Reklama 2

Azerbaidžane konsekruotas pirmas vyskupas

 

Sekmadienį Azerbaidžano sostinėje Baku buvo konsekruotas pirmasis vyskupas tenykštės mažos katalikų bendruomenės istorijoje. Vyskupo šventimai buvo suteikti saleziečiui iš Slovakijos Vladimirui Fekete, kuris Azerbaidžiano katalikų bendruomenei – iš pradžių kaip misijos „sui iuris“ vadovas, o vėliau kaip apaštališkasis prefektas - vadovauja jau nuo 2009 m. Pernai gruodžio mėnesį popiežiaus Pranciškus jį paskyrė vyskupu. Konsekracijai vadovavo Šventojo Sosto sekretorius santykiams su valstybėmis arkivysk. Paul Richard Gallagher, kuris pastarosiomis dienomis lankėsi Azerbaidžane vyskupo nominato ir šalies užsienio reikalų ministro kvietimu.

Pirmasis Azerbaidžano vyskupas Vladimir Fekete gimė 1955 m. Slovakijos sostinėje Bratislavoje. Baigęs matematikos ir vėliau geologijos studijas, slapta davė įžadus kunigų saleziečių kongregacijoje ir 1983 m., irgi slapta, Berlyne iš kard. Joachimo Meisnerio rankų priėmė kunigo šventimus. Iki pat komunizmo Čekoslovakijoje žlugimo kunigas Fekete savo tarnystę vykdė slapta, tuo pat metu oficialiai dirbdamas kaip geologas. Kai Bažnyčia atgavo laisvę kun. Fekete buvo išsisiųstas pagilti teologijos ir kanonų teisės studijų į Austriją ir į Lenkiją. Grįžęs buvo paskirtas saleziečių noviciato vadovu. 2009 m. kun. Vladimiras Fekete buvo paskirtas Azerbaidžano katalikų misijos „sui iuris“ vadovu, o 2011 m. ją pakėlus į apaštališkosios prefektūros rangą – Azerbaidžano apaštališkuoju prefektu.

Naujo vyskupo konsekravimo iškilmė buvo pagrindinis, bet ne vienintelis Šventojo Sosto diplomatijos vadovo vizito Azerbaidžane tikslas. Arkivyskupas Gallagheris susitiko su Azerbaidžano prezidentu, su savo kolega užsienio reiklų ministru, su kitais šalies valdžios atstovais ir gyventojų daugumos išpažįstamo islamo religiniais lyderiais. Susitikimus su maža katalikų bendruomene vainikavo vyskupo konsekravimo iškilmė sekmadienį.

Azerbaidžano katalikų bendruomenė labai maža – jos narių skaičius nesiekia tūkstančio. Apie 2,5% šalies gyventojų yra krikščionys ortodoksai, priklausantys Baku vyskupijai, kuri savo ruožtu yra pavaldi Maskvos patriarchatui; apie 1,5% priklauso Armėnų Apaštališkajai Bažnyčia. Didžiulė dauguma Azerbaidžano gyventojų yra musulmonai.

Azerbaidžano katalikų istorija siekia devynioliktojo amžiaus pabaigą, tačiau dvidešimtojo amžiaus trečiojo dešimtmečio pradžioje šalį prijungus prie bolševikinės Rusijos, katalikų bendruomenė buvo išblaškyta. Maža Azerbaidžano katalikų bendruomenė atgimė tik subyrėjus Sovietų Sąjungai. Nuo pat atsikūrimo 1992 m. katalikų bendruomenei vadovauja saleziečiai iš Slovakijos. Iš pradžių neturėdami savo bažnyčios, Baku miesto katalikai rinkdavosi privačiuose namuose. 2002 m. šv. Jono Pauliaus II vizito metu Azerbaidžiano valdžia padovanojo katalikams sklypą bažnyčios statybai. 2008 m. buvo konsekruota nauja bažnyčia – vienintelė katalikų bažnyčia visame Azerbaidžane. Dabar Azerbaidžano katalikai turi ir pirmą savo vyskupą. (Vatikano radijas)

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode