Bažnytinių metų pabaigoje Evangelija pagal Morkų kviečia apmąstyti žmogiškos mirties, paskutinio teismo, dangaus ir pragaro sąvokas bei jų reikšmę kiekvieno tikinčio žmogaus gyvenime. Evangelija pagal Morkų parašyta imperatoriaus Nerono persekiojimo laikais, kai visi krikščionys ieškojo atsakymų į gyvenimo prasmės ir kančios klausimus, tikėjimo, paliudyto krauju, prasmę. Evangelistas Morkus primena, kad teisumas Dievo akyse yra nepalyginti didesnė malonė nei visi pasaulio turtai ir netgi žmogaus gyvybė. Visi evangelistai vienaip ar kitaip užsimena apie įvairius žemės ir dangaus kūnų sukrėtimus, tautų kraustymąsi bei visokį sąmyšį prieš pasaulio pabaigą.

Karšai viliuosi, kad Gailestingumo metų piligrimai kaip Emauso mokiniai galėtų patirti Viešpatį einantį kartu su jais kaip kelionės draugą, tiek tie, kurie per Šventuosius metus atvyks į Romą, tiek tie, kurie keliaus į paskirtas vietas vietinėse Bažnyčiose. To palinkėjo popiežius Pranciškus laiške sveikinamas bendro iškilmingo Popiežiškųjų akademijų posėdžio dalyvius, antradienį susirinkusius Romoje išklausyti mokslinių pranešimų apie piligrimystę pirmajame amžiuje. Visi Šventųjų Metų piligrimai tepatiria susitikimo su Jėzumi džiaugsmą, kaip ir su visais broliais ir seserimis, kuriuose Viešpats pastoviai yra ir per kuriuos jis kreipiasi į mus primindamas: „Buvau keleivis ir mane priglaudėte ... kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“.

Tęsdamas katechezę apie šeimą, šio trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams popiežius Pranciškus kalbėjo apie labai svarbią vertybę, kurios žmogus mokosi nuo pat pirmųjų savo gyvenimo dienų – apie šeimyniškumą, tai yra sugebėjimą dalintis įvairiomis gyvenimo gėrybėmis ir džiaugtis tai darant.

Sekmadienį, lapkričio 15 d., Vilniuje prasideda tradiciniai Aušros Vartų Gailestingumo Motinos Globos atlaidai. Į atlaidus, kurie truks iki lapkričio 22 d., kviečiami piligrimai, bendruomenės iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Baigiantis Pašvęstojo gyvenimo metams ir pasitinkant jubiliejinius popiežiaus Pranciškaus paskelbtus Gailestingumo metus, atlaidų tema pasirinkta „Pašvęsti Gailestingumui“.

Baigti XIX a. Vilniaus Bernardinų kapinių koplyčios eksterjero tvarkybos ─ remonto ir restauravimo darbai.

Bernardinų kapinių koplyčios Vilniuje baigiamiesiems tvarkybos (eksterjero remonto ir restauravimo) darbams Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos šiemet skyrė virš 5000 eurų, panašia suma prisidėjo Vilniaus miesto savivaldybė. Praėjusiais metais Bernardinų kapinių koplyčios tvarkybą tiek KPD, tiek ir savivaldybė finansavo kiek daugiau nei po 43 400 eurų.

Vyskupystė yra tarnystės, ne garbės vardas, nes vyskupui priklauso labiau tarnauti, kaip vadovauti, pagal Mokytojo įsakymą: „Kas vyriausias tarp jūsų, tebūnie tarsi mažiausias, o viršininkas tebūnie lyg tarnas“. Tai pasakė popiežius Pranciškus kreipdamasis į savo naująjį vyskupą auzilijarą jo konsekravimo Mišių homilijoje pirmadienį. Popiežius aukojo Laterano bazilikos pašventinimo liturginės šventės Mišias savo katedroje, t.y. Laterano bazilikoje, kuri yra popiežiaus, kaip Romos vyskupo katedra nuo IV amžiaus.

Lapkričio 15-ąją Šveicarijos Sankt Morico parapijos vikaras, lietuvių kunigas Audrius MICKA švenčia pirmąsias kunigystės metines.

„Pirmiausia aš išmokau svajoti. Kai pamačiau verkiantį vaiką, pradėjau galvoti. Kai pamačiau suklupusį žmogų, pradėjau mąstyti. O kai suvokiau kilniausios pasaulyje Aukos prasmę, tada išdrįsau būti tuo, kuo ruošiuosi tapti – kunigu“. Taip apie savo kelią į kunigystę rašė Kauno kunigų seminarijos klierikas pirmakursis Audrius. Tai – brandus jauno žmogaus mąstymas.

Tinklalapis churchpop.com paskelbė kvapą gniaužiančio grožio bažnyčių sąrašą, kurio pirmoje vietoje – Lietuvos šventovė.

Tai – Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, esanti Vilniaus Antakalnio rajone. Gražiausių bažnyčių sąraše – Šv. Marko bazilika Venecijoje, Krokuvos Mergelės Marijos bazilika, Niujorko serbų stačiatikių katedra, Pranciškaus Didžiojo karališkoji bazilika Madride, kitos gražiausiomis išrinktos bažnyčios. „Visi į Vilnių atvykstantys kultūros reikalais, norintys susipažinti su miestu užsuka ir pas mus. Tai vienas lankomiausių objektų“, – DELFI sakė Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią bažnyčios klebonas, monsinjoras Edvardas Rydzikas.

Žmogus gali būti ramus tik kai žino, kad jo darbas užtikrintas, o senatvėje žmogus gali būti ramus kai yra tikras, kad jam užtikrinta pensija. Taip kalbėjo popiežius Pranciškus gausiam būriui Italijos pensijų fondo INPS darbuotojų, kurie su fondo vadovais šeštadienio rytą dalyvavo popiežiaus audiencijoje šv. Petro aikštėje. Ši audiencija buvo panaši į  trečiadienio bendrąsias audiencijas: popiežius papamobiliu apvažiavo aikštę sveikindamas fondo darbuotojus ir jų šeimų narius, iš viso per 20 tūkstančių žmonių.

Kunigas, pranciškonų vienuolis Sigitas Benediktas Jurčys, žmonių paprastai vadinamas broliu Benediktu, savo utopines idėjas paverčia tikrove ne burtų lazdele mojuodamas. Tikėjimo galia, empatiškos asmenybės gilumas, šiluma, menas bendrauti, troškimas padėti onkologine liga sergantiems žmonėms... 

Šio dvasininko iniciatyva Klaipėdoje pastatytas Šv. Pranciškaus onkologijos centras, įsteigtas Brolių pranciškonų vienuolynas prie Kryžių kalno, uostamiestyje organizuojama „Vilties bėgimo“ akcija... Su broliu Benediktu, deja, nesusitikome. Vasarą buvo gausu kelionių, laikas slydo, net elektroniniai laiškai pasiklysdavo. Per trumpą mūsų virtualaus bendravimo mėnesį supratau, koks nepaprastai užsiėmęs yra šis žodžio ir pareigos žmogus. Darėsi nejauku, kad trukdau jį savo klausimais, ir džiaugiausi gavusi atsakymą: „Miela Virginija, į tavo (…) klausimus atsakinėjau skrisdamas į Romą ir atgal... Ačiū! Brolis Benediktas.“ Taigi interviu – iš dangaus aukštybių.

2014 m. balandžio 14 d. Vilniaus oro uoste Lietuvos vyskupai pasitiko naująjį popiežiaus Pranciškaus atstovą mūsų šaliai – arkivyskupą Pedro Lopez Quintaną (g. 1953). Ispanų kilmės nuncijus sutiko plačiau papasakoti apie save, kunigystės bei Vatikano diplomatinės tarnystės patirtį, taip pat ir apie pirmuosius metus, praleistus mūsų krašte.

Prašau papasakoti apie savo šeimą, pirmuosius gyvenimo metus bei pašaukimą. Kas lėmė Jūsų apsisprendimą kunigystei?

Kiekvieno pašaukimo istorija yra santykio su Viešpačiu istorija. Kai vėliau žmogus peržvelgia savo gyvenimą, pastebi daugybę konkrečių būsimo kelio ženklų. Mano mama vis pasakodavo, kad, būdamas dar visai mažas, žaisdavau mišias, rengdavau procesijas aplink stalą, giedodavau sudėjęs rankutes… Prisirišimas prie liturgijos buvo labai natūralus ir labai gyvas. Su mama ir tėčiu mielai eidavau į bažnyčią, priešingai nei kiti mano broliai. Gal šitaip Dievas pamažu dėjo pamatus mano pašaukimui. Juk mes tikime, kad tiek bendrai gyvenime, o ypač kunigystėje, ne mes renkamės Dievą, o Jis mus; Jis kviečia ir ruošia visomis gyvenimo aplinkybėmis.

Popiežius Pranciškus ketvirtadienį audiencijoje priėmė Italijos Pagalbos gyvybei centrų 35-ojo nacionalinio suvažiavimo dalyvius, padėkojo už visus gerus darbus, atliktus ir atliekamus su didele meile ir padrąsino tęsti tuo keliu, kurį nurodė Jėzus Gerojo Samariečio palyginime.

Prieš 40 metų, 1975-ųjų lapkričio 1-ąją, tuzinas žmonių susirinko šventųjų Gervazo ir Protazo bažnyčioje, Paryžiaus centre, kartu giedojo, skaitė Šventraštį ir meldėsi. Šis įvykis buvo tarsi simbolinė pradžia naujos vienuolinės bendruomenės – Jeruzalės brolijų – kuri šį susitikimą prieš keturiasdešimt metų mini tarsi savo gimtadienį, nors juridinis pripažinimas buvo suteiktas gerokai vėliau.

Prasideda metus truksiantis dominikonų ordino 800 metų jubiliejaus minėjimas, prisimenant popiežiaus Honorijaus III 1216 ir 1217 m. paskelbtas bules, kuriomis patvirtintas brolių pamokslininkų ordino įsteigimas. Ordino magistras br. Bruno Cadoré, 86-asis steigėjo įpėdinis, iškilmės proga sakė, jog jubiliejus kviečia atsigręžti į ordino šaknis, prisiminti kaip šv. Dominykas išsiuntė pirmuosius brolius iš jų namų, šeimų, šalių atrasti keliavimo džiaugsmą ir laisvę.

Jėzus ne kartą savo mokiniams kaip pavyzdį rodė vienišas moteris, našles, kurios Izraelio gyvenime priklausė pačiam menkiausiam socialiniam sluoksniui. Jos visiškai priklausė nuo kitų žmonių gailestingumo ir malonės.

Tokią pat moterį regime ir šio sekmadienio Mišių Evangelijoje. Pradžioje atrodo, kad ji tarsi slėptųsi tarp didingų šventyklos kolonų, nes Jėzus atkreipia savo dėmesį į žmones, trokštančius pasipuikuoti savo padėtimi ir gražiais iškilmingais apdarais. Jie mėgsta pirmąsias vietas ir džiaugiasi, kai yra pastebimi gatvėse… Tokių atvejų, kuomet gyvenimas paverčiamas tik žiopliams skirtu spektakliu, žinome ir mes. Tai tikrovė, kuria vieni žavisi ir seka, o kiti niekina. Jėzus jų atžvilgiu apsiriboja vienu sakiniu: „Jų laukia itin griežtas teismas“.

XXII eilinio sekmadienio Mišių skaitiniuose girdėjome du vienas į kitą panašius pasakojimus. Pirmasis pasakoja apie dideliame skurde gyvenančią našlę, kuri renka žabus, kad sau ir savo sūneliui iš paskutinių miltų iškeptų paplotėlį, o paskui ruošiasi badauti. Pranašo Elijo paprašyta ji tą paskutinį paplotėlį iškepa ir atiduoda pranašui. Už šį didžiadvasiškumą Dievas gausiai atlygina: daugelį dienų ji, jos sūnus ir pranašas Elijas turėjo ko valgyti, nes miltų puodynė neištuštėjo ir aliejaus ąsotis neišseko (1 Kar 17).

Popiežius Pranciškus dažnai vadinamas roko žvaigžde – dėl savo populiarumo ir dažnai rodomo šiuolaikiško požiūrio į Bažnyčios mokymą. Dabar jį iš tiesų bus galima vadinti rokeriu. Lapkričio pabaigoje bus išleistas muzikinis popiežiaus albumas „Wake Up!“.

Lapkričio 6 dieną buvo paskelbtas popiežiaus Pranciškaus interviu, suteiktas olandų laikraščiui „Straatnieuws“. Tai vadinamasis „gatvės laikraštis“ – jį užpildo nemokamos ir savanorių parengtos žinios, o patį leidinį pardavinėja benamiai, kurie tokiu būdu gali šiek tiek užsidirbti pragyvenimui. „Straatniuws“ priklauso asociacijai panašių leidinių, kurie leidžiami 35 šalyse.

Bažnyčia privalo tarnauti, dėl to vyskupai ir kunigai, pašaukti būti joje tarnais, turi atsispirti karjerizmo pagundai, neturi būti prisirišę prie pinigų. Apie tai popiežius Pranciškus kalbėjo penktadienio rytą aukodamas Mišias Vatikano Šv. Mortos svečių namų koplyčioje.

Vieną maldų už mirusius oktavos dieną, lapkričio trečią, Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos apsilankymo katedroje vidudienio šv. Mišios buvo aukojamos už mirusius dvasininkus, vienuolius, vienuoles.

Šv. Mišioms vadovavo Vilkaviškio vyskupijos vyskupas ordinaras Rimantas Norvila, dalyvavo vyskupas emeritas Juozas Žemaitis, per keturiasdešimt kunigų iš įvairių vyskupijos parapijų.

Krikščionis nė vienam žmogui neužtrenkia durų, bet priima kiekvieną. Kas mano, kad jis pats yra už kitus geresnis, kuris kitų nepriima, kuris kursto nesantaiką – tam teks atsakyti prieš Dievo teismą, - kalbėjo popiežius Pranciškus ketvirtadienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje komentuodamas šios dienos skaitinius.

Laiške romiečiams apaštalas Paulius ragina nesmerkti ir neniekinti brolio. Evangelijoje matome Jėzų, kuris nepaisydamas fariziejų murmėjimo, yra artimas atstumtiesiems nusidėjėliams.

Lapkričio 8 d. (sekmadienį) 11.00 val.

J.E. vyskupas Eugenijus Bartulis

Šiaulių katedroje aukos šv. Mišias.

Šiaulių vyskupijos pastoracinio centro didžiojoje salėje atidaryta paroda „Popiežiaus Pranciškaus viešnagė Izraelyje 2014 m.“. Fotografijų parodą atidarė Izraelio valstybės ambasadorius Amiras Maimonas, Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.

Lapkričio 8 d. sekmadienio Evangelijos pamoka – našlės paaukoto skatiko svoris ir dydis Dievo akyse. Taip pat priminimas, kad Jėzaus laikų turtuolių puikybės pavyzdžius dažnai galime stebėti ir šiandienos žmonių gyvenime. Evangelijoje tarsi įvyksta dvasinė dvikova tarp šio pasaulio turtingųjų ir reikšmingųjų bei neturtingos ir suvargusios našlės. Jėzaus ir Dievo akyse šią dvikova su didžiule persvara laimi suvargusi našlė.

Lapkričio 11-ąją minimas šventasis Martynas – IV a. Italijoje gyvenęs vyskupas, pasižymėjęs gailestingumo darbais, ypač neturtėlių šalpa. Paveiksluose vaizduojama, kad jis, dar būdamas kareiviu, nusivilkęs atiduoda elgetai savo apsiaustą.

Prancūzijoje jam dedikuota apie 4000 bažnyčių, o jo vardu pavadinti tūkstančiai miestelių ir kaimų. Šv. Martynas gerbiamas ne tik Europoje, bet ir Amerikos žemyne. Gimė Panonijos (kuri vėliau vadinsis Vengrija) pagonių šeimoje ir nuo mažens buvo išmokytas krikščionių doktrinos, nors dar nekrikštytas. Kaip romėnų kariuomenės karininko sūnus, dar labai jaunas įstojo į imperijos kavaleriją, tarnavo Galijoje. Kaip tik šiuo metu galėjo įvykti visiems žinomas Martyno gyvenimo epizodas, kai šis kalaviju padalijo perpus savo apsiaustą, norėdamas apgaubti sušalusį vargetą.

Homilija

Šią dieną atsimename mirusiuosius; galvojame ir apie mirtį… Tai labai rimtas klausimas. Mėginant į jį atsakyti, nepakanka paviršutiniškai pasinaudoti jau kažkieno parengtomis frazėmis, nes paprastai, kalbėdami apie mirusius, visų pirma prisimename savo artimuosius, brangius asmenis, apleidusius šį pasaulį ir vis dar tebeužimančius vietą mūsų širdyje. Tėvai ir motinos rauda, prisiminę savo mirusius vaikus, žmonos, likusios be vyrų, vyrai, palaidoję žmonas, jaunuoliai, praradę savo meilę, vaikai, prisimenantys išėjusius į amžinybę tėvus… Kiek skausmo, kiek vienatvės, kiek dramų… ir nuolatinis klausimas: „Kodėl?“

Kokia yra Švč. Sakramento adoracijos reikšmė asmens dvasingumui? Kokios yra Švč. Sakramento adoracijos rūšys?

Adoracija yra viena iš pamaldumo formų turtingame Bažnyčios lobyne. Ji pasireiškia kaip išorinis viešas pagarbinimas, kaip vidinis buvimas kartu, kaip maldos budėjimas, gali vykti ne tik fiziškai būnant prie adoruojamo objekto, bet ir mintimis, dvasiškai. Adoruojant kalbamos, giedamos įvairiausios maldos, skaitomi šventi tekstai arba medituojama. Pagrindinis adoracijos bruožas – būti kartu.

Lapkričio 10 d. į Vilnių atvyksta vyskupas Irynėjus Bilyk OSBM ir iš Romos atveža Šv. Juozapato relikviją. Šv. Mišios, skirtos šv. Juozapato šventei ir relikvijų pagerbimui, bus aukojamos Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčioje (Aušros vartų 7B, Vilniuje) lapkričio 14 d., šeštadienį, 10.30 val. Jas koncelebruos vyksupas Irynėjus Bilyk OSM bei kiti kunigai iš Ukrainos, Lenkijos ir Lietuvos.

Trečiadienio rytą Šv. Petro aikštėje vyko tradicinė popiežiaus bendroji audiencija, kurioje šį kartą dalyvavo apie 30 tūkst. maldininkų. Popiežius Pranciškus italų kalba perskaitė jiems skirtą katechezę. Vėliau, kaip įprasta, jos santraukos buvo perskaitytos anglų, prancūzų, vokiečių, ispanų, portugalų, arabų ir lenkų kalbomis.

Pirmadienio, mirusių tikinčiųjų minėjimo dienos – Vėlinių, vakarą  popiežius Pranciškus aplankė Vatikano Šv. Petro bazilikos kriptoje palaidotų popiežių kapus ir valandėlę privačiai meldėsi už savo pirmtakus.

Antradienio rytą Šv. Petro bazilikoje popiežius aukojo Mišias už kardinolus ir vyskupus mirusius per pastaruosius metus. Nuo praėjusių metų Vėlinių visame pasaulyje mirė vienas patriarchas, 12 kardinolų ir 99 arkivyskupai ir vyskupai.