Tūkstančiai žydų susirinko prie Vakarų sienos vadinamajam šventikų palaiminimui

Tūkstančiai žydų trečiadienį susirinko vadinamajam šventikų palaiminimui prie Jeruzalės Vakarų sienos, praėjus dienai po Jungtinių Tautų kultūros agentūros priimtos rezoliucijos, kurioje, pasak Izraelio, nepaisoma judaizmo ryšių su šia vieta.

Per šventikų palaiminimo ceremoniją Kohenų dvasininkų luomo nariai, laimino vieną pagrindinių judėjų švenčių Sukotą – Palapinių šventę – mininčias minias maldininkų.

Nuo ankstaus ryto vyrai ir moterys stumdėsi, norėdami patekti kuo arčiau šios šventos vietos, kuri dar yra vadinama Raudų siena.

Vakarų sienos paveldo fondo administracijos duomenimis, palaiminimo ceremonijoje ryte dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių, nors policijos pareigūnai sako, kad jų buvo tūkstančiai.

Kohenai, apsigaubę tradiciniais baltais maldos šalikais, iškėlę rankas laimino susirinkusiųjų minią, kurioje buvo ne tik žydų iš viso pasaulio, bet ir turistų.

Šis palaiminimo ritualas, kurio metu šventikai kartoja žodžius iš Šventojo rašto Skaičių knygos, yra atliekamas dukart per metus – per Paschą ir per Sukotą.

Policijos atstovas Micky Rosenfeldas (Mikis Rozenfeldas) sakė, kad šventės proga saugumas yra sustiprintas visame Jeruzalės sienamiestyje, tačiau kol kas pranešimų apie incidentus nėra.

Ceremonijos išvakarėse JT Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) priėmė prieštaringai vertinamą rezoliuciją, kurioje, pasak Izraelio, nepaisoma žydų ryšio su Vakarų siena ir prie jos esančiu Al Aksos mečetės kompleksu, kurį žydai vadina Šventyklos kalnu.

Žydai tiki, kad Al Aksos mečetės komplekso vietoje, kurią jie vadina Šventyklos kalnu, anksčiau stovėjo Antroji Jeruzalės šventykla, laikoma judaizmo švenčiausiąja vieta. Šią šventyklą sugriovė senovės romėnai 70-aisiais mūsų eros metais. Vakarų siena yra paskutinė išlikusi šventyklos atraminė siena.

Al Aksos kompleksas yra musulmonų trečia labiausiai gerbiama vieta po Mekos ir Medinos Saudo Arabijoje. Jis taip pat yra švenčiausia judaizmo vieta.

UNESCO rezoliuciją „dėl okupuotos Palestinos“ antradienį patvirtino UNESCO vykdomoji valdyba, o praėjusią savaitę ji buvo patvirtinta komitetų lygiu.

Izraelį vadindama „okupuojančia galia“ ši rezoliucija smerkia žydų valstybę, kad ši trukdo musulmonams patekti į Al Aksos mečetės kompleksą ir kritikuoja saugumo pajėgū ir bei netoli komplekso vykstančių kasinėjimų kompleksui daromą žalą.

Pripažindama Jeruzalės senamiesčio svarbą „trims monoteistinėms religijoms“ (islamui, judaizmui ir krikščionybei), rezoliucija šią vietą vadina musulmonišku pavadinimu – Al Aksa arba Al Haram al Šarifu.

Minimas kompleksas užima 14 ha plotą pietrytiniame Jeruzalės senamiesčio pakraštyje; visą senamiestį Izraelis užėmė per 1967-ųjų šešių dienų karą,o vėliau jį aneksavo, ko niekada nepripažino tarptautinė bendruomenė.

Vienas maldininkų Benas Frankas, Jungtinėse Valstijose, Majamyje, gyvenantis neurologas, į Izraelį atvyko švęsti judėjų Palapinių šventės ir aplankyti du savo vaikus, kurie mokosi šalies žydų religinėse mokyklose.

Pasak svečio, UNESCO rezoliucija jį suerzino, tačiau dalyvavimas religinėje ceremonijoje yra labai svarbus.

„Visada buvo ir bus žmonių, kurie nekenčia žydų, – sakė jis. – Kaip galima sakyti, kad mes nesusiję su šia vieta?“ – pridūrė jis, rodydamas į tūkstančius prie sienos susirinkusių maldininkų.

B.Frankas sakė, kad norėtų, jog žydai grįžtų melstis ant Šventyklos kalno.

Pagal dabartinį susitarimą Al Aksos komplekse gali melstis tik musulmonai, o žydams leidžiama jame lankytis, bet ne melstis – tam jiems skirta Vakarų siena.

Jeruzalė, spalio 19 d. (AFP-BNS).

 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode