Reklama 2

Kas stabdo mumyse evangelizavimo jėgą?

 

Šventasis Tėvas savo vyskupijos tikintiesiems sakė, kad taip pat Romos metropolijai reikia „atjautos revoliucijos“ kovai su individualizmo, atskirties, baimės gyventi, susiskaldymo ir socialinių pavojų apraiškomis.

Romos vyskupija per Gavėnią svarstė, o dabar su popiežiumi aptarė Romos vyskupijos parapijinio gyvenimo užduotis tiek bendruomenės viduje, tiek su išorės pasauliu. Vyskupijos komisija susumavo diecezijos prefektūrų išvadas ir jas pristatė savo vyskupui, popiežiui Pranciškui, susitikime pirmadienio pavakare šv. Jono bazilikoje, popiežiaus katedroje.

Šventasis Tėvas savo vyskupijos tikintiesiems sakė, kad taip pat Romos metropolijai reikia „atjautos revoliucijos“ kovai su individualizmo, atskirties, baimės gyventi, susiskaldymo ir socialinių pavojų apraiškomis.

Vyskupijos suvažiavimas apžvelgė evangelizavimo darbui kliudančias dvasines ligas. Jas popiežius pavadino „vergystėmis“, dėl kurių parapijų bendruomenės „tapo nevaisingomis“. Popiežius sakė:

Žvelgti į Dievo tautą, o ne į save pačius

„Mums nereikia išgalvoti kažko kito: mes jau esame įrankis, kuris bus veiksmingas, jei tapsime „atjautos revoliucijos“ dalyviais. Jei vadovavimas krikščionių bendruomenei yra specifinis priėmusiojo šventimus, t.y. parapijos klebono, uždavinys, pastoracinė veikla remiasi Krikštu ir ji sužydi brolystėje. Todėl tai yra ne tik klebono ar kunigų, o visų krikštytųjų pareiga. Pripažindami „atjautos revoliuciją“ svarbiausiu pastoraciniu uždaviniu, galėsime tapti įrankiais, kuriais Šventoji Dvasia veiks tarp mūsų (Rm 5,5) ir matysime kaip keičiasi žmonių gyvenimai (Apd 4,32-35). Kaip per žmogų Mozę Dievas padėjo Izraeliui, taip krikščionių pagydyta ir sutaikinta žmonija gali būti įrankiu, tarsi sakramentu, Viešpaties veikimo, kuriuo jis nori išvaduoti savo tautą iš į mirtį vedančios neteisingumo ir nuodėmės naštos, ją paverčiančios „ne tauta“. Tačiau reikia žvelgti į šią tautą, o ne į save pačius“, sakė popiežius Pranciškus.

Bažnyčia gyvena ir save suvokia tarnystės pasauliui dėka

Vyskupijos prefektūrų išvadas pristatęs kun. Paolo Asolan prisiminė, jog krikščionių bendruomenės veikimo gerą pusiausvyrą užtikrina jos pamatinis rūpinimasis vidujai (ad intra), puoselėjant bendruomenės gyvenimą, ir išoriškai (ad extra) vykdant pavestą misiją ir tarnaujant pasauliui. Šventasis popiežius Jonas XXIII prašė Susirinkimo priimti abu iššūkius. Popiežius Pranciškus „Evangelii gaudium“ mus prašo, kad rūpinimąsi bendruomene organizuotume pagal Bažnyčiai pavestą misiją. Tai yra pagal misionierišką uždavinį, nes Bažnyčia gyvena ir save suvokia misijos, jos tarnystės pasauliui, dėka.

Pasak kunigo, pamatinis tikinčiųjų bendruomenių uždavinys yra suprasti, kas iš esmės stabdo jų evangelizavimo misiją.

Naujas „išėjimas“ atgaivins Dievo tautos tapatybę

Popiežius sakė, jog „reikia atkurti sugebėjimą išeiti: išsižadėti savęs ir užmiršti „mėsos pilnus puodus“, sakė popiežius. „Puodai“, tai mūsų priklausymas tam tikroms grupėms, kurios galutinai rūpinasi tik savimi. Apsipratome su „eiliniu administravimu“, „pastangomis išgyventi“. Iš tiesų reikia „pradėti naują išėjimą“, kuris leistų „atgaivinti Dievo tautos tapatybę“.

„Niekas negali pasveikti vienas. Tik Viešpats išgydo nuo pat šaknų“, sakė popiežius savo vyskupijos suvažiavimo dalyviams. (SAK/Vatican News)

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode