Reklama 2

Sunku atskirti, kas iš tiesų gali sukelti vėžį, o kas tėra mitai

Ar manote, kad žinote, kas gali sukelti vėžį? Pavyzdžiui, kiek vėžio rizika susijusi su alkoholio ar genetiškai modifikuotų maisto produktų vartojimu? O kiek – su stresu? Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas rodo, kad žmonės sunkiai atskiria tikruosius vėžio rizikos veiksnius nuo netikrų.

Tyrimą, balandžio 25 d. paskelbtą žurnale „European Journal of Cancer”, aptaria „Live Science“ apžvalgininkė Yasemin Saplakoglu.

Atliekant tyrimą, daugiau kaip 1 300 žmonių Jungtinėje Karalystėje buvo paprašyti atsakyti į klausimą, ar, jų nuomone, vienas ar kitas dalykas arba vienoks ar kitoks elgesys gali sukelti vėžį. Tarp jiems pasiūlytų variantų – tiek mokslo jau pripažinti vėžio rizikos veiksniai, kaip antai rūkymas, alkoholio vartojimas, žmogaus papilomos virusas (ŽPV) ir antsvoris, tiek tokie dalykai, kurie su vėžiu neturi nieko bendra, nors daugelis yra įsitikinę, kad yra kitaip: stresas, mobilieji telefonai ir genetiškai modifikuoti maisto produktai.

Taikytina daugeliui šalių ir kultūrų

Pasak tyrimo sumanytojo ir vieno iš jo vadovų, Londono universiteto koledžo sveikatos psichologijos profesoriaus Liono Shababo, atsižvelgiant į tai, kad tyrimas buvo atliekamas Jungtinėje Karalystėje, negalima tiksliai pasakyti, ar jo rezultatai taip pat taikytini ir kitoms šalims bei kultūroms. Vis dėlto „kadangi aplinka, kurioje žmonės gauna informaciją ir sužino naujienas, yra panaši [...], jie [rezultatai], ko gero, galiotų ir kalbant apie [...] kitas šalis“, pridūrė jis.

Naujojo Džersio universiteto (JAV) Rutgerso vėžio instituto epidemiologijos profesorė Elisa Bandera, kuri prie aptariamo tyrimo niekaip neprisidėjo, sutinka su šia mintimi.

„Informacija, įskaitant tą, kuri susijusi su sveikata, šiais laikais per elektronines priemones ir socialinę žiniasklaidą paplinta labai plačiai, – žurnalui „Live Science“ sakė E. Bandera. Tačiau klaidingus įsitikinimus, pasak jos, veikiausiai nulemia kiti dalykai, pvz., išsilavinimo lygis ar amžius.

Atliekant tyrimą apklausti žmonės teisingai įvardijo vidutiniškai 52 proc. tikrų rizikos veiksnių; jiems atrodė, kad vėžį gali sukelti ir 29 proc. tų dalykų, kurie su šia liga neturi nieko bendra. Kaip pastebi Y. Saplakoglu, įdomu tai, kad apklaustieji nebuvo tikri, ar vėžio negalėtų sukelti ir kiti, be jau įvardyto trečdalio, dalykai. „Buvome nustebę, kaip smarkiai paplitę šie klaidingi įsitikinimai“, – sakė tyrimui vadovavęs L. Shababas.

Pavyzdžiui, trečdalis apklaustųjų buvo įsitikinę, kad vėžį gali sukelti genetiškai modifikuoti maisto produktai, o per 40 proc. jų manė, kad riziką susirgti šia liga gali išprovokuoti stresas ir maisto priedai. Vis dėl to, kaip pažymi tyrėjai, mokslinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad kuris nors iš paminėtų dalykų gali sukelti vėžį, nėra. Taigi kyla natūralus klausimas: iš kur atsiranda šie mitai?

Jaunimas geriau geba atsirinkti informaciją

„Šiais laikais informacijos labai daug, – žurnalui „Live Science“ sakė L. Shababas. – Manau, kad žmonėms gali būti sunku atsirinkti, kas yra nauja, o kas – ne.“ Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad nors dabar publikuojama daug tyrimų, kai kurie iš jų gali būti žiniasklaidos neteisingai perteikti, neteisingai suprasti ar pernelyg „sutirštinti“.

Tyrėjų teigimu, jaunesni žmonės geriau geba atskirti faktus nuo mitų. Viena vertus, taip gali būti todėl, kad jaunimas labiau naudojasi socialiniais tinklais ir turi galimybę išsamiau pasidomėti, ar tai, ką jie sužino, yra tiesa, ar pramanai. Kita vertus, tai gali lemti ir kur kas platesnės, kultūrinio pobūdžio priežastys, susijusios su gebėjimu informaciją vertinti kritiškai, sakė L. Shahabas.

Jis taip pat pažymėjo, kad jaunesni žmonės linkę visiškai pasikliauti technologijomis, nemanydami, kad jos gali būti kuo nors pavojingos (tarp tyrimo dalyviams pasiūlytų vėžio rizikos veiksnių (netikrų) buvo mobilieji telefonai ir elektromagnetinės bangos, pavyzdžiui, sklindančios veikiant mikrobangų krosnelei).

Atliekant tyrimą taip pat nustatyta, kad apie tikruosius vėžio rizikos veiksnius geriau nusimano baltaodžiai, aukštesnę socialinę ir ekonominę padėtį užimantys ir labiau išsilavinę žmonės.

Elgseną nulemia įsitikinimai

„Iš fiziologijos žinome, kad žmonių įsitikinimai daro įtaką jų elgesiui“, – sakė L. Shahabas. Šią tiesą tyrėjai tik patvirtino nustatę, kad kuo daugiau žmonės nusimano apie tikruosius vėžio rizikos veiksnius, tuo daugiau jų racione yra vaisių ir daržovių ir tuo rečiau jie rūko. Tyrėjai nurodė turį vilties, kad daugiau sužinoję apie tai, kas gali sukelti vėžį, žmonės atitinkamai pakoreguos ir savo įpročius.

„Jei žmogus linkęs tikėti mitais apie tai, kas gali sukelti vėžį, jo elgesio tai beveik nekeičia, – pastebi L. Shahabas, – ir tai džiugina.“ Kitaip tariant, tie, kurie mano, kad naudojantis mikrobangų krosnele rizika susirgti šia liga padidėja, paprastai vis tiek neatsisako ja naudotis.

Specialistas pripažįsta, kad informacija, susijusi su vėžio riziką nulemiančiais veiksniais, gali būti paini, ir teigia, kad nors yra „svarbu, kad žmonės keistų savo įpročius, kurie didina riziką susirgti vėžiu, visiškai nereikia, kad jie nerimautų dėl tų dalykų, kurie vėžio nesukelia“.

Taigi, kai kitąsyk išgirsite įspėjimų, kad vienas ar kitas dalykas sukelia vėžį, nepatingėkite atsiversti ir perskaityti bent kelių mokslinių straipsnių, kad įsitikintumėte, ar tai tiesa, pataria rašinio autorė Y. Saplakoglu. Juk kuo mažiau rūpesčių, tuo mums visiems geriau.

Lrt.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode