Kelionių rinkai lipant iš pandemijos sukeltos duobės, pastebimos naujos tendencijos – žmonės pradėjo keliauti ilgiau, tarp populiariausių krypčių atsidūrė Madeira bei Graikijos salos, tačiau vis dar neatsigauna atvykstamasis turizmas.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė siūlo neriboti veiklų su galimybių pasu lauke. Anot jos, dėl to turėtų būti diskutuojama Vyriausybėje.

Paskutiniąją liepos savaitę šalies mokiniai nuotoliniu būdu varžėsi tarptautinėse chemijos ir ekonomikos olimpiadose. Abiejose pasirodė puikiai – jaunieji chemikai ir ekonomistai pelnė po keturis medalius.

Pasaulio dosnumo indekse Lietuva šiemet patenka į geriausiai vertinamų šalių šimtuką ir užima 99 vietą, trečiadienį pranešė Kultūros ministerija.

Pagal neseniai atnaujintą labdaros ir paramos tendencijas atskleidžiantį Pasaulio dosnumo indeksą, kurį kas treji metai sudaro tarptautinis fondas „Charities Aid Foundation“, Lietuva šiemet jau patenka į geriausiai vertinamų šalių šimtuką. 2015-aisiais pagal šį indeksą Lietuva buvo 142-oje, 2018 m. – 138-oje, o 2021 m. – 99 vietoje. Sudarant indeksą remiamasi apklausų metu respondentų pateiktais atsakymais apie tai, ar per paskutinį mėnesį jie padėjo nepažįstamiems asmenims, ar skyrė pinigų labdarai ir ar dalyvavo savanoriškoje veikloje.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen reiškia paramą šią savaitę įvestai neteisėtų migrantų apgręžimo politikai, nors įžvelgia rizikų dėl tokios praktikos atitikimo tarptautinei teisei.

Praėjusią parą Lietuvoje sulaikyti 35 neteisėti migrantai – kur kas mažiau nei pastarosiomis dienomis, rodo trečiadienį paskelbta statistika.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad migrantų krizę Lietuvoje pasieniečiams padeda spręsti šimtai karių, tačiau tikslių skaičių ministras neįvardija.

Siekiant didesnės notarų ir antstolių kaitos juos į pensiją siūloma leisti penkeriais metais anksčiau – nuo 65-erių. Dabar jie išeina į pensiją 70-ies.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad siekiant stabdyti nelegalią migraciją kariuomenei reikia suteikti daugiau įgaliojimų veikti ekstremalios situacijos sąlygomis.

Lietuvai susiduriant su smarkiai išaugusiais neteisėtos migracijos srautais, buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina skubiai statyti fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija ir nebijoti didesnių išlaidų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija savivaldybėms perduos 36 naujus geltonuosius autobusus, kuriais bus pavėžėjami mokiniai į 36 savivaldybių mokyklas.

Svarstomi variantai, kad nepaprastoji padėtis būtų įvedama ne visoje šalyje, o pasienyje su Baltarusija, sako vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pirmadienį leido pasieniečiams apgręžti į Lietuvą vykstančius neteisėtus migrantus ir nukreipti juos į pasienio punktus ar diplomatines atstovybes.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pirmadienį leido pasieniečiams apgręžti į Lietuvą vykstančius neteisėtus migrantus ir nukreipti juos į pasienio punktus ar diplomatines atstovybes.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, jog šią savaitę įsigalios tvarka, kaip dalis žmonių bus skiepijama antrą kartą – trečia skiepo doze. Anot jo, tam jau paruošti teisės aktai.

Pirmadienį į Lietuvą atvyko humanitarinė siunta iš Slovakijos. „Šalių solidarumas šiuo sudėtingu laikotarpiu yra būtinas. Dėkoju Slovakijai už pagalbą, šiuo metu situacija yra įtempta, neteisėtų migrantų srautai auga, todėl vertiname mums suteiktą pagalbą“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Mes turime parodyti, kad nėra laisvos prieigos prie Europos Sąjungos (ES) teritorijos, sako į Lietuvą situacijos dėl migrantų krizės įvertinti atvykusi už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson.

„Tai yra Lukašenkos režimo provokacija ir mes turime parodyti, kad nėra laisvos prieigos prie ES teritorijos, Lietuva, ES, Šengeno valstybės turi užkirsti kelią nelegaliai prieigai prie Šengeno erdvės. Štai kodėl mes, visa ES, remiame Lietuvą, kad galėtume ginti mūsų bendrą išorinę sieną su Baltarusija“, – per spaudos konferenciją Vyriausybėje pirmadienį sakė Y. Johansson.

Lietuvos pasieniečiai ir migracijos pareigūnai siūlys pinigų į kilmės šalį norintiems grįžti neteisėtiems migrantams, taip siekiant paspartinti jų readmisiją, pranešė Migracijos departamento vadovė.

Anot departamento direktorės Evelinos Gudzinskaitės, tokias galimybes suteikia neseniai priimto įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pataisos.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas sako, kad savanoriškai grįžtančių namo neteisėtų migrantų nebus daug, net jeigu Lietuva pasiūlys jiems finansinę paramą.

Taip jis kalbėjo Lietuvoje rengiantis įtvirtinti tvarką, kad pasieniečiai ir migracijos pareigūnai galėtų siūlyti pinigų į kilmės šalis norintiems grįžti migrantams.

Galimybių paso galiojimo laikas bus ilgesnis – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sprendimu, nuo pirmadienio jis galioja nebe vieną savaitę, o mėnesį.

Pasak ministerijos, tokį sprendimą lėmė didėjantis pasiskiepijusių žmonių skaičius.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir Europos Komisijos vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson pirmadienį lankėsi pasienio užkardose ir kartu apžiūrėjo, kokiomis sąlygomis užkardose gyvena neteisėtai Lietuvos sieną kirtę migrantai. Tiek komisarė, tiek vidaus reikalų ministrė pažymėjo, kad, nemažėjant neteisėtos migracijos srautui, būtina kuo greičiau įrengti tvorą prie valstybės sienos.

Nuo vidurnakčio iki pirmadienio ryto sieną iš Baltarusijos kirto dar 109 neteisėti migrantai, o sekmadienį buvo pasiektas rekordas – 289 migrantai, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas.

Siekiant stabdyti neteisėtos migracijos per Baltarusijos sieną srautus vien techninės priemonės – fizinio barjero statyba, stebėjimo įranga –  gali atsieiti pusę milijardo eurų, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. 

Darbą Lietuvoje per pustrečių pastarųjų metų susidaro beveik 180 pabėgėlių, gavusių politinį prieglobstį ir įgijusių teisę dirbti. Dalis jų patys įkūrė įmones. 

Užimtumo tarnybos specialistai sako, kad pabėgėlių įdarbinimą rajonuose stabdo tai, kad jie negali išsinuomoti būsto ten, kur susiranda darbą. Todėl pabėgėliai kraustosi į didmiesčius. 

Medininkuose valstybės vadovai šeštadienį pagerbė prieš 30 metų vykusių žudynių aukų atminimą.

„Prieš 30 metų šitoje vietoje įvyko baisus nusikaltimas, kuomet svetimos valstybės atstovai ginkluota jėga pamėgino išgąsdinti jauną, naujam gyvenimui besikuriančią Lietuvą“, – ceremonijoje sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Skurdo rizikos lygis Lietuvoje per pandemiją mažėjo, tačiau ne visose gyventojų grupėse, teigia Statistikos departamentas.

Rūdninkų gyventojai sako dėl poligone apgyvendintų neteisėtų migrantų besijaučiantys nesaugūs: iš valdžios prašo pasirūpinti geresniu miestelio apšvietimu, senyvo amžiaus žmonėms išdalinti pagalbos mygtukus, užtikrinti geresnį mobilųjį ryšį, užtikrinti, kad visa teritorija, kur apgyvendinti migrantai, būtų aptverta.

Šiais metais pateiktos 542 apeliacijos dėl pagrindinės ir pakartotinės sesijos valstybinių brandos egzaminų rezultatų – perpus mažiau nei pernai, penktadienį pranešė Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA).

Lietuvos gyventojų pirmąjį pusmetį sumažėjo 12 tūkst., tam įtakos turėjo ne emigracija, o natūrali jų kaita, praneša Statistikos departamentas.