Reklama 2

Ypatingi Žemaičių Kalvarijos atlaidai

Šie metai ypatingi – minimas Lietuvos valstybingumo šimtmetis, Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, stebuklingojo paveikslo 300 metų karūnavimo jubiliejus, sukanka 30 metų, kai Žemaičių Kalvarijos bažnyčiai šventojo popiežiaus Jono Pauliaus II buvo suteiktas Bazilikos titulas, į kurią atlaidams atvežtos palaimintojo kankinio arkivyskupo Teofiliaus Matulionio relikvijos.

Pradėta Panų Kalne

Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai, kaip įprasta, prasidėjo 2018 m. liepos 1 d. 14 val. šv. Mišiomis Panų Kalne. Kankines merginas ir moteris menančioje vietoje stovinčioje koplyčioje šv. Mišias aukojo ir pamokslą pasakė Telšių vyskupijos Marijos legiono dvasios vadas kan. Andriejus Sabaliauskas. Po šv. Mišių maldininkai procesijoje patraukė į Žemaičių Kalvarijos šventovę, kur 19 val. iškilmingomis šv. Mišiomis bei Mišparais ir pradėti jubiliejinių metų Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai. Iškilmėms vadovavo Telšių vyskupijos vyskupas Kęstutis Kėvalas, koncelebravo vyskupas emeritas Jonas Boruta SJ bei Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas ir kiti dvasininkai.

Sutikta relikvija

Prieš iškilmes iškilmingai sutikta ir į Baziliką įnešta palaimintojo kankinio arkivyskupo Teofiliaus Matulionio relikvija didžiajame relikvijoriuje. Iš Kaišiadorių garbųjį svečią atlydėjo Telšių šaulių organizacijos atstovai kartu su savo kapelionu, Žarėnų parapijos klebonu kunigu Kęstučiu Balčiūnu.

Sakydamas šv. Mišiose pamokslą vyskupas J. Ivanauskas išryškino palaimintojo arkivyskupo T. Matulionio bičiulystę su pirmuoju Telšių vyskupijos vyskupu Justinu Staugaičiu, nuo kurio mirties per šiuos atlaidus sukanka 75-eri metai. Ganytojas pasidžiaugė, kad palaimintasis tarsi vėl sugrįžta į Žemaitiją, kur ne kartą gyvas būdamas lankėsi.

Dalyvavo valdžios atstovai

Liepos 2 d. Šventovėje buvo meldžiamasi už politikus. Pagrindinėms tos dienos 12 val. šv. Mišioms vadovavo ir pamokslą susirinkusiesiems pasakė Vilniaus arkivyskupijos arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, koncelebravo Telšių vyskupijos vyskupas ordinaras K. Kėvalas ir emeritas vyskupas J. Boruta SJ bei nemažas būrys kunigų. Šv. Mišiose dalyvavo LR Seimo narių, savivaldybių ir rajonų merų, administracijų atstovų, tarp kurių buvo ir Mažeikių r. savivaldybės meras Antanas Tenys bei administracijos direktorius Bronius Kryžius. Sakydamas pamokslą arkivyskupas G. Grušas, išryškindamas kontekstą – Lietuvos šimtmetis, Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo karūnavimo trijų šimtų metų šventimas – sakė, jog tai išryškina, kad ir tauta, ir valstybė yra tarytum šeima. Visose institucijose išryškėja šeimos modelio svarba – pagarba, klusnumas, nes visas valdžios autoritetas kyla iš Ketvirtojo Dievo įsakymo – gerbk savo tėvą ir motiną. Iš čia kyla visos politikos esmė ir teisinga samprata.

Įteikė Premjero padėką

Po šv. Mišių visų Seimo narių, merų, savivaldybių darbuotojų vardu susirinkusiuosius pasveikino ir glaudžiu Valstybės ir Bažnyčios bendradarbiavimu pasidžiaugė Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, jis taip pat perskaitė ir ilgamečiam Žemaičių Kalvarijos šventovės rektoriui ir parapijos klebonui kan. Jonui Ačui įteikė LR Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio pasirašytą padėką. Padėkos tekste pasidžiaugta gražia kanauninko tarnyste ir nuveiktais didžiuliais darbais. 

Didžiųjų atlaidų programa

Liepos 3-iąją melstasi už ligonius ir „Carito“ savanorius. Pagrindinėms šv. Mišioms vadovavo ir homiliją sakė Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ, liepos 4-oji – Švietimo darbuotojų ir katechetų diena. Pamoksle savo įžvalgomis dalijosi Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila.

Liepos 5-oji –Teisėsaugos diena. Palangos dekanato tikinčiųjų piligriminė kelionė. 12 val. šv. Mišioms vadovaus ir homiliją sakys J. E. Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM.

Liepos 6 –oji –Padėkos už laisvę ir nepriklausomybę diena. Meldžiamės padėkos intencija už Baltijos kraštų 100 metų Laisvės ir nepriklausomybės paskelbimo jubiliejų. Kviečiami dalyvauti Latvijos, Estijos bei Lenkijos vyskupai ir piligrimai.Tauragės dekanato tikinčiųjų piligriminė kelionė.12 val. šv. Mišioms vadovaus ir homiliją sakys Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ.

Liepos 7-oji – Jaunimo diena. Telšių dekanato tikinčiųjų piligriminė kelionė.12 val. šv. Mišioms vadovaus ir homiliją sakys J. E. Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras Darius Trijonis. 15.30 val. – Jaunimo vakaro programos „Jaunimas, tikėjimas, pašaukimas“ pradžia Žemaičių Kalvarijos kultūros centro salėje. 19 val. – Jaunimo šv. Mišioms vadovaus ir homiliją sakys J. E. Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas. Po jų – Kryžiaus kelio Kalnai su jaunimu. Taip pat po 19 val. šv. Mišių – naktinė Švč. Sakramento adoracija Žemaičių Kalvarijos bazilikoje. Tiesioginė transliacija per Marijos radiją.

Liepos 8 diena (sekmadienis) – Didžioji Kalvarija. Šeimų diena. Meldžiamės už šeimas Lietuvoje, prašant joms Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos, Krikščioniškų šeimų Karalienės, užtarimo. Klaipėdos dekanato tikinčiųjų piligriminė kelionė.12 val. šv. Mišioms vadovaus ir homiliją sakys J. E. Apaštalinis Nuncijus Pedro Lopez Quintana.

Liepos 9-oji – Verslininkų diena. Meldžiamės už versle dirbančius ir darbo vietas kuriančiuosius pramonininkus bei Žemaičių Kalvarijos kryžiaus kelio koplyčių globėjus. Mažeikių dekanato tikinčiųjų piligriminė kelionė.12 val. šv. Mišioms vadovaus ir homiliją sakys J. E. Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.

Liepos 10-oji – Žemdirbių diena. Akmenės dekanato tikinčiųjų piligriminė kelionė. 12 val. šv. Mišioms vadovaus ir homiliją sakys J. E. Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas.

Liepos 11-oji – Kunigų diena. Šilutės dekanato tikinčiųjų piligriminė kelionė.12 val. šv. Mišioms vadovaus ir homiliją sakys J. Em. kardinolas Audrys Juozas Bačkis.

Liepos 12-oji – Medikų diena. Žemaičių Kalvarijos dekanato tikinčiųjų piligriminė kelionė.12 val. šv. Mišioms vadovaus ir homiliją sakys J. E. Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis.

Informacija piligrimams

Atvykusieji piligrimai į Žemaičių Kalvariją gali pelnyti atlaidus pasimeldę prie Bazilikos didžiajame altoriuje esančio stebuklingojo Švč. M. Marijos – Krikščioniškų šeimų Karalienės – paveikslo, sudalyvavę šv. Mišiose ir apmąstę Kristaus kančią eidami Kryžiaus Kelio kalnus. 

Kalnų giesmės pirmą kartą buvo išspausdintos 1681 m. kun. Jurgio Kasakauskio parengtoje lietuviškoje katalikiškoje maldaknygėje „Rožančius“. Šiuo metu liturginiuose maldynuose spausdinamų Kalnų giesmių tekstai yra apie 1983 m. redaguoti kun. Jono Paliūko MIC.

Per atlaidus ir pirmą kartą Kryžiaus Kelio kalnus einantys piligrimai gulasi kryžiumi XV, XVI ir XVIII stotyse. XV stotyje Simonas Kirėnietis padeda nešti Jėzui Kryžių, gulamasi kryžiumi prisimenant žmogaus pašaukimą nešti savąjį gyvenimo kryžių, tačiau neužmirštant padėti ir šalia esančiam žmogui; XVI stotyje Trečiasis Jėzaus parpuolimas, gulimasis kryžiumi ženklina žmogui išliekančią galimybę Dievo padedamam pakilti iš bet kokio parpuolimo ir vėl iš naujo sustiprintam eiti gyvenimo keliu. XVIII stotyje Jėzus kenčia ir miršta ant Kryžiaus, pirmąkart einantieji gulasi kryžiumi, o ne pirmą kartą einantieji iškelia į dangų rankas prisimindami begalinę Dievo meilę žmogui, įgyvendintą Kristaus mirtimi ant kryžiaus dėl žmogaus išganymo ir Kristaus kvietimą žmones būti jo bendradarbiais išganymo darbe.

Einant nuo paskutinės, XX, stoties giedama Visų šventųjų litanija, o Kryžiaus kelias baigiamas bazilikoje prie Didžiojo altoriaus giedant baigiamąsias, Dievo Motinai skirtas giesmes. Apėjus Kryžiaus kelią, sukalbami vieni poteriai (vienas Tėve mūsų, viena Sveika Marija, vienas Garbė Dievui... ir Tikiu į Dievą...) šv. Tėvo paskelbtomis intencijomis.  

Kasmėnesiniai atlaidai

Žemaičių Kalvarijoje visuotinius atlaidus galima gauti ne tik per Didžiuosius atlaidus liepos 2–12 d., bet išpildžius nustatytas sąlygas kiekvieno mėnesio 2 d., kai švenčiami kasmėnesiniai Švč. M. Marijos Apsilankymo atlaidai (jei tai šeštadienis ar sekmadienis, keliama į pirmadienį). Kiekviena mėnesio 2 d. skiriama vienam iš Telšių vyskupijos dekanatų. Prie šventovės įrengtuose rekolekcijų namuose rengiamos rekolekcijos didesnėms piligrimų grupėms. Vasarą organizuojami renginiai bei stovyklos katalikiškajam jaunimui. Kasmet į Didžiuosius atlaidus įsiregistravę atvyksta apie 600 jaunuolių iš visos Lietuvos.

Turistų trauka

Žemaičių Kalvarijoje susiformavusi savita religinė praktika ir sakralinė struktūra traukia ne tik maldininkus, bet ir turistus. Į šventovę, ypač šiltuoju metų laiku, nuolatos atvyksta ekskursijos: per vasarą čia apsilanko daug maldininkų ir turistų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio – Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Čekijos, Slovakijos, Italijos, Didžiosios Britanijos, JAV ir kitų šalių. Apytikriais skaičiavimais, 2006 m. čia lankėsi per 5 tūkst. svečių iš įvairių šalių. Per apskritus metus Žemaičių Kalvarijos šventovę aplanko maždaug 150 tūkst. žmonių, įskaitant užsieniečius.

Istorija

Gardai (dabartinė Žemaičių Kalvarija) rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart paminėti 1253 m. Miestelis įsikūręs prie Varduvos upelio, kuriame, anot legendos, buvo krikštijami žemaičiai. Krikštijamieji gaudavo naujus vardus, ir dėl šios priežasties upė pavadinta Varduva, o šalia esantis kalnas – Šv. Jono Krikštytojo kalnu. 

Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas 1417 m. Gardų žemę padovanojo Žemaičių vyskupui. 1619 m. ant Šv. Jono kalno buvo pastatyta koplyčia, 1622 m. įsteigta parapija. Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius 1637 m. į Gardus pakvietė dominikonus, kuriems pastatė namus ir padovanojo žemės. Dominikonai čia įkūrė Kalvarijos kalnus – pastatė Kančios kelio stočių koplyčias. Nuo Garduose įkurtų Kalvarijų vietovei prigijo Žemaičių Kalvarijos vardas. Įkūrus Kalvarijas, imti švęsti Kalvarijos Kalnų atlaidai.

Nuo XVII a. vidurio Žemaičių Kalvarija ėmė garsėti stebuklingu Švč. M. Marijos su Kūdikiu paveikslu ir Švč. M. Marijos Apsilankymo atlaidais. Stebuklingąjį Švč. M. Marijos paveikslą iš Romos į Žemaičių Kalvariją pargabeno dominikonas Petras Pugačevskis. Nuo 1643 m. paveikslas laikomas stebuklingu. Dominikonai šalia savo vienuolyno pastatydino bažnyčią, kuriai suteikė Švč. M. Marijos Apsilankymo titulą. Pradėti švęsti dvylika dienų trunkantys Švč. M. Marijos Apsilankymo atlaidai, kurie buvo sujungti su nuo seniau švęstais Kalvarijos Kalnų atlaidais. 1649 m. iš Liublino dominikonų vienuolyno į bažnyčią atgabenta 3,2 cm ilgio ir 0,6 cm pločio Šv. Kryžiaus relikvija, kuri čia laikoma iki šiol.

1750 m. Žemaičių Kalvarijoje pastatyta didelė ir puošni medinė bažnyčia, vyskupo Antano Tiškevičiaus rūpesčiu suremontuotos ar net ir perstatytos Kalnų koplyčios, tačiau, atlaidams vis labiau populiarėjant, net ir ši nauja bažnyčia negalėjo sutalpinti visų į Kalvariją plūstančių maldininkų, todėl 1780 m. dominikonai ėmė statyti didesnę, erdvesnę mūrinę bažnyčią. Statyba istorinių lūžių ir sukrėtimų bei valstybės žlugimo metais užtruko ilgai. Bažnyčia užbaigiama 1822 m., 1824 m. į ją iš medinės pernešami altoriai, ji pašventinama.

Caro valdžios įsakymu dominikonų vienuolynas 1889 m. uždaromas, į Žemaičių Kalvariją atkeliamas diecezinis kunigas. 1896 m. per gaisrą sudega bažnyčia. Surinkus lėšų, 1897 m. pradedami atstatymo darbai. Atstatinėjimo laikotarpiu pamaldos vykdavo Beržų kalno koplyčioje, į kurią buvo perkeltas ir per gaisrą stebuklingai išlikęs Švč. M. Marijos paveikslas, per atlaidus melstasi Šv. Jono koplyčioje. Bažnyčia 1897–1902 m. atstatinėta laikantis ankstesnės bažnyčios projekto, parengto architekto A. Kosausko.

Atkūrus nepriklausomybę (1918 m.) ir įsteigus Telšių vyskupiją (1926 m.), Žemaičių Kalvarijoje įkurdinti marijonai, kurie čia pradėjo veikti nuo 1927 m. Marijonai čia turėjo pradžios mokyklą, dirbo su jaunimu, rūpinosi koplyčių atnaujinimu, aplinkinėse parapijose vedė misijas, rekolekcijas. 1935 m. jie pastatė parapijos salę su 500 sėdimų vietų, 1939 m. suremontavo bažnyčios interjerą ir eksterjerą, naujai perdažė. 1939 m. per Didžiuosius Žemaičių Kalvarijos atlaidus buvo didingai bei iškilmingai paminėtas Kalvarijos Kalnų įkūrimo 300 metų jubiliejus.

1948 m. marijonų vienuolynas sovietų valdžios buvo uždarytas, o bažnyčia vėl tapo parapine. Sovietų valdžia visaip draudė viešai reikšti savo religinius įsitikinimus, kėsinosi uždaryti koplyčias, tačiau tikinčiųjų pastangomis Žemaičių Kalvarijos bažnyčia liko neuždaryta, o Kalnų koplyčios nenugriautos. Pakeistas tik miestelio pavadinimas – 1967 m. jis pavadintas Varduva. Nepaisant sovietinės valdžios daromų kliūčių tikintiesiems atvykti į Didžiuosius Žemaičių Kalvarijos atlaidus, kiekvienais metais į juos suvažiuodavo tūkstančiai žmonių iš visos Lietuvos.

1987 m. liepos 8 d. Žemaičių Kalvarijoje iškilmingai paminėtas Lietuvos krikšto jubiliejus. Iškilmėse dalyvavo keturi vyskupai: J. Steponavičius, V. Sladkevičius, J. Preikšas bei svečias iš Latvijos, vyskupas tremtinys Dublinskis. Artėjant Krikšto jubiliejui tuometinis Telšių vyskupas kreipėsi į popiežių Joną Paulių II, prašydamas Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčiai suteikti mažosios bazilikos titulą. Šis titulas Žemaičių Kalvarijos bažnyčiai suteiktas 1988 m. gegužės 6 d. 1989 m. miesteliui grąžintas senasis Žemaičių Kalvarijos vardas.

2000-aisiais krikščionybės jubiliejaus metais Telšių vyskupas Antanas Vaičius Švč. M. Marijos Apsilankymo baziliką buvo paskyręs jubiliejine bažnyčia: ją aplankius ir joje pasimeldus buvo galima gauti visuotinius atlaidus. Šventovės svarbą paliudijo ir Telšių vyskupas emeritas J. Boruta SJ, savo ingreso 2002 m. proga išleidęs paveikslėlius su Žemaičių Kalvarijos Švč. M. Marijos su Kūdikiu atvaizdu. 2004 m. popiežius Jonas Paulius II nustatė Žemaičių Kalvarijos šventovėje galimų gauti visuotinių atlaidų sąlygas bei tvarką ir leido pradėti Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslo karūnavimo popiežiškosiomis karūnomis procesą. Šį procesą užbaigė popiežius Benediktas XVI. Paveikslo karūnacijos iškilmės surengtos 2006 m. spalio 8 d.

Puslapį parengė Birutė ŠNEIDERAITIENĖ

Autorės nuotrauka

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode