Esame vilties misionieriai – tikime ir skelbiame, kad Jėzus iš meilės paaukojo už mus gyvybę ir Dievas jį prikėlė iš numirusių Velykų rytą, kad ir mes turėtume amžinąjį gyvenimą, - sakė popiežius Pranciškus, pradėdamas trečiadienio rytą vykusios bendrosios audiencijos katechezę. Pasak popiežiaus, spalio mėnuo yra labai tinkamas metas kalbėti apie krikščionis kaip vilties misionierius, nes šį mėnesį Bažnyčia ypatingai meldžiasi už misijas ir misionierius, o šį trečiadienį, spalio 4-ąją, liturgijoje minimas didis vilties misionierius šv. Pranciškus Asyžietis.
Krikščionis nėra nelaimių pranašas, - sakė Pranciškus. Krikščionybės esmė – Jėzaus mirties ir priskėlimo žinia. Jei Evangelijos sustotų ties Jėzaus palaidojimu, jos niekuo nesiskirtų nuo herojiškų personažų, paaukojusių gyvybę dėl kilnių idealų, biografijų. Jos būtų pamokančios, galbūt ir guodžiančios knygos, bet neskelbtų vilties.
Italija trečiadienį mini savo dangiškąjį globėją Šv. Pranciškų. Jo šventės dienos, spalio 4-sios, liturgija Jėzaus žodžiais vadina jį vienu iš mažųjų, kuriems Tėvas atskleidė savo karalystės slėpinius; tą dieną skaitomi Jėzaus žodžiai iš Mato evangelijos: „Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams” (Mt 11, 25). Pasak šv. Jono Pauliaus II, Dievas Tėvas leido šv. Pranciškui pažinti karalystės slėpinius taip giliai ir jautriai, jog asyžiečio dvasinė patirtis tapo „atspirties tašku“ ir „šviesos šaltiniu“, amžių bėgyje įkvėpusiu nesuskaitomus tikinčiuosius. Šios patirties pasekmėje pranciškietiškas sąjūdis „išsiplėtė į visą Europą, persikėlė per okeanus, persmelkė daugelį kultūrų ir sužadino nenutrūkstantį gerųjų darbų žydėjimą, praturtėdamas nuostabiais krikščioniškojo šventumo vaisiais“.
„Atėjus metui, kai turėjo būti atimtas iš pasaulio, Jėzus ryžtingai nukreipė savo žingsnius į Jeruzalę“. Šią antradienio Mišiose skaitytą Evangelijos pagal Luką ištrauką, popiežius Pranciškus komentavo Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje.
Naujas Jėzaus įsakymas: meilė, kuri tampa tarnyste kitiems
Lankydamasis Bolonijoje popiežius negalėjo nesusitikti su garsiojo, įkurto prieš daugiau kaip devynis šimtmečius, Bolonijos universiteto bendruomene. Susitikimas įvyko sekmadienį po pietų, aikštėje priešais šv. Dominyko bažnyčią, dedikuotą didžiajam Bažnyčios šventajam, kuris savo laiku irgi buvo Bolonijos universiteto studentas.
Šventojo Tėvo vizitą Bolonijoje užbaigė Šv. Mišių auka su centrinės Italijos tikinčiųjų bendruomene. Popiežius homilijoje kalbėjo apie veidmainiškumą, apie kurį kalbama 26 eilinio sekmadienio Mišių Evangelijoje. Vienas sūnus sako tėvui, kad eis dirbti, tačiau neina. Kitas sako kad neis, bet nueina. Jėzus pasakoja palyginimą, kalbėdamas su Rašto aiškintojais. Jėzus siūlo rinktis iš dviejų kelių, tačiau mes ne visuomet sugebame pasakyti jam „taip!“ savo žodžiais ir darbais, nes esame nusidėjėliai. Tačiau galime rinktis būti „keliaujančiais nusidėjėliais“ kurie klausosi Viešpaties, o kai nupuola – gailisi, ir vėl keliasi, kaip pirmasis sūnus. Arba galime rinktis būti „sėsliaisiais nusidėjėliais“, t.y. pasirengę teisintis bet kada ir kai apsimoka, tik žodžiais. Visa tai mums sako, kad nėra „moksliškai sukonstruotos“ krikščionybės, kuri leistų atlikti kai kuriuos priesakus dėl sąžinės ramybės. Krikščioniškas gyvenimas reiškia nuolankų ėjimą niekuomet nesustabarėjusia sąžine, visuomet ryšyje su Dievu. Jėzus smerkia gyvenimo dvilypiškumą, veidmainiavimą, klerikalizmą, atsiribojimą nuo žmonių. Raktinis žodis yra „atgailauti“. Atgaila padeda nesustabarėti, perkeisti mūsų „ne!“ Dievui į „taip!“ ir mūsų „taip!“ nuodėmei į „ne!“. Tėvo, kasdien švelniai prakalbančio į mūsų sąžinę, valią vykdysime tik atgaila ir nuolatiniu atsivertimu. Kiekvienas turime du kelius: arba būti 
Popiežius paragino miestuose plėsti solidarumo ir žmonių broliškumo erdves, kuriose kiekvienas asmuo jaustųsi pripažintas. Šventasis Tėvas šeštadienį audiencijoje priimtiems Italijos savivaldybių asociacijos nariams patikino, jog „paskutinieji leidžia geriausiai suprasti tikrus miestų, socialinių ir egzistencinių periferijų poreikius, kaip ir netinkamus tariamus spendimus; leidžia pajusti neteisingumo pulsą, bet ir kelią jį pašalinti“. Pasak popiežiaus, reikia kurti bendruomenes, kurios užtikrintų visų pareigas ir teises pagal nenykstančią logiką, surišančią asmens interesus ir bendrąjį gėrį. Nes įnešant į visuomenės gėrį drauge laiduojamas asmens gėris, sakė popiežius.
„Tiesa padarys jus laisvus“ (Jn 8,32). „Fake news“ (melagingos žinios) ir taikai tarnaujanti žurnalistika – tokią tema popiežius Pranciškus parinko būsimai Pasaulinei visuomenės komunikavimo priemonių dienai, kuri bus minima ateinančių metų gegužės 13-ąją.
Penktadienį popiežius Pranciškus priėmė Popiežiškosios tarybos naujajam evangelizavimui skatinti narius, šiomis dienomis susirinkusius į savo kasmetinę plenarinę asamblėją. Šiai tarybai buvo patikėtas neseniai visoje Bažnyčioje švęsto Gailestingumo jubiliejaus organizavimas, dėl to ir popiežius penktadienio audiencijos metu sakytą savo kalbą pradėjo nuo jubiliejaus.
Šventieji arkangelai Mykolas, Gabrielius ir Rapolas yra tarsi mūsų pašaukimo broliai: jie stovi Viešpaties akivaizdoje, kad Jam tarnautų, Jį šlovintų, kad kontempliuotų Viešpaties veido šlovę. Tačiau Viešpats juos siunčia, kad palydėtų mus gyvenimo kelyje, pasakė popiežius rytmečio Mišiose penktadienį Šventosios Mortos namų koplyčioje Vatikane. Šventasis Tėvas pasiūlė paprastą maldą, kad prašytume šventųjų arkangelų užtarimo. Svarbus jų vaidmuo mums, esantiems pakeliui kelyje link išganymo.
Spalio mėnesio pirmojo sekmadienio Evangelijos pasakojimas apie „du sūnus“ kiekvienam iš mūsų primins, kaip dažnai gyvenime esame pabuvoję ir vieno, ir kito sūnaus dalioje: paklusti Tėvo valiai, arba ne; ar ištarti „Taip“, bet elgtis priešingai. Pasirodo, kad viską sprendžia ne mūsų žodžiai, bet darbai. Būtent paskutinės akimirkos apsisprendimas dažniausiai yra tikriausias mūsų sielos veidrodis, atspindintis mūsų tikrąjį veidą.
Popiežius ragina Europos vyskupus drąsiau įsipareigoti Bažnyčios misijoje, ypač vardan jaunimo. Šventasis Tėvas laiške kreipėsi į Minske šiomis dienomis susirinkusius Europos Vyskupų konferencijų tarybos plenarinės asamblėjos dalyvius iš 45 Europos šalių. Popiežius per savo Valstybės sekretorių kardinolą Pietro Paroliną paprašė ganytojų toliau tiesti žemyno šalių pastoracinio bendradarbiavimo kelius, atsižvelgti į skirtingumus, plėsti solidarumo ir brolystės iniciatyvas ir padėti jaunimui, kad tikėjimo šviesoje atrastų savo pašaukimą krikščionių bendruomenėje ir visuomenėje.
Nebijokime sakyti tiesą apie save, apie savo gyvenimą; išpažinkime nuodėmes Viešpačiui, prašykime atleidimo, - kalbėjo popiežius Pranciškus ketvirtadienio rytą Šv. Mortos koplyčioje aukotų Mišių homilijoje komentuodamas šios dienos liturgijoje skaitytą trumpą evangelisto Luko pasakojimą apie Erodo baimę.
Trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams sakytoje kalboje tęsdamas katechezę apie krikščioniškąją viltį, šį kartą popiežius Pranciškus kalbėjo apie tai, kas priešinasi vilčiai, kas jai kenkia. „Taip pat ir viltis, kaip kiekvienas geras dalykas šiame pasaulyje, turi priešų“, sakė Pranciškus.
Bažnyčios liturgija be kitų didžiųjų šventųjų rugsėjo 26 dieną mini pal. Paulių VI, vieną iš svarbiausių praėjusio amžiaus popiežių, kurio vaidmuo itin ryškus dabartiniame Pranciškaus pontifikate. Paulius VI, vairavęs Bažnyčią penkiolika metų iki 1978-ųjų, buvo pirmasis popiežius, skelbęs Bažnyčios mokymą Vatikano II Susirinkimo atsinaujinimo ir dialogo dvasioje. Jis mokė keliaudamas į visus žemynus, plėtė kontaktus tiek su katalikais, tiek su kitų religijų atstovais ir netikinčiaisiais, ėjo ekumeninių ryšių, visų prima su ortodoksais ir anglikonais, gerinimo keliu. Toje pačioje dvasioje Bažnyčios magisteriumą skelbė visi jo įpėdiniai iki dabartinių laikų.
Melskime Viešpatį, kad mums padėtų visada trokšti išganymo ir jo siekti, sakė popiežius Pranciškus pirmadienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje komentuodamas šios dienos Žodžio liturgiją, kalbančią apie Išrinktosios tautos išvadavimą iš tremties. Dievas aplankė savo tautą ir išvedė ją iš vergijos. Dievo apsilankymas yra esminis išganymo istorijos elementas. Dievas lanko savo žmones ir juos vaduoja.
Jėzus pasakė savo mokiniams tokį palyginimą: „Su dangaus karalyste yra panašiai, kaip su šeimininku, kuris anksti rytą išėjo samdytis darbininkų savo vynuogynui. Susiderėjęs su darbininkais po denarą dienai, jis nusiuntė juos į savo vynuogyną. Išėjęs apie trečią valandą, jis pamatė kitus, stovinčius aikštėje be darbo. Jis tarė jiems: 'Eikite ir jūs į mano vynuogyną, ir, kas bus teisinga, aš jums užmokėsiu!' Jie nuėjo. Ir vėl išėjęs apie šeštą ir devintą valandą, jis taip pat padarė. Išėjęs apie vienuoliktą, jis rado dar kitus bestovinčius ir sako jiems: 'Ko čia stovite visą dieną be darbo?' Tie atsako: 'Kad niekas mūsų nepasamdė'. Jis taria jiems: 'Eikite ir jūs į vynuogyną'. Atėjus vakarui, vynuogyno šeimininkas liepia ūkvedžiui:
Vienuolių bendruomenės ir jų sukaupti dvasiniai turtai visiems tikintiesiems liudija apie tai, „kas aukštybėse“ ir kviečiai santūriai gyventi savo kasdieninį gyvenimą, sakė popiežius Pranciškus šeštadienį priėmęs 250 vienuolių, priklausančių Griežtesnės regulos cistersų, tai yra trapistų, ordinui, dalyvaujančių savo generalinėje kapituloje. Popiežius juos kvietė visada atsiminti šv. Benedikto kvietimą būti uoliems maldoje ir kukliems kasdieniniame gyvenime.
AMI arba Tarptautinis karinis apaštalavimas yra organizacija, jungianti visus dirbančius karių sielovadoje, nebūtinai kapelionus, gali būti ir pasauliečiai, kurie pasišventę darbuojasi šitoje sityje. Romoje šiomis dienomis esame susirinkę į vadinamąją Generalinę asamblėją. Šiemetinio susitikimo tema yra „Grįžimas prie šaknų“ ir būtent kalbama apie Dešimties Dievo įsakymų, tai yra pačių fundamentaliausių katalikams nuostatų ir vertybių pritaikymą kasdieniame gyvenime. Kaip mes kasdieniame kariškame gyvenime galime laikytis tų Dešimties Dievo įsakymų. Labai turtingas prelegentų pasirinkimas, įdomios paskaitos. Ypatingai norėčiau paminėti Popiežiškosios kultūros tarybos pirmininko kard. Gianfranco Ravasi paskaitą, kurioje jis kalbėjo apie teologinę formaciją tų, kurie darbuojasi karių sielovadoje ir apie Evangelijos pritaikymą, Taikos Evangelijos pritaikymą kariniam dvasingumui.
Viena iš svarbesnių popiežiaus audiencijų savaitės pradžioje buvo skirta Bolivijos vyskupams, jų vizito „Ad limina“ proga. Apie susitikime su popiežiumi svarstytą opią atsiskyrėliškų katalikų grupių temą amerikiečių katalikų naujienų portalui „Catholic National Reporter“ papasakojo Bolivijos episkopato vicepirmininkas, arkivyskupas Oscar Aparicio Cespedes.
Penktadienio vidudienį popiežius Pranciškus priėmė kelias dešimtis vyskupų, kunigų, vienuolių ir pasauliečių iš visos Europos, savo šalyse atsakingų už migrantų sielovadą ir už pagalbą į jų šalis iš svetur atvykstantiems migrantams. Popiežiaus priimti asmenys dalyvavo Romoje vykusiame pasitarime, kurį surengė Europos Vyskupų konferencijų taryba.
Popiežiaus Pranciškaus malda už Meksikoje ir Karibų salose nukentėjusius nuo stichinių nelaimių palydi socialinio tinko Instagram paskyroje patalpintą nuotrauką: popiežiaus, per bendrąją audienciją, rugsėjo 20 dieną, žvelgiantį į meksikiečių maldininkų jam 
Rugsėjo paskutinio sekmadienio Evangelija palyginimu apie vynuogyno darbininkus mums primena, kokia gali būti didi ir ekstravagantiška Dievo malonė. Tiesa, Dievas pirmiausia yra teisingas, bet Jo gailestingumo malonė viršija visas mūsų proto suvokimo ribas. Jėzus, kalbėdamas apie šeimininko keistą dosnumą laukų darbininkams, vieniems nešusiems visos dienos kaitrą, o kitiems prisijungus tik į darbų pabaigą, primena beribę Dievo meilę ir begalinį dosnumą. Štai čia susitinka Dievo ir žmogaus gyvenimo buhalterijų skirtumai.
Jei nori sutikti Jėzų – išpažink, kad esi nusidėjėlis. Tai mums sako ketvirtadienio liturgija, minėdama šv. Matą, buvusį muitininką, kuris tapo Jėzaus apaštalu ir evangelistu. Šv. Mortos namų koplyčioje ketvirtadienio rytą aukotų Mišių homilijoje popiežius kalbėjo apie šio didžiojo Jėzaus liudytojo atsivertimo istoriją, kurią šiandien girdėtame Evangelijos skaitinyje papasakojo pats Matas ir kurią labai įtaigiai pavaizdavo garsusis italų tapytojas Caravaggio.
Ketvirtadienį popiežius Pranciškus susitiko su Popiežiškąja nepilnamečių apsaugos komisija. Jos nariams sakytoje kalboje popiežius pripažino, kad Bažnyčia per vėlai suvokė klero lytinių nusikaltimų prieš nepilnamečius problemą, o kadangi per vėlai ją suvokė, dėl to vėlavo ir priemonės jai spręsti. Tačiau, ačiū Dievui, Bažnyčioje atsirado pranašų, kurie padėjo aiškiai suvokti šios problemos rimtumą. Popiežius taip pat paminėjo sunkumus, su kuriais susiduria tokių bylų sprendimas. Yra bylų, kurios nejuda pirmyn. Dėl to siekiama įdarbinti daugiau specialistų, kurie tirtų šiuos atvejus. Jei nusikaltimas aiškiai įrodytas, to gana, kad būtų galima neleisti apskųsti nuosprendžio. Ne tiek dėl pasibjaurėjimo šiais atvejais, kiek dėl to, kad šiuos nusikaltimus įvykdęs asmuo yra ligonis. Jis gailisi ir sulaukia atleidimo, o po dejų metų vėl daro tą patį. Dėl to, labai ryžtingai pasakė popiežius, nepatenkinsiu nė vieno malonės prašymo. 
Popiežius ketvirtadienį audiencijoje priėmė Italijos Respublikos parlamentinės kovos su mafija komisijos narius su artimaisiais.
Minskas rusėjo pabaigoje taps laikinąja Europos katalikų vyskupų tarybos sostine. Minsko arkivyskupo Tadeuszo Kondrusiewicziaus kvietimu, Europos vyskupų konferencijų taryba Minske rugsėjo 27 - spalio 1 dienomis surengs savo metinę plenarinę asamblėją. Joje dalyvaus visų Europos žemyno vyskupų konferencijų atstovai iš 45 kraštų.
Viešpats tesuteikia mums malonę būti gailestingais, padėti gyvenime sutinkamiems kenčiantiems žmonėms, sakė popiežius Pranciškus antradienio rytą aukodamas Mišias Vatikano Šv. Mortos svečių namų koplyčioje. Šios dienos Mišių Evangelijoje šv. Lukas pasakoja apie mirusio vienturčio našlės sūnaus pagydymą prie Najino miesto vartų. Pamatęs laidotuvių eiseną ir mirusio sūnaus verkiančią motiną, Jėzus jos pagaili, prieina ir prikėlęs mirusį sūnų sugrąžina jį motinai. Homilijoje komentuodamas šią sceną popiežius ją išskaidė į tris momentus: „pagailėti“, „prieiti“, „atiduoti“.
Popiežius įsteigė naują akademinį institutą šeimos klausimams: Popiežiškąjį teologinį šv. Jono Pauliaus II santuokos ir šeimos mokslų institutą. Pagal popiežiaus Pranciškus Apaštališkąjį laišką motu proprio „Summa familiae cura“, naujas popiežiškas mokslų institutas pakeičia ligi šiol egzistavusį Šv. Jono Pauliaus II santuokos ir šeimos studijų institutą, kartu nustojo galioti pastarojo steigiamasis Apaštališkasis laiškas „Magnum matrimonii sacramentum“. Popiežius suteikė naują juridinį pavidalą institutui tam, kad pratęsiant toliaregišką šv. Jono Pauliaus II intuiciją, į santuokos ir šeimos klausimus būtų atsiliepiama dar vaisingiau vadovaujantis pastoracine perspektyva ir atsižvelgiant į žmonijos žaizdas.
Popiežius Pranciškus patenkino vyskupo Jono Borutos SJ įteiktą prašymą jį atleisti iš pastoracinio vadovavimo Telšių vyskupijai. Jo vietoje Telšių vyskupo ordinaro pareigas perima vysk. Kęstutis Kėvalas, ligi šio buvęs vyskupijos koadjutorius. Šventojo Tėvo sprendimas paskelbtas pirmadienį, rugsėjo 18 dienos vidudienį, Vatikane ir Telšių vyskupijoje, Lietuvoje.
