„Swedbank“ duomenys rodo, kad šalies gyventojai pernai metais lizingu rinkosi įsigyti ir brangesnius, ir naujesnius automobilius. Vidutinė lizingo suma, skirta automobiliui įsigyti, pernai siekė daugiau nei 16 tūkst. eurų, ir palyginus su ankstesniais metais, ji išaugo 9 proc. Didesnioji dalis (56 proc.) lizingo būdu įsigytų automobilių buvo visiškai naujos ar iki vienerių metų amžiaus transporto priemonės, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Draudikai oficialaus baikerių sezono atidarymo laukia su nerimu – kaip rodo statistika, tikimybė, kad motociklu bus sukeltas eismo įvykis, 50 proc. didesnė nei galimybė, kad motociklininkas nukentės dėl kito eismo dalyvio kaltės, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Maža to, kas penktame eismo įvykyje, kur nukenčia motociklas, būna ir sužeistų žmonių. Tiesa, kiek ramina faktas, kad pernai, kai orai kelionėms ir pasivažinėjimui motociklais buvo itin dėkingi, žymaus eismo įvykių skaičiaus augimo neužfiksuota.

Įsibėgėjus pavasariui, įsibėgėja ir eismas, tačiau tuo pat metu padaugėja ir eismo įvykių, o tada pasipila ir klaidos pildant eismo įvykių deklaracijas. Kai kurios jų dėl streso, kitos dėl nežinojimo, o trečios – galbūt ir piktybinės. Kaip teisingai užpildyti eismo įvykio deklaraciją, pasakoja LRT RADIJO laida „Ryto garsai“.

Draudimo įmonės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis teigia, kad pildant eismo įvykio deklaracijas vairuotojai pamiršta, kad ypač svarbu taisyklingai nubraižyti eismo įvykio schemą.

Vasaros sezonui besiruošiantys „Lietuvos geležinkeliai“ pristato atnaujintus traukinių tvarkaraščius.

Šį sekmadienį, kovo 31 d., Lietuvoje įvedamas vasaros laikas. Dėl šios priežasties koreguojami tarptautinių traukinių tvarkaraščiai, todėl nuo tos dienos šiek tiek keičiami ir vietinio susisiekimo traukinių grafikai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Ką reiškia ant padangos šono užrašyti skaičiai ir raidės? Ši informacija nurodo padangos plotį, sienelės aukštį ir ratlankio dydį, taip pat žymi kokiu maksimaliu greičiu galima važiuoti šiomis padangomis ir kada jos buvo pagamintos. Taip pat vis dažniau ant padangų pateikiama ir tokia informacija kaip maksimalus apkrovos svoris ir kokio gamintojo modeliams jos pritaikytos, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vienas iš būdų negalią turintiems žmonės judėti laisviau – automobilis. Lietuvoje galioja tvarka, pagal kurią neįgalieji gali kreiptis dėl kompensacijos automobiliui įsigyti, tačiau jos dydis nesikeičia jau daugiau nei 21 metus. LRT.lt domisi, kokiomis kompensacijomis gali pasinaudoti automobilius norintys vairuoti neįgalieji ir kodėl kai kurie galiausia nuleidžia rankas.

Prieš vairavimo egzaminus žmonės neretai įvairiuose forumuose ir grupėse ieško sėkmės formulės, kaip juos išlaikyti. Todėl „Regitros“ egzaminuotojas Aidas Urbonas pristato 8 naudingus patarimus, kurie padės pasiruošti ir pasiekti norimų rezultatų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Augantis alternatyvių transporto priemonių populiarumas Lietuvoje šį sezoną išaugins nuostolius, kurie gali siekti ir keturženkles sumas, skelbia draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“.

Lietuvos policijos duomenimis, praėjusiais metais šalyje įvyko daugiau kaip 400 eismo įvykių, kuriuose dalyvavo alternatyvios transporto priemonės – dviračiai, paspirtukai, riedžiai ir kitos. Dalis šių eismo įvykių nutiko dėl jas vairuojančiųjų neapdairumo, o jų dažniausi padariniai – sugadintas žmonių turtas.

Seimas priėmė Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis nuspęsta nuo 2020 m. reglamentuoti atsakomybę už draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose įrengti alkoblokai, nesilaikymą. Už naujas nuostatas balsavo 102 Seimo nariai, susilaikė 1 parlamentaras.

Balandžio 1-ąją vairuotojų Lietuvoje laukia kasmetinis pasiruošimas šiltajam sezonui. Nuo šios dienos eismo dalyviai galės ne tik greičiau važiuoti automagistralėse ir greitkeliuose, bet ir savo transporto priemonių žieminį apavą pakeisti į vasarinį, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vis dėlto draudikai ragina neskubėti. Kaip teigia draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius, priimant sprendimą keisti padangas reikia vadovautis ne tik įstatymais, bet ir sveiku protu. Jis ragina padangas keisti tik tada, kai tai užtikrintai leis oro sąlygos.

Vilniaus valdžia ir bendrovė „Vilniaus viešasis transportas“ pirmadienį pasirašė sutartį su įmone „Saločiai ir partneriai“ dėl 10-ies naujų mažų dviašių „Isuzu Novociti Life“ autobusų įsigijimo už 1,782 mln. eurų. Autobusai į sostinės gatves turėtų išriedėti rudenį. 

Autobusus finansuoja „Vilniaus viešasis transportas“. 

Trečiadienio vidurdienį Konstitucijos, Šeimyniškių ir Kalvarijų gatvių sankryžoje nutrūkus kontaktiniam tinklui, beveik valandai sustojęs troleibusų eismas buvo galutinai atnaujintas. 

Naujausi duomenys rodo, kad Lietuvoje per pirmus du šių metų mėnesius augo tiek naujų, tiek naudotų automobilių rinkos.

Ketvirtadalis Lietuvos vairuotojų yra išgyvenę nemalonią patirtį – kelyje pristigę degalų. Tyrimas parodė, kad dauguma jų šią situaciją sprendė kreipdamiesi pagalbos į šeimos narius, draugus ar kolegas, kiti – rizikavo ir kelionę tęsė, kol transporto priemonė užgeso. Dalis vairuotojų tokiomis aplinkybėmis gelbėjosi užsisakydami pagalbos kelyje paslaugą ar išsikvietę taksi, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Aplinkos ministerija planuoja skirti apie 30 mln. eurų išmokoms už taršių automobilių atsisakymą, rašo „Lietuvos žinios“.

Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vadovas Vitalijus Auglys dienraščiui tvirtino, kad finansinė paskata numatoma asmenims, atidavusiems nustatytą laiką Lietuvoje eksploatuotą taršų lengvąjį automobilį kaip eksploatuoti netinkamą transporto priemonę. Išmokas bus galima panaudoti atsiskaitant už viešojo transporto paslaugas elektroninių bilietų sistemose arba įsigyjant mažos taršos kriterijus atitinkantį lengvąjį automobilį.

Siekdama mažinti aplinkos taršą, Latvija svarsto galimybę įvesti automobilių padangų depozito sistemą. Kasmet šalyje sukaupiama šimtai tūkstančių tonų senų padangų.

Pasak ekologų, šiuo metu centralizuotai surenkama tik trečdalis senų padangų, o realiai sunaikinama dar mažiau. Didžiulės išmestų padangų krūvos sėte nusėjusios laukus bei pamiškes.

Istorinį statusą turinčios transporto priemonės iš kitų išsiskiria ypatingais valstybiniais numeriais. Tačiau kokių privilegijų turi tokių automobilių savininkai? Pasirodo, jiems kyla ir rimtų problemų.

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, istorinė motorinė transporto priemonė – tai prieš 30 metų ar anksčiau pagaminta transporto priemonė, kurios modelis nebegaminamas mažiausiai 15 metų ir kuri yra originali, tinkama eksploatuoti, bet nenaudojama kasdienėms reikmėms. 

Ženevos automobilių parodoje didžiausi pasaulio gamintojai pristato daugybę elektrinių ir hibridinių modelių. Viena to priežasčių – vis labiau griežtėjantys Europos Sąjungos reikalavimai mažinti automobilių taršos rodiklius, todėl gamintojai yra priversti kurti ir gaminti daugiau elektromobilių.

Šiemet keliuose išjungus momentinius greičio matuoklius, Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovas Vitalijus Andrejevas žadėjo, kad valstybiniai keliai be greičio kontrolės ilgai neliks. Jis taip pat pristatė artimiausius direkcijos planus. Daugiausia dėmesio šiemet bus skiriama vadinamajai „Megos“ sankryžai ir naujo tilto prie „Megos“ Kaune statybai.

„Mazda Motor Corporation“ pristatė jau antrąjį modelį savo naujos kartos modelių gamoje, kompaktinį miesto visureigį „Mazda CX-30“. Pirmoji visuotinė pažintis su „Mazda CX-30“ įvyks Ženevos tarptautinėje automobilių parodoje, o vėliau naujasis, prognozuojama, kertinis „Mazda“ modelis išriedės į pasaulio rinkas. Lietuvą „Mazda CX-30“ pasieks šį rudenį, rašoma prenešime žiniasklaidai.

Lietuvą su Baltijos šalimis ir Vakarų Europos sostinėmis geležinkelio linija sujungsiantis projektas „Rail Baltica“ įgauna pagreitį – šių metų vasarį Kaune jau pradėti parengiamieji darbai europinės vėžės ruože tarp Kauno geležinkelio stoties ir Palemono tiesimui.

Naujausios technologijos keičia mūsų buitį – pradedant elementariausiu indų plovimu ir baigiant automobilių vairavimu. Per pastaruosius keletą metų automobiliai tapo tokie „protingi“, kad gali patys atsistoti į stovėjimo vietą, sekti važiavimo liniją ar sustoti esant kritinei situacijai. Žvelgiant į ateitį, kalbama ir apie automobilių autonomiją. Todėl kyla natūralus klausimas, kaip vairuoti mokysimės ateityje ir kokių savybių reikės sėdant į vis modernėjančius automobilius.

Dėl naujų aplinkosaugos standartų, dideli automobilių varikliai jau artimoje ateityje visiškai išnyks. Taigi, kol jie vis dar gaminami, jais reikia mėgautis. „Audi“ prieš 10 metų ėmė naudoti V10 variklius, o dabar šią sukaktį nori paminėti ypatingai - pristato „R8 V10 Decennium“ superautomobilį.

Saugaus eismo ekspertai pastebi, kad vis dažniau nelaimes keliuose lemia pašalinė vairuotojų veikla. Važiuojant vertėtų vengti ne tik pokalbių telefonu, bet ir garsaus muzikos klausymosi.  

Lietuvos transporto saugos administracijos duomenimis, daugiau nei dešimtadalis vairuotojų į eismo įvykius patenka nukreipę dėmesį nuo vairavimo.

Nors džiaugiamės artėjančiu pavasariu, sinoptikai perspėja, kad plikledžio išdaigų dar galima sulaukti ir praėjus kalendorinei žiemai. Slidūs paviršiai dažniausiai barstomi druska, bet pasigirsta argumentų, kad ši gadina dangą, tiltų konstrukcijas, automobilių kėbulo dalis ar avalynę, užteršia gruntinius vandenis, todėl gamtosaugininkai ragina rinktis alternatyvius būdus. Lietuvos mokslininkai perspėja, kad ne visos sparnuotos idėjos gali būti įgyvendintos.

Šiais laikais daugelis automobilių su automatinėmis transmisijomis turi starto kontrolės („Launch Control“)sistemas. Ši technologija leidžia labai greitai pajudėti iš vietos – automobilio ratai tiesiog nepraranda sukibimo. Tačiau kaip veikia ši elektroninė magija? Kaip kažkokia kompiuterinė programa varantiems ratams gali suteikti daugiau sukibimo?

Per artimiausius trejus metus automobilių gamintojai privalės aprūpinti savo modelius šiuolaikinėmis saugumo ir pagalbinėmis vairavimo sistemomis arba nebegalės pardavinėti savo automobilių visose Europos Sąjungos šalyse, įskaitant ir Lietuvą.

Į šią žinią itin skausmingai sureagavo rusiškų automobilių gamintojai, nes jiems saugumo technologijos vis dar atrodo prabangos dalyku, nors dauguma Europos automobilių gamintojų jas jau dabar montuoja į visus savo modelius.

Per pirmuosius šių metų mėnesius nuo gripo komplikacijų Lietuvoje mirė 21 žmogus. Tuo tarpu per tą patį laikotarpį keliuose žuvo 29 žmonės. Nors Lietuva daro pažangą mažindama žūčių skaičių, bet dar atsiliekame nuo Europos vidurkio, rašoma pranešime žiniasklaidai. 

Padėtį pakeisti gali nuo kovo mėnesio įsigaliosianti saugaus eismo gerinimo programa „Vizija – nulis“, kuri remiasi gerąja Švedijos patirtimi.

Panaudotas automobilių tepalas turi neigiamą vertę rinkoje, todėl vis dar pasitaiko atvejų, kai gyventojai neteisėtai jį šalina. Pastebima, kad sušilus orams sena alyva impregnuojamos tvoros ar kiti medienos gaminiai, nors to daryti negalima dėl taršos aplinkai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Dažniausiai pagundų netinkamai panaudoti automobilių alyvos atliekas kyla, kai transporto priemonių savininkai keičia tepalą namuose, o ne autoservisuose.

Nutrupėjęs tinkas, atsidengusios paviršinės tilto konstrukcijos – toks vaizdas ne juokais išgąsdino LRT.lt skaitytoją Renatą M., kuri pastebėjo tokius tilto pažeidimus ant Šeškinėjė esančio tilto virš Ukmergės g.