Pavalgius degina skrandį, pykina ar skundžiatės prastu virškinimu?

 

eitas gyvenimo tempas gali tapti kliūtimi laikantis sveikos mitybos principų. Daugeliui pažįstama situacija, kai pusryčiams pritrūksta laiko, per pietus turite vos akimirką užkasti ir tik vakare galite tinkamai pavalgyti. Kadangi diena buvo varginanti, o maisto ruošimas atima daug laiko, renkatės greito maisto pramonės siūlomus produktus. Tokia mityba dažnai sukelia diskomfortą pilve, dujų susikaupimą, rėmenį ir kitus virškinimo sutrikimus.

Ilgai nepaisant sveikos mitybos rekomendacijų ir negalavimų, gali pasireikšti skrandžio gleivinės uždegimas arba gastritas. Dažniausiai į gastroenterologą išdrįstama kreiptis nebeiškentus skausmo, o į galvą ateina nemaloni mintis: „Reikės ryti žarną. „Žarnos rijimas“ yra invazinis skrandžio tyrimas, kurio procedūra gali būti gana nemaloni. „Maždaug pusei pacientų, kuriems buvo atlikta gastroskopija, patologijos nerasta, todėl atlikus atrankinius tyrimus iš kraujo būtų galima išvengti nemalonios procedūros“, - dalinasi medicininių tyrimų laboratorijos „SYNLAB“ gydytoja Jelena Roine. Svarbu įvertinti ne tik H.pylori infekciją, tačiau, ir kitus skrandžio veiklą reguliuojančius rodiklius, kad gydytojas, remdamasis kraujo tyrimo rezultatais, įvertintų skrandžio gleivinės būklę, skrandžio rūgščių sekreciją ir atmetu arba patvirtintų gastroenteroskopijos būtinybę.

H. pylori infekcija Lietuvoje yra gana paplitusi. 90% žmonių, gimusių iki 1960 m., yra užsikrėtę H. pylori infekcija. Tarp gimusių 7-ajame dešimtmetyje ji paplitusi šiek tiek mažiau (83%). Nuo 1991 m. H. pylori infekcija tarp vaikų pastebimai sumažėjo (iki 50%). Esant H.pylori infekcijai, reikia suvartoti šeimos gydytojo ar specialisto paskirtą antibiotikų kursą. Gydymas yra labai svarbus, nes ši infekcija gali sukelti ne tik gastritą, bet ir skrandžio opą, skrandžio vėžį ir limfomą. Gydymo efektyvumą galima įvertinti atlikus kraujo tyrimus.

Tradicinis H. pylori antikūnų tyrimas iš kraujo įvertina tik infekciją, tačiau neparodo ar bakterija yra pažeidusi skrandžio gelivinę ir koks yra šio pažeidimo laipsnis. „GastroPanel tyrimas, sudarytas iš keturių skirtingų rodiklių (H. pylori, pepsinogenas I, pepsinogenas II ir gastrinas) kompleksiškai įvertina gelivinės pažeidimo laipsnį, skrandžio vėžio riziką ir suteikia daugiau mediciniškai aktualios informacijos apie skrandžio gelivinės būklę“, - teigia laboratorinės medicinos gydytoja.

Skrandžio rūgštingumas priklauso nuo vandenilio chlorido rūgšties kiekio skrandžio sultyse. Skrandžio rūgštys atlieka kelias svarbias funkcijas virškinimo procese: baktericidinis poveikis, dalyvauja baltymų skaidime, sukuria optimalią aplinką fermentams funkcionuoti, aktyvina kasos aktyvumą ir skatina maisto virškinimą ir judėjimą iš skrandžio į žarnyną. Skrandžio rūgštingumas gali pasikeisti dėl infekcijos ar skrandžio funkcijos sutrikimų. Dėl to skrandžio rūgšties lygis gali tiek padidėti, tiek sumažėti.

Skrandžio rūgštingumas atsiranda dėl sustiprėjusios skrandžio rūgšties sekrecijos. Pagrindiniai simptomai – pykinimas, vėmimas, viduriavimas, ilgalaikis pilvo skausmas, kuris dingsta pavalgius, bet sustiprėja tuščiu skrandžiu, kyla rėmuo pavalgius rūgštaus maisto. Simptomai atsiranda net suvartojus nedidelį kiekį maisto. Juos gali sukelti aštrūs, kepti arba riebūs maisto produktai ir saldumynai. Sumažėja apetitas, atsiranda apatija ir suprastėja nuotaika, nes skrandyje yra patiriamas nuolatinis diskomfortas ir dirginimas.

Anot gydytojos, padidėjus skrandžio rūgštingumui, iš mitybos reikėtų pašalinti riebias ir labai koncentruotas sriubas, ridikus ir rūgštynes. Paūmėjus gastritui, rekomenduojama vengti sūrių ir neprinokusių vaisių. Gydymo metu reikia atsisakyti juodos duonos, marinatų, padažų, kavos ir gazuotų gėrimų. Gaminant maistą rekomenduojama naudoti tik augalinius aliejus ir nenaudoti aštrių prieskonių. Iš daržovių rinktis tas, kuriose yra mažiau ląstelienos (morkos, žiediniai kopūstai, griežčiai, bulvės). Gijimą skatina grikių, ryžių, avižinės košės, pienas ir pieno produktai, kiaušiniai, bananai, kriaušės. Iš gėrimų yra rekomenduojami šarminis mineralinis vanduo, žalioji arbata, kompotas ir kisielius. Sergant gastritu reikėtų valgyti mažomis porcijomis kas 3 valandas. Patartina nederinti maisto produktų, kuriuose gausu baltymų ir angliavandenių. Nerekomenduojama gerti valgio metu ir iškart pavalgius.

Dėl nuolatinio uždegiminio proceso yra pažeidžiama dalis skrandžio gleivinės, kuri gamina skrandžio sultis ir skrandžio rūgštį. Dėl to skrandžio rūgštingumas sumažėja. Skrandžio rūgštingumui sumažėjus žemiau normos, atsiranda sutrikimų visame virškinimo trakte, ypač žarnyne ir kasoje, nes jo fermentų gamyba tiesiogiai priklauso nuo skrandžio rūgštingumo lygio. Kai pH yra didesnis nei 2,5, sutrinka baltymų medžiagų skilimo procesas, gali pasireikšti autoimuninės ligos, alerginės reakcijos ir kai kurių maisto produktų netoleravimas. Esant mažam skrandžio rūgštingumui, sumažėja daugelio mineralų ir vitaminų, tokių kaip cinkas, geležis, magnis, kalcis bei vitamino B12 pasisavinimas. Mažas skrandžio rūgštingumas skatina daugelio patogeninių mikroorganizmų dauginimąsi. Skrandžio gleivinės keitimosi procesai padidina skrandžio vėžio riziką.

Mažas skrandžio rūgštingumas sukelia sunkumą skrandyje, rėmenį, pykinimą, vėmimą pavartojus maisto ar vaistų, vidurių užkietėjimą ar viduriavimą. Burnoje gali atsirasti metalo skonis, pūsti pilvą, kauptis dujos. Dėl mažo skrandžio rūgštingumo pablogėja baltymų virškinimas, todėl gali atsirasti silpnumas, sumažėti kraujo spaudimas, imti sluoksniuotis nagai ir plaukai, rastis grybelinės ligos, anemija ir t.t.

Esant mažam skrandžio rūgštingumui, būtina vengti maisto, skatinančio fermentaciją (riebus pienas, mielinė duona, švieži kepiniai, grietinė, grietinėlė, sūris, vynuogės ir kt.). Maistas neturėtų būti nei per šaltas, nei per karštas. Iš košių nerekomenduojamos miežių kruopos. Maistą rekomenduojama virti ir kepti. Geriau nevartoti svogūnų. Patartina į meniu įtraukti abrikosus, šviežius agurkus, gūžinius kopūstus (ruošti garuose) ir pupeles. Kaip lengvą užkandį galima vartoti vaisius. Galima gerti arbatą, kavą, vaisių ir daržovių sultis, kurios skatina skrandžio sulčių gamybą.

Mitybos pokyčiai gali prisidėti prie veiksmingo gydymo ir geresnės savijautos. Norėdami išvengti diskomforto skrandyje, turėtumėte nepersivalgyti, stengtis nevalgyti pernelyg retai (mažiau kaip 2 kartus per dieną), mažiau rūkyti ir gerti alkoholio, vartoti mažiau riebalus maisto, stiprios arbatos ir kavos, šokolado bei citrusinių vaisių.

Panašūs simptomai gali reikšti skirtingus skrandžio negalavimus, kurie savo ruoštu reikalauja skirtingo gydymo. Prieš imantis veiksmų, patariama išsiaiškinti, kokia jūsų skrandžio negalavimų priežastis. Atliekant kraujo tyrimą, tai yra patogi ir nepavojinga procedūra.

Sveikata.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode