Reklama 2

Atopinis dermatitas – kas penktą kūdikį kamuojanti odos liga, apipinta mitais

Atopinis kūdikių dermatitas – viena labiausiai mitais apipintų odos ligų. Statistika rodo, kad nuo jos kenčia net ketvirtadalis šalies kūdikių. Norėdamos apsaugoti mažylį mamos griebiasi visų įmanomų būdų, smarkiai apriboja mitybą, tačiau gydytojai teigia, kad ligą provokuoja kiti veiksniai, o mityba tokios didelės įtakos neturi, teigiama pranešime spaudai.  

Vilnietė Eglė iki šiol pamena nemaloniai pasibaigusią kovą su atopiniu dermatitu, kuriuo jos dukrytė susirgo sulaukusi keturių mėnesių. Moteris ėmėsi itin griežtos dietos, kurios pagrindas buvo košės. Tačiau laikydamasi tokios mitybos režimo ji netrukus pastebėjo, kad ėmė dingti pienas. Galiausiai mamai teko maitinti mažylę mišiniais.

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Neringa Stirbienė patvirtina, kad vienos priežasties, sukeliančios kūdikių atopinį dermatitą nėra: „Jį gali lemti genetiniai, imuniniai ir aplinkos veiksniai. Apskritai, dažnai nerandama aiškaus atsakymo, kuris veiksnys turėjo lemiamos reikšmės atopiniam dermatitui atsirasti. Iki šiol ši liga vis dar yra tyrinėjimų objektas.“

Svarbi genetika

Genetiškai atopinį dermatitą gali paveldėti kūdikiai, kurių seneliai ar tėvai vaikystėje sirgo šia liga. Jei vienas iš tėvų juo sirgo, didelė tikimybė, kad vaikas paveldės tą pačią ligą. Tuomet genetiškai perduodama filagrino geno mutacija, kuri lemia padidintą odos pralaidumą, odos sausumą, taip pat reikšmės gali turėti ir kiti genai. Vis dėlto maistas, kaip ir netinkama odos priežiūra, mikroorganizmai, prakaitavimas ar emociniai veiksniai, šios ligos nesukelia, tik paskatina paūmėjimus.

Dalios Surblienės, „BENU vaistinės“ Sveikos odos instituto ekspertės, teigimu, pagrindiniai atopinio dermatito požymiai – stiprus niežulys, išsausėjusi oda, bėrimai, paraudimai su odos šlapiavimu: „Jie atsiranda ant mažylio kaktos, skruostų, ausų kaušelių, taip pat galūnių. Ligai įsisiautėjus, gali būti išbertas ir visas kūnas.“

Provokuojantys aplinkos veiksniai

Norint išvengti ar sumažinti atopinio dermatito simptomus, gydytoja alergologė N. Stirbienė siūlo vengti jį provokuojančių aplinkos veiksnių: dirginančio karščio, itin sauso oro, tiesioginių ultravioletinių spindulių vasarą, šalčio, vilnonių, sintetinių rūbų.

„Kūdikį reikėtų maudyti naudojant odos nedirginančias priemones, ne per karštame vandenyje ir ne ilgiau kaip 5 minutes. Reikia atkreipti dėmesį ne tik į kūdikio odos priežiūros gaminius, bet ir rinktis jautriai odai skirtas jo rūbų skalbimo priemones. Dermatito simptomus malšina ir saugo nuo bėrimų atsiradimo drėkinamieji kremai – emolientai, o jeigu jie nepadeda, reikia kreiptis į gydytojus“, – pataria N. Stribienė.

Pasak jos, gydytojai alergologai atlieka alerginius tyrimus ir nustato, kam vaikas yra alergiškas. Juos reikėtų kas pusę metų pakartoti. Lietuvoje dažniausiai kūdikiams alerginį atopinį dermatitą išprovokuoja karvės pienas, kiaušiniai ir kviečiai. Maitinanti mama taip pat turėtų nevalgyti tų produktų, kuriems yra alergiškas jos vaikas.

Sveikos odos instituto ekspertė priduria, jog atopinį dermatitą galima palengvinti vartojant antihistamininius vaistus, kurie slopina niežulį, emolientus, mažinančius odos sausumą, taip pat vengti alergenų, kuriems kūdikis yra jautrus.

„Svarbu nepamiršti, kad numaudžius mažylį emolientais jį reikėtų ištepti nedelsiant – per tris minutes, kol oda dar yra drėgna“, – pažymi D. Surblienė.

Specialistai ramina, kad didelė dalis vaikų atopinį dermatitą „išauga“,  tačiau apie 20 proc. šia liga sirgusių vaikų simptomai išlieka, taip pat gali likti sausa oda, o atopinis dermatitas gali sugrįžti ir paauglystėje ar vyresniame amžiuje.

Lrt.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode