Žvelgdami į Motinos Teresės nuotraukas, ne visada iškart pastebime, jog ji buvo, galima sakyti, viena mažiausių, smulkiausių žmonių fizine prasme. Tačiau jos paveldas, apimantis beveik 5000 seserų kongregaciją, namus skurstantiesiems, neįgaliems bei seniems visų žemynų žmonėms, kunigų ordinas, daugybė savanorių bei šimtai tūkstančių išgelbėtų gyvybių, suteikiant medicininę pagalbą, pamaitinant skurstančiuosius ir sustabdant abortus, padarė ją moraline ir dvasine milžine didžiosios pasaulio dalies akyse.

Nuo rugpjūčio 31 dienos iki rugsėjo 4-osios, sekmadienio, Benine, Cotonou mieste vyko IV Taizé bendruomenės „Pasitikėjimo piligrimystės“ susitikimas, skirtas jaunuoliams: dvasingumo ir Dievo, vilties ir pasitikėjimo paieškoms, pasidalijant tuo su kitais.

Tokio pasidalijimo paskutinė stotelė ir, tuo pat metu, naujas pradžios taškas yra didelis susibūrimas, kuris gali būti nacionalinis arba regioninis.

Kanonizacija –ypatingas įvykis Motinos Teresės dukterėčiai Agi Bojaxhiu. Vienintelei artimai naujos šventosios giminaitei, Motinos Teresės brolio dukrai 70 metų; ji nuo pokario metų gyvena Sicilijoje. Su Agi Bojaxhiu kalbėjosi mūsų kolega iš Vatikano radijo laidų italų kalba redakcijos.

„Motina Teresė labai daug dirbo, bet dirbdama nekrisdavo kietiems į akis; ką bedarytų - visada buvo labai kukli. Jai sekdavosi viską daryti su natūraliu spontaniškumu, taip pat ir sunkius darbus. Aš mačiau, pasakojo šventosios dukterėčia, kad ji nors ir jau būdama senyvo amžiaus, nevengdavo sunkių darbų, tokių kaip skalbimas; atsimenu ją visada pasilenkusią prie žmonių, taip pat ir sergančių baisiomis ligomis“.

Popiežius Pranciškus, kanonizavimo Mišiose dalyvaujant gausiai susirinkusiems tikintiesiems iš viso pasaulio, išklausęs Šventųjų skelbimo kongregacijos vadovo peticijos, perskaitė kanonizavimo formulę ir pavedė paskelbti Kanonizavimo Apaštališkąjį laišką. Peticijoje kardinolas Amato prašė, kad nuolankią vienuolę Motiną Teresę paskelbtų šventąja, kad „visas pasaulis galėtų ją kontempliuoti, prašyti užtarimo ir sekti jos artimo meilės darbų pavyzdžiu“.

Dažnai lengvai randame pasiteisinimą, kaip praleisti Mišias. Tačiau Mišios yra viena iš didžiausių dovanų, kurias Viešpats mums padovanojo. Šis straipsnis leidžia pažvelgti į kelis dažniausiai išgirstamus pasiteisinimus ir siūlo keletą būdų, kaip atsakyti į kiekvieną jų.

Kužių gimnazijos absolventę aštuoniolikmetę Gabrielę jos buvusi Tikybos mokytoja prisimena kaip nuoširdžią, atvirą, jautrią, mėgstančią keliauti, šiltai bendraujančią merginą, kuri, prireikus, visada ištiesia pagalbos ranką. Kiekviena proga ji džiugina savo rankų darbo iš visos širdies suruoštomis dovanomis. Dievo dovanotas talentas jai, – anot mokytojos,  – gebėjimas piešti ir būti paprasta.

Popiežius Pranciškus šeštadienį pasmerkė šių dienų abejingumą badui, išnaudojimui ir kitoms kančioms nuodėme, ir kėlė Motinos Teresės pavyzdį jos paskelbimo šventąja išvakarėse.

„Magnificat“ 2014 m. Nr. 4

Naujojoje rubrikoje pateikiame teol. m. dr. Gedimino Jankūno patarimus, į ką atkreipti dėmesį skaitant Evangeliją ir kaip medituoti bei kontempliuoti Dievo žodį. Šį kartą kviečiame stabtelėti prie Evangelijos pagal Joną (12, 1–11) ištraukos, skaitomos Didįjį pirmadienį.

2016 m. rugsėjo 1 dieną sukako 3 metai, kai Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovė atidaryta visą parą, šia gražia proga savo mintimis apie trejų metų laikotarpį sutiko pasidalinti šios bažnyčios rektorius kun. Vaidas Vaišvilas. Gaila, kad sunku perteikti nuoširdumą ir humoro jausmą, kurie leido šiam pokalbiui tiesiog praskrieti, paliekant šiltus prisiminimus...

Rugsėjo pirmosios, Mokslo ir žinių dienos proga Vilniaus arkikatedroje bazilikoje arkivyskupas Gintaras Grušas, vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis, universitetų kapelionai, Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos vadovybė aukojo šv. Mišias už studentus, dėstytojus, moksleivius ir mokytojus.

Marija Faustina Kowalska

Ji į pasaulį atėjo kaip trečias vaikas iš dešimties skurdžioje ir pamaldžioje valstiečių šeimoje Glogoviecų kaime. Nuo mažens mergaitei buvo būdingas pamaldumas, darbštumas ir paklusnumas, taip pat didelis jautrumas žmonių nelaimėms. Mokyklą lankė tik trejus metus: būdama šešiolikos pradėjo dirbti, kad padėtų tėvams.

Rugsėjo pirmojo sekmadienio Evangelija mums primena, kad pirmiausia mūsų gyvenime turi būti Dievas, o visa kita – tik po to. Evangelija iškelia tam tikras sąlygas tam, kas nori būti dangaus karalystės žmogumi: ne šeima ar giminės reikalai, ne turtas ir nuosavybės troškimas, net ne mano gyvybė ir visas gyvenimas, svajonės bei troškimai. Pirmiausia mano gyvenime turi būti Dievas ir Jo valios vykdymas.

„Mūsų motinos kanonizacija tai ne tik didžiulė garbė, bet ir proga iš arčiau pažiūrėti į jos gyvenimą, į jos darbą ir didelį dėmesingumą kitiems. Kartu tai proga pažiūrėti ir į mūsų pačių gyvenimą“, - Vatikano radijui duotame interviu sakė Motinos Teresės įkurtos Meilės misionierių kongregacijos dabartinė vadovė sesuo Mary Prema.

Kasmet į Lietuvą atkeliauja tarptautinės katalikiškos organizacijos (TVF), ginančios katalikų tikėjimą ir vertybes, atstovai. Jie dalyvauja paskutinį rugpjūčio sekmadienį rengiamose eisenose iš Tytuvėnų į Šiluvą. Tradiciškai nešama ir Fatimos Švč. M. Marijos statula. Vėliau svečiai lankosi įvairiose Lietuvos parapijose, įstaigose ir organizacijose. Džiugu, kad šiemet atvyko atstovai iš Brazilijos, Prancūzijos, Airijos, Baltarusijos, Urugvajaus ir kitų šalių.

Rugpjūčio 24 d. Vilnių pasiekė beveik pusė tūkstančio piligrimų, pėsčiomis iš Balstogės per Gardiną nuėjusių daugiau nei 300 km. Ekumeniniame piligriminiame žygyje kartu keliavo Balstogės vyskupas augziliaras Henryk Ciereszko, aštuoni kunigai, šeši klierikai ir 15 seserų vienuolių.

Rugsėjo 4 d., sekmadienį, 11.20 val. LRT HD kanalu iš Vatikano bus transliuojamos pal. Motinos Teresės iš Kalkutos kanonizacijos šv. Mišios.

Naujus mokslo metus pradeda ir trys Lietuvoje veikiančios kunigų seminarijos.

Bendras Europos krikščioniškų Bažnyčių rūpestis - gerbti, vertinti ir kontempliuoti Kūriniją.  Artėjant Maldų už Kūriniją dienai, kuri minima rugsėjo 1 d., Europos Vyskupų konferencijų taryba (CCEE), Europos Bažnyčių konferencija (KEK) ir Europos krikščionių aplinkosaugos tinklas (ECEN) kviečia kartu melstis už Kūriniją ir stiprinti ekumenines pastangas ja rūpinantis. Šios organizacijos išplatino pareiškimą pavadintą „Laikas, skirtas Kūrinijai – melskimės kartu brangindami ir rūpindamiesi Kūrinijos dovana“. Dokumentą pasirašė organizacijų generaliniai sekretoriai: kun. Heikki Huttunene (Kek), mons.  Duarte da Cunha (CCEE), kun. Peter Pavlovic (ECEN).

Greta šiemet baigė teisės studijas. Kaip ir visiems aukštųjų mokyklų absolventams, mokslų baigimas buvo įtemptas procesas. Tik gavusi diplomą, ji susikrovė kuprinę ir iškeliavo garsiuoju Šv. Jokūbo keliu (Camino Santiago De Compostela). Su mergina kalbėjomės apie didžiausius atradimus kelyje.

Ištrauka iš „Amoris Laetitia“ – popiežiaus Pranciškaus dokumento apie meilę šeimoje. Už vertimą dėkojame „Bažnyčios žinių“ redakcijai.

Rugpjūčio 27 dieną Bogotoje, Kolumbijoje, prasidėjo iki antradienio, rugpjūčio 30-osios, truksiantis susitikimas, skirtas „Gailestingumo jubiliejaus Amerikos kontinente“ šventimui. Jame dalyvauja visų 22 pietų ir šiaurės Amerikos kraštų delegacijos, sudarytos iš dvasininkų ir pasauliečių, iš ganytojų ir įvairiausių asociacijų  ar organizacijų atstovų.

Nuo rugpjūčio 30 dienos Italijos knygynuose platinama knyga apie popiežiaus emerito gyvenimą: „Dievo ir žmonijos tarnas. Benedikto XVI biografija“. Ją parengė žinomas italų katalikų žurnalistas, redaktorius, leidėjas Elio Guerriero, gerai pažįstantis ir popiežių emeritą, mat yra dirbęs ir prie kitų jo knygų leidybos. Pusšešto šimto puslapių knyga yra padalinta į devyniolika skyrių, kurie apima visą Josepho Ratzingerio gyvenimą, nuo pat gimimo iki pat pastarųjų metų. Biografas sau iškėlė uždavinį parašyti ne vien popiežiaus emerito gyvenimo įvykių, bet ir minties eigą: nuo ko ji prasidėjo, kas ją kreipė, prie kokių išvadų ji atėjo.

2016 m. rugpjūčio 26 dieną Telšių vyskupijos diecezinėje, seniausioje Vakarų Lietuvoje Šv. Kazimiero šventovėje Vėžaičiuose vyko tradiciniai Šv. Kazimiero, Lietuvos ir lietuvių jaunimo globėjo, relikvijų perkėlimo atlaidai. Šis minėjimas lietuvių jaunimui buvo įvestas pop. Pijaus XII 1948 metais.

Į Vilnių atvykstantys piligrimai gali pasinaudoti nauju įrankiu, padedančiu suplanuoti keliones, o vilniečiai – piligrimo akimis pažvelgti į savo miestą. Tai programėlė išmaniesiems telefonams ir plančetiniams kompiuteriams „Vilniaus piligrimas“ (arba „Vilnius Pilgrim“). Apie programėlės sukūrimo idėją ir jos funkcionalumą pasakoja Vilniaus piligrimų centro vadovė Inesa Čaikauskienė.