Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) patvirtinus išmaniųjų įrenginių naudojimo mokykloje rekomendacijas, Skaitmeninės etikos centro steigėja, lektorė Renata Gaudinskaitė sako, kad jos neatneš realios naudos.
Pasak specialistės, mokyklų bendruomenėms paliekama per daug laisvės interpretacijai, kokios taisyklės gali būti taikomos jų ugdymo įstaigoje.
„Visi specialistai šneka apie tą patį – mums reikia nacionalinio sprendimo, įstatymo, Švietimo įstatymo pakeitimo, kad visiems būtų aišku, ką rekomenduoja. Dabar rekomendacijos rekomenduoja susitarti“, – BNS sakė R. Gaudinskaitė.
„Jeigu mokyklos norėjo tvarkas įsivesti, jos tai galėjo padaryti pastaruosius dešimt metų“, – teigė ji.
„Tai yra tiesiog atsakomybės nusimetimas“
BNS rašė, kad rugpjūčio pradžioje Švietimo ministerija patvirtino išmaniųjų įrenginių naudojimo mokykloje rekomendacijas, pagal kurias visos ugdymo įstaigos turės parengti savo taisykles, ribojančias asmeninių mobiliųjų telefonų naudojimą.
Pasak ministerijos, rekomendacijose siūloma, kad mokyklos vidaus teisės aktuose pačios nusistatytų, kaip bus ribojamas asmeninių mobiliųjų telefonų naudojimas, taip pat stebėsenos priemones, užtikrinančias, kad išmanieji įrenginiai būtų naudojami nustatyta tvarka, bei pasekmes, jeigu susitarimų nesilaikoma.
Rekomendacijose nustatomos ir išimtys, kada telefonai galėtų būti prieinami mokiniams: telefonais ugdymo tikslais ir mokytojo ar švietimo pagalbos specialisto iniciatyva galėtų naudotis 9–10 ir I–IV gimnazijos klasių mokiniai, mobilieji telefonai taip pat turi būti prieinami mokiniams, kuriems dėl jų sveikatos ar kitų išskirtinių aplinkybių jie reikalingi.
Mokyklos tvarkoje turėtų būti nustatoma, kaip mokiniai greitai galėtų susisiekti su tėvais ar pagalbos tarnybomis, jeigu kiltų toks poreikis.
Kai kurios mokyklos jau dabar yra parengusios ir įteisinusios panašias mobiliųjų telefonų naudojimo tvarkas.
R. Gaudinskaitė tikino, kad tokios rekomendacijos nepadės mokykloms, kurios lyg šiol negebėjo pasiekti bendro sutarimo su ugdymo įstaigos bendruomene.
„Tai yra tiesiog atsakomybės nusimetimas ir perkėlimas mokykloms vėl. O toms, kurios iki šiol dar negalėjo to padaryti, susitarti, ir toliau bus lygiai taip pat sunku“, – sakė Skaitmeninės etikos centro steigėja.
„O tai kas bus su tomis mokyklomis, kurios nesusitars? Jie neprieis sprendimo ir vaikai toliau turės toje vietoje kentėti. Kas bus su tais vaikais, kurių mokykloje tėvai nutars, kad čia nesąmonė ir nieko čia mums nereikia reguliuoti“, – retoriškai klausė ji.
Anot R. Gaudinskaitė, dar birželį ministerijai buvo pateikti siūlymai dėl mobiliųjų įrenginių mokykloje naudojimo, tačiau ministerija į juos neatsižvelgė arba atsižvelgė tik dalinai.
Tarp pateiktų siūlymų: įstatymu užtikrinti galimybę visoms ugdymo įstaigoms šalyje turėti vieną, bendrą aiškų reguliavimą, reguliavimą taip pat taikyti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose, apibrėžti ir suaugusiųjų naudojimąsi asmeniniais išmaniaisiais įrenginiai ugdymo įstaigose.
Kritika iš opozicijos
Kritiką parengtoms rekomendacijos išreiškė ir Seimo narė konservatorė Daiva Ulbinaitė. Pasak jos, ministerija „lieka kurčia ekspertų, mokslininkų, mokyklų vadovų, 250 organizacijų ir 4400 asmenų nuomonei ir prašymams“.
„Daugiau nei pusę metų visi jie prašė įstatymu, o ne rekomendacijomis nustatyti prievolę mokykloms turėti aiškią ir vieningą mobiliųjų telefonų naudojimo tvarką“, – pranešime teigė parlamentarė.
„Bedantės rekomendacijos – nėra prievolė ir tokie susitarimai be konkrečių nurodymų bus lengvai apeinami. Be įstatymo ir konkretumo jokio pokyčio nebus. Ministerija kuria nelygiavertes sąlygas mokykloms, nusiplauna nuo konkrečių veiksmų ir atsakomybės, perkeldama mokyklų vadovams ir bendruomenei“, – teigė ji.
Ministerija skelbia, kad rudenį pateiks svarstyti Švietimo įstatymo pakeitimo projektą, kuris įstatymiškai įpareigotų visas bendrojo ugdymo mokyklas, remiantis parengtomis rekomendacijomis, pasitvirtinti asmeninių mobiliųjų telefonų naudojimo tvarką.
D. Ulbinaitės teigimu, Seime kovą pateikimo stadiją jau praėjus dviem projektams susijusiems su mobiliųjų telefonų mokyklose apribojimu, toks ministerijos pažadas – tik „laiko vilkinimas ir dar vieno sprendimo atidėjimas“.
Kaip skelbė BNS, Seimas kovą po pateikimo pritarė dviem siūlymams dėl telefonų draudimų mokyklose.
Pagal „valstiečių“ projektą, informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimas mokykloje ne ugdymo tikslu būtų draudžiamas, išskyrus išimtinius atvejus, kurie būtų nustatyti mokyklos informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo tvarkoje.
Antruoju – konservatorių – projektu siūloma asmeniniais mobiliaisiais telefonais, planšetiniais kompiuteriais, išmaniaisiais laikrodžiais ir kitais išmaniaisiais įrenginiais mokyklose neleisti naudotis pirmų–dešimtų klasių moksleiviams.
D. Ulbinaitė suabejojo ir pačios R. Popovienės tinkamumu toliau eiti švietimo ministrės pareigas.
BNS nuotr.
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
