichiatrijos sričiai finansavimas tuo metu didėja. Gal tokius sprendimus, pasak jos, lėmė tai, kad sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga – psichiatras?  

Pasaulinės tendencijos rodo, kad vyrų spermos kokybė smarkiai prastėja – per pastaruosius 50 metų Europoje spermos kokybės rodiklis sumažėjo beveik dvigubai. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, beveik kas penkta pora, norinti susilaukti vaikų, susiduria su problemomis dėl nevaisingumo ir, kad ir kaip būtų neįprasta manyti, apie 40 proc. atvejų „kalta“ būna nekokybiška vyro sperma. Pagal Čekijoje 2010 metais atlikto pasaulinės demografijos tyrimo rezultatus, dėl Europos šalyse mažėjančio natūralaus apvaisinimo, iki 2050 metų pagalbinių apvaisinimų šiame regione padaugės net 7 proc. Pasak gydytojo urologo dr. Vytauto Kamarausko, Lietuvoje nevaisingų porų taip pat daugėja, tad pats metas atkreipti dėmesį į vyrų nevaisingumo priežastis.

Preliminariais Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2016 m. užregistruota mažiau vėjaraupių atvejų nei 2015 m., tačiau vertinant pastarąjį dešimtmetį stebima didėjanti sergamumo vėjaraupiais tendencija.

2016 m. buvo užregistruota 13 611 vėjaraupių atvejų (sergamumo rodiklis – 474,4 atv./100 tūkst. gyv.) 2015 m užregistruoti 15 294 atvejai, sergamumo rodiklis – 526,5 atv./100 tūkst. gyv.).

Esame įpratę obuolius ar kriaušes valgyti su žievele, nes kažkada girdėjome, kad po ja slypi visi vitaminai. Dažna šeimininkė naudoja citrinos ar apelsino žievelę, nors vis dažniau pasigirsta nuomonių, jog to daryti nederėtų. Tačiau ar žinote, kad kivių odelė valgoma, o daržoves reikėtų virti su odele? Dažnai apie tai net nesusimąstome ir kaip maistinę atlieką nepelnytai išmetame.

Į šiuos ir susijusius klausimus atsako tinklaraščio www.sulieknek.lt autorė ir mitybos specialistė Vaida Kurpienė.

2017 metais sveikiau gyventi ketina beveik pusė lietuvių (apie 40 proc.), rodo bendrovės „Amway“ užsakymu atliktas tyrimas. Siekdami sveikos gyvensenos tikslų, 32 proc. respondentų labiausiai norėtų būti fiziškai aktyvesni, tinkamiau maitintis siekia 27 proc., 14 proc. norėtų subalansuoti darbo ir poilsio režimą, o 9 proc. – atsisakyti žalingų įpročių.

Vasario mėnesį (4 d.) minimos Pasaulinės kovos su vėžiu dienos proga Lietuvoje šis mėnuo skelbiamas Burnos vėžio prevencijos mėnesiu. Akcijos tikslas – skatinti žmones kuo daugiau žinoti apie burnos vėžio keliamus pavojus sveikatai, reguliariai tikrintis, anksti kreiptis pagalbos, nes tik anksti diagnozavus vėžį galima pagydyti ligonį.

Onkologiniai susirgimai dažnai prasideda tyliai ir neskausmingai. Susirgę žmonės gali ilgai nežinoti, kad juos graužia klastinga liga. Prasidedant ligai, o kartais ir gerokai vėliau, neskauda ir nieko nesijaučia. Neraminančių ženklų, žinoma būna, bet dažnas į juos numoja ranka ir prisimena tik tada, kai liga jau būna diagnozuota sudėtingoje stadijoje. Medikai, kasdien susiduriantys su šia liga, sako, kad reikėtų atsižvelgti į organizmo siunčiamus signalus, suprasti, kad skausmas nėra vienintelis rimtos ligos signalas. Tai ypatingai aktualu vyrams, kuriuos kankinantis prostatos vėžys labai ilgą laiką gali tūnoti neišsiduodamas.

Onkohematologinių ligonių bendrija „Kraujas“ organizuoja ir kviečia onkologinės ligos patirtį turinčius žmones dalyvauti nemokamuose užsiėmimuose „Žvilgsnis į save“, kurių metu, naudojant sąmoningo žaidimo korteles „Points of You“, dalyviai mokysis išlaisvinti savo mintis, sustoti ir suprasti, kas su jais vyksta, susipažinti su savimi, atrasti, kas galėtų padėti jaustis kitaip ligos akivaizdoje.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, šiuo metu gripo epidemija paskelbta 20 savivaldybių, tačiau bendras sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje sumažėjo.

Santariškių klinikų Širdies ir krūtinės chirurgijos centre dviejų vaikų mamos jaučiasi it laimėjusios loterijoje – 13 metų berniukui ir 15 metų mergaitei klinikų medikai atliko tokią širdies operaciją, kokių iki šiol Europoje vaikams atlikta labai nedaug.

Jei šaltojo sezono pradžioje žiemos išbandymams dar buvome atsparūs, tai sezonui persiritus į antrą pusę nepasiduoti žiemos iššūkiams darosi vis sunkiau. Varvanti nosis, priepuolinis čiaudulys, perštinčios akys – tai simptomai, kuriuos paprasta supainioti su peršalimu, tačiau jų priežastys dažnai slypi daug arčiau nei mes galvojame – namuose ar darbe, kur šaltuoju metų laiku praleidžiame daugiausiai laiko.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Ausų, nosies, gerklės ligų skyriuje vykstančios permainos svarbios ir gydymo įstaigos vadovams, ir pacientams. Atsinaujino gydytojų kolektyvas, įsisavinamos naujos metodikos, diegiama moderni įranga, mažėja eilės ne tik pas gydytojus specialistus, bet ir planinėms operacijoms. Nepastebėti pažangos jau neįmanoma, nes auga skyriuje gydomų bei operuojamų pacientų skaičius.

​Vasario mėnesį Lietuvoje pradedama vykdyti didelio masto socialinis projektas „Kylame į kovą su vėžiu". Prie Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) inicijuotos akcijos prisijungia ir Lietuvos telekomunikacijų bendrovės „Bitė Lietuva", „Telia" ir „Tele2" bei didžiausias šalyje naujienų portalas „Delfi", „TV3" televizija ir „JCDecaux Lietuva". Akcijos globėjas – sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Šiuo metu siaučiant gripo ir peršalimo ligų epidemijai, sveikata ir ligų profilaktika tampa kiekvieno darbdavio galvos skausmu, nes virusas išretina darbuotojų gretas ir tenka iš naujo organizuoti darbus, kad įmonės veikla nesustotų. Pasak medikų, laiku ir tinkamai pradėjus gydymą, peršalimą galima įveikti per tris ar keturias dienas, gripą – per septynias. Kitu atveju, kyla rizika įvairioms komplikacijoms, pavyzdžiui, gripas gali būti lydimas sinusito, anginos, širdies raumens uždegimo ar kitų bakterinių infekcijų, kurias pagydyti prireikia antibiotikų – tai užtrunka kone dvigubai ilgiau. Vis dėlto minėtų ligų simptomus ir galimas komplikacijas įvertina ne visi.

Ir vėl stiprus gerklės skausmas, aukšta temperatūra, siaubingai ryklę raižantis kiekvienas kąsnis... Tai tipiniai tonzilių uždegimo, dažnai vadinamo tiesiog angina, simptomai.  „Tonzilės - mūsų organizmo apsauga nuo virusų ir bakterijų - kartais atsisuka prieš mus pačius. Dėl infekcinių ligų ar netgi genetinių faktorių, padidėjusios tonzilės gali iššaukti stiprų knarkimą, rijimo skausmus, nemalonų burnos kvapą ir net sutrikdyti dantų sąkandį,“ - teigia Estetinės chirurgijos centro otorinolaringologas Tomas Balsevičius.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai, remdamiesi Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis (ELPKC), informuoja, kad Europoje ir pasaulyje vis dar registruojami tymų protrūkiai.  Nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. iki š. m. sausio mėn. didžiausias tymų protrūkis – Rumunijoje (2 319 atvejų ir 14 mirčių). Daugiausia atvejų užregistruota kūdikių ir vaikų grupėje.