Reklama 2

„Pauliaus laivas“ – apie dar vieną šventumo įrodymą

 

Būsimas šventasis Paulius VI iki išrinkimo popiežiumi vadinosi Giovanni Battista Montini, apie ketvirtį amžiaus tarnavo Vatikano Valstybės sekretoriate, devynerius metus Milano arkivyskupu ir penkiolika metų (1963-1978) popiežiumi.

Popiežius šeštadienį konsistorijoje patvirtins šešių palaimintųjų kanonizavimo bylų užbaigimą. Tarp būsimų šventųjų du vyskupai, du kunigai ir dvi vienuolės. Vienas iš šventų vyskupų – popiežius Paulius VI, kurį popiežius Pranciškus yra pavadinęs „didžiu popiežiumi, drąsiu krikščioniu, nepailstančiu apaštalu“, „didžiu Susirinkimo vairuotuoju“, kurio „didumas glūdi jo nuolankume“, nes juk „Viešpats, ne kiti, veda Bažnyčią ir ją gelbsti“.

Vatikano dienraštis „l’Osservatore Romano“ antradienį pristatė naują rašytojo ir teologo Leonardo Sapienza veikalą apie būsimą šventąjį Paulių VI (1963-1978), kuris iki išrinkimo popiežiumi vadinosi Giovanni Battista Montini, apie ketvirtį amžiaus tarnavo Vatikano Valstybės sekretoriate, devynerius metus Milano arkivyskupu ir penkiolika metų popiežiumi.

 „Pauliaus laivas“ – tai jau penktoji Leonardo Sapienza knyga apie popiežių Paulių VI. Rašytojas ir teologas, Popiežiaus namų prefektūros regentas, veikale pristato nežinomų ir ankščiau nepublikuotų Šventojo Sosto prelato, Milano arkivyskupo ir popiežiaus tekstų iš asmeninio Montini archyvo ir kitų šaltinių.

Pristatymą Vatikano dienraštyje palydi popiežiaus Pranciškaus komentaras apie veiklą, „parodantį Pauliaus VI nuolankią ir pranašišką meilę Kristui ir Jo Bažnyčiai“. Knyga popiežiui Pranciškui yra „dar vienas šio didžio popiežiaus šventumo įrodymas“.

Pranciškus tvirtina, jog „turime dėkoti Dievui, vieninteliam, kuris vadovauja Bažnyčią ir ją gelbsti, kad leido Pauliui VI iki paskutinės gyvenimo dienos būti tėvu, ganytoju, mokytoju, broliu ir draugu“.

Knygoje, be kitų popiežiaus Pauliaus VI laiškų, publikuojamas jo 1965 metų laiškas Kardinolų kolegijos dekanui su nurodymais kokius sprendimus daryti popiežiaus ligos arba kitos rimtos kliūties, ilgesniam laikotarpiui neleidžiančių veiksmingai vykdyti popiežiaus apaštališkųjų pareigų, atveju.

Paulius VI laiške prašo jį laikyti atsisakiusiu šventos kanoninės Romos vyskupo ir Bažnyčios vyriausio vadovo tarnystės tuo atveju, jei sunki arba nepagydoma liga arba kita rimta kliūtis nebeleistų pilnutinai atlikti apaštališkosios tarnystės.

Pasak pal. Pauliaus VI, jo pareikštą valią atsisakyti tarnystės esant aukščiau minėtoms aplinkybėms priimti turėtų Kardinolų Kolegijos dekanas, paliekant jam, kartu su kardinolais, vadovaujantiems Romos kurijos dikasterijoms ir vikarui Romos miestui, galią jo atsisakymą priimti.

Atsisakymas popiežiaus tarnystės tokiomis sąlygomis, pasak Pauliaus VI laiško, yra sprendimas, priimtas vien tik dėl Bažnyčios gerovės.

Popiežius Pranciškus komentare pažymi, jog jį nustebino knygoje skelbiami palaimintojo Pauliaus VI laiškai:

“ Vykdydamas jam pavestą sunkią misiją, vykstant protestams, sparčioms socialinėms permainoms, Paulius VI nesikrato atsakomybės. Jam rūpi Bažnyčios ir pasaulio poreikiai. O sunkios ligos sukliudytas popiežius, tęsia Pranciškus, negalėtų pakankamai veiksmingai vykdyti jam pavestos apaštališkosios tarnystės. Todėl sąžinėje viską apmąstęs, tiksliai nurodė kokia jo valia, vardan Bažnyčios didesnės gerovės. ”

Laišką Kardinolų kolegijos dekanui su nurodymais kokių veiksmų imtis jei popiežius dėl rimtos kliūties nebegalėtų deramai atlikti savo funkcijų, Paulius VI įteikė Vatikano valstybės sekretoriui ir, leidęs jam susipažinti su laiško turiniu, nurodė, kad esant tokiam atvejui jį įteiktų adresatui.

Trumpame laiške popiežius Paulius VI užtikino, kad direktyvas parašė pasikliaudamas Švenčiausiąja Trejybe – Dievu Tėvu, Sūnumi ir Šventąja Dvasia, melsdamas Jėzų Kristų, Viešpatį ir Išganytoją, užtariant Švč. M. Marijai ir visiems šventiesiems ir angelams. Paulius VI, kuris pasak paties popiežiaus Pranciškaus ir jo valstybės sekretoriaus, dar šiemet bus paskelbtas šventuoju, laiške prašo ypatingos keturių šventųjų globos:

Visų pirma savo bendravardžio, šv. Jono Krikštytojo, Marijos sužadėtinio šv. Juozapo ir dviejų Romos vyskupijos globėjų: šv. apaštalo Petro, kurio raktai buvo jam pavesti ir šv. apaštalo Pauliaus, kurio vardu pasivadino norėdamas sekti jo pavyzdžiu.

Veikalo autorius rogacionistų kongregacijos kun. Leonardo Sapienza, Popiežiaus namų prefektūros regentas, kurio pareigoms taip pat priklauso popiežiaus kelionių Italijoje organizavimas. Per pastaruosius tris dešimtmečius jis tvarkė taip pat popiežių Benedikto XVI ir šv. Jono Pauliaus II pastoracines keliones Italijoje. (SAK / Vatican News)

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode