Eilinių metų dvidešimtojo sekmadienio Evangelijoje Jėzus kalba apie žmogų, kuris turi būti ne tik dvasiškai gyvas, bet ir degti, spinduliuoti bei skleisti dvasinę šilumą aplinkiniam pasauliui. Kiekvienas krikščionis turi būti lyg ošiantis ąžuolas-galiūnas: telkti ir skleisti Jėzaus mokymą, kurio kertinė dalis yra kiekvieno iš mūsų prisiimtas Krikšto sakramentas. Šio sekmadienio Evangelija kviečia kiekvieną iš mūsų suvokti ir pajausti savyje pranašą, nešantį per pasaulį Jėzaus tikėjimo, vilties ir meilės ugnį.