Parama dėkojame




Sprogimas

„...kad kiekvienas, kuris jį tiki, turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jn 3, 15)

Gražiai ir prasmingai šiais metais švenčiame Kovo 11-osios šventę: tai ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena, ir kartu gavėnios meto sekmadienis, kuris vadinamas džiaugsmo sekmadieniu. Pagrindinė šio džiaugsmingo sekmadienio Evangelijos žinia ta, kad mūsų išganymas yra laisva Dievo dovana, suteikta kiekvienam, kas nuoširdžiai tiki ir gyvena Jėzaus Kristaus mokymu.

„Dangaus skalikas“ yra viena žinomiausių religinių poemų, parašytų anglų kalba Francis Thompson (1859–1907). Poemos esmė – gyvenimo verpetuose pasiklydusio žmogaus Dievoieška. Poema pasakoja apie žmogaus sielą, kuri visais įmanomais būdais bėga nuo Dievo vardan žmogiškos laisvės, kuri gali būti suvaržyta, jei Dievo artuma bus per daug akivaizdi.

 

Iš tiesų, taip pasakojama paties poemos autoriaus asmeninė gyvenimo patirtis. Jo tėvas buvo šeimos daktaras, atsivertęs į katalikų tikėjimą. Poemos autorius nuo jaunumės svajojo apie kunigo pašaukimą, tačiau tėvas, pastebėjęs sūnaus tingumą, užrašė jį į medicinos mokyklą. Čia įklimpęs į opiumo vartojimą vos nepražudė savo dvasios ir kūno narkotinių medžiagų priklausomybės liūne. Teko palikti medicinos mokyklą ir jaunuolis, ieškodamas savęs, kaip rašytojo ir poeto, pradeda gyvenimą Londono gatvėse. Net trejus metus miega ir gyvena lūšnynuose ir po tiltais kartu su Londono valkatomis. Pragyvenimui užsidirba valydamas gatvės praeivių batus, pardavinėdamas degtukus ir prižiūrėdamas arklius. 1887 m. Francis nusiunčia savo poemas ir apsakymus į katalikų literatūros žurnalą „Merry England“. Redaktorius atsiųstuose rankraščiuose atpažįsta genijaus plunksną ir jau kitais metais išspausdina jo kūrinius. Netrukus redaktorius leidžiasi ieškoti apsakymų autoriaus į Londono gatves, jį suradęs apgyvendina ir įvesdina į Londono rašytojų ir poetų ratą.

Poema „Dangaus skalikas“ – tai pasakojimas apie Francis, kaip jis bėgo nuo Dievo, tačiau buvo jo „sumedžiotas“ ne dėl baimės ar bausmės, tačiau pagautas dieviškos meilės ir gailestingumo:


Ar tavo žemė taip sužalota,
Sudaužyta į šukes ir skeveldras?
Štai! Viskas bėga nuo tavęs, nes tu
    bėgi nuo Manęs!

Viską, ką aš iš tavęs paėmiau, ėmiau
Ne tave skriausti,
Bet kad tu visko ieškotum
    Mano rankose.

Francis Thompson

Kun. Egidijus ARNAŠIUS

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode