Apaštalas Jonas Apreiškimo knygoje aprašo regėtą vaizdą: „Ir pasirodė danguje didis ženklas: moteris apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas“ (Apr 12,1). Bažnyčia šioje saule apsisiautusioje moteryje regi Jėzaus Motiną Mariją ir rugpjūčio 15 d. švenčia jos gyvenimo brangiausią momentą, kai ji buvo paimta į dangų.
Marijos į Dangų paėmimo šventė mums, Jėzaus mokiniams, yra panašiai brangi, kaip Velykos. Per Velykas minime Jėzaus prisikėlimą, garantuojantį, kad ir mes kelsimės amžinajam gyvenimui. Marijos paėmimas į Dangų patvirtina, kad Jėzaus pergalė prieš nuodėmę ir mirtį, yra ir mūsų, žmonių, pergalė, apie kurią apaštalas Paulius rašo laiške korintiečiams: „Kada šis gendantis (kūnas) apsivilks negendamybe ir šis marus (kūnas) apsivilks nemarybe, tuomet išsipildys užrašytas žodis: Pergalė sunaikino mirtį! Kur gi, mirtie, tavoji pergalė? <...> Bet dėkui Dievui, kuris duoda mums pergalę per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų“ (1 Kor 15, 54-57).
Kokia šiandien turėtų būti mūsų visų nuotaika, geriausiai atvaizduoja Elzbietos pasakyti žodžiai ją aplankiusiajai Marijai. Elzbieta džiaugsmingai sveikino Mariją: „Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų ir palaimintas tavo įsčių vaisius! Iš kur man ta garbė, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?! Štai vos tik tavo pasveikinimo garsas pasiekė mano ausis, šoktelėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose“. Džiaugsmo kupinomis širdimis šiandien ir mes sveikinkime Jėzaus, o drauge ir mūsų visų Motiną Mariją.
Tačiau per maža džiaugsmingai švęsti Žolinę, per maža tik pasveikinti Mariją, kurią mes kasdien sveikiname, kalbėdami “Sveika Marija“ maldą. Džiaugiantis Marijos pergale, kurią vainikavo jos paėmimas į dangų, būtina įsigilinti, kokiu keliu ji ėjo į savo garbę, nes jos kelias bus mums kaip orientyras, kuriuo vadovaudamiesi ir mes galėsime saugiai keliauti į mums paruoštą atlygį danguje.
Evangelistas Lukas iš Jėzaus gyvenimo pateikia tokią detalę: Jam (Jėzui) tebekalbant, viena moteris iš minios garsiai sušuko: „Palaimintos įsčios, kurios tave nešiojo, ir krūtys, kurias žindai!“ O jis atsiliepė: „Dar labiau palaiminti tie, kurie klausosi Dievo žodžio ir jo laikosi“ (Lk 11, 27-28). Štai ir atsakymas, kokiu keliu ėjo Marija ir kokiu turime eiti mes visi, kurie save laikome Jėzaus draugais ir mokiniais - klausytis ir laikytis Dievo žodžio.
Pirmiausia, atidžiai klausytis Dievo žodžio. Jeigu mes kasdien įsijungiame televizorių arba naršome po interneto platybes, tai logiška, kad Jėzaus draugai kasdien bent trumpai panaršytų ir Šventojo Rašto puslapiuose.
Dievo žodžio klausomės, kad jo laikytumėmės. Klusnumas Dievo žodžiui turi tapti mūsų gyvenimo norma. Kasdien mes turime pasitikrinti, kiek buvome klusnūs Dievo žodžiui. Jei šito nedarysime, pradėsime klausyti pasaulio žodžio ir pradėsime tikėti gundytojo pažadams.
Krikščionis yra žmogus, kuris mąsto ir nebijo galimų sunkumų, nes dangus yra skirtas ne ištižėliams, bet tiems, kurie drąsiai priima Dievo žodį ir juo vadovaujasi, kurie turi drąsos eiti į gyvenimą, kaip Kristus sakė, per ankštus vartus.
Ką Marijos gyvenime reiškė Dievo žodžio laikymasis? Buvo ne tik džiaugsmas kasdien matyti Jėzų, bet buvo ir vargingas gyvenimas Nazarete, ir tremtis Egipte, ir begalinis skausmas, stovint po nukryžiuotojo Sūnaus kryžiumi.
Būkime tikri, kad išbandymų nestokosime ir mes, nors ir bandysime būti geri Jėzaus draugai. Apreiškimo knyga pasakoja apie apaštalo Jono regėtą kitą ženklą - septyngalvį slibiną, kuris iš dangaus buvo nutrenktas į žemę. „Aš girdėjau,- rašo apaštalas Jonas,- danguje galingą balsą sakantį: „Dabar atėjo mūsų Dievo išganymas, galybė, karalystė ir jo Kristaus valdžia. <...> Bet vargas žemei ir jūrai, nes pas jus nukrito velnias, kupinas baisaus įniršio, žinodamas mažai beturįs laiko“ (Apr 12, 10. 12).
Ar ne šito slibino įkvėptas Stalinas sunaikino daugybę nekaltų žmonių. Neseniai turėjau galimybę aplankyti daugelį Sibiro vietų, kur 41 – aisiais ir pokario metais buvo tremiami lietuviai. Tiesiog netelpa galvoje, kaip buvo galima taip nežmoniškai elgtis su visiškai nekaltais žmonėmis ir tūkstančius pasmerkti beprasmei mirčiai.
Ar ne šitas slibinas šiandien įkvepia kai kuriuos žmones Lietuvą užtvindyti alkoholiu, nepaisyti prigimties įstatymo, nebranginti atsakingos šeimos instituto, o pradėtą gyvybę vertinti mažiau už šuns gyvybę. Ar ne šitas slibinas šiandien sėja žmonių širdyse netikėjimą Lietuvos ateitimi?
Dievo Žodžio laikymasis užtikrina Jėzaus draugystė ir kad mes tą slibiną nugalėsime. Nors Dievo žodžio laikymasis negarantuoja, kad būsime apsaugoti nuo vargo, bet jis garantuoja, kad su mumis bus Dievas ir savo vargų bei kovų pabaigoje švęsime pergalę. Švęsime drauge su Dangun Paimtąja.
Arkivysk. Sig. Tamkevičius
