Reklama 2

Popiežiaus homilija. Dievas mums atleidžia, jie mes atleidžiame kitiems

 

Neleiskime, kad mūsų širdis užvaldytų nuoskaudos, išpažinkime savo kaltes, atleiskime artimui, tuomet ir Dievas mums atleis, kalbėjo popiežius Pranciškus antradienio rytą aukotų Mišių homilijoje komentuodamas šios dienos skaitinius, kalbančius apie nuodėmes atleidžiantį Dievą ir mūsų laikyseną, apie tai ką mes turime daryti, kad sulauktume atleidimo.

Pirmajame skaitinyje iš pranašo Danielio knygos girdėjome Azarijo maldą. Jis nepakluso reikalavimui išsižadėti Viešpaties, dėl to buvo įmestas į krosnį. Tačiau net ir atsidūręs akistatoje su mirtimi jis nedejuoja ir nesiskundžia, bet skelbia Dievo didybę. Jis taip pat išpažįsta savo paties ir visos savo tautos kaltes ir prašo pagalbos. Išpažinti savo kaltumą, apkaltinti save – tai pirma žingsnis į atleidimą, sakė Pranciškus. Kaltinti save – tai krikščioniška išmintis; kaltinti ne kitus, bet save. „Aš nusidėjau“. Kai einame išpažinties visada mintyse sakykime: „Dievas yra didis, jis mus taip dosniai viskuo apdovanojo, o aš nusidėjau. Aš įžeidžiau Viešpatį ir štai dabar prašysiu, kad jis manęs pasigailėtų“.

Dievui miela susigraudinusi širdis. Dievas džiaugiasi kai atgailaujantis žmogus sako visą tiesą apie save. Jis nė neleisdamas užbaigti viso išpažinimo, jį apkabina, kaip Kristaus palyginimo gerasis Tėvas apkabino sugrįžusį paklydėlį sūnų. Dievo meilė viską apgaubia ir viską atleidžia.

Dievo gailestingumas neturi ribų, bet mes turime jį priimti, patys atleisdami kitiems žmonėms, neleisdami, kad mūsų širdis užvaldytų nuoskaudos. Kiek kartų turime atleisti artimui? Iki septynių kartų? „Aš nesakau tau – iki septynių, bet iki septyniasdešimt septynių kartų”, sako Jėzus šios dienos Evangelijoje. Dievo atleidimas galingai įsiveržia į mūsų vidų tik tuomet jei ir mes atleidžiame kitiems. Tai nelengva, nes nuoskaudos labai greitai apsigyvena mūsų širdyse ir labai lengvai mūsų širdys apkarsta. Kaip dažnai mes savyje nešiojamės ištisus nuoskaudų sąrašus: „tas man padarė tą, tas - tą, o anas – aną“. Neleiskime, kad velnias mus įkalintų nuoskaudose ir neapykantoje. Visada sakykime Viešpačiui: „Te esi didis, aš tau nusidėjau“ ir Viešpats mums atleis, jei ir mes atleisime kitiems. (Vatikano radijas)

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode