Kas yra egzorcizmas, ar jis egzistuoja šiandienoje?

 

Egzorcizmą Vikipedija apibūdina kaip demonų ar piktųjų dvasių išvarymo iš tariamai apsėstų žmonių praktiką. Jos kilmė gali siekti dar priešistorinius šamanų apeigų laikus. Pagal įsivaizduojamus veikimo mechanizmus egzorcizmas būna dvejopas – religinis ir maginis. Egzorcizmas praktikuojamas daugumoje didžiųjų religijų – krikščionybėje, judaizme, islame.

 

Reikšmės

Žodis egzorcizmas apima šias reikšmes:

Iškilmingas (didysis, viešas) egzorcizmas: jo tikslas – išvaryti piktąją dvasią iš apsėsto žmogaus ir išlaisvinti iš demonų įtakos. Tai sakramentalija, kurią gali teikti vyskupas arba jo įgalioti dvasininkai. Šis egzorcizmas vykdomas pagal Romos Apeigyno nurodymus. Jis viešas, jeigu jį atlieka įšventintas Bažnyčios tarnas, kuris tai daro Bažnyčios vardu ir autoritetu, su galia, gauta per kunigystės šventimus. Kunigas negali tos galios naudoti be aiškaus vietos ordinaro leidimo.

Privatūs (mažieji arba paprastieji) egzorcizmai: jie nėra egzorcizmai tikrąja šio žodžio prasme, nes nevartojama iškilmingojo egzorcizmo formulė, t. y. tiesiogiai neįsakinėjama piktajai dvasiai. Tai visų tikinčiųjų kalbamos individualios maldos, pvz., prašymas apsaugoti nuo piktojo pagundų ir varginimo. Tokios yra ir vidinio gydymo maldos. Apskritai tai yra užtarimo maldos būdas, kurį gali naudoti visi kunigai arba religinės bendruomenės, vadovaujamos kunigo ar diakono.

Krikšto egzorcizmas: speciali malda Krikšto apeigose nuo pat krikščionybės pradžios.

Egzorcizuoto vandens, aliejaus, druskos ir smilkalų vartojimas: tai gali daryti kiekvienas tikintysis, kai tai reikalinga. Vandenį, aliejų, druską ir smilkalus pašventinti gali bet kuris kunigas (nebūtinai egzorcistas), naudodamasis Romos Apeigynu.

Egzorcizmas nebus veiksmingas, jeigu jį gaunantis žmogus neturės noro atsiversti, o ypač jei neišsižadės nuodėmės. Negalima palikti velniui atlapotų savo sielos durų, nes jis gali grįžti ir dvigubai smarkiau užpulti.

Taigi egzorcizmo tikslas nėra tik išvaryti pačią piktąją dvasią ir nutraukti jos įtaką, bet svarbiausia, kad žmogus atsiverstų ir būtų nukreiptas į gyvo tikėjimo kelią. Išlaisvinimo pagrindą sudaro atsivertimas ir atsiskyrimas nuo blogio.

Neretai išlaisvinimo veiksmų imasi pavojaus nesuvokiantys žmonės, pvz., pasauliečiai, įvairūs bioenergetikos specialistai, būrėjos, kerėtojai ir kiti. Po šių žmonių atliktų veiksmų iš pradžių pastebimas tariamas kamuojamo asmens būklės pagerėjimas (tai placebo efektas, arba velnio apgaulė), po kurio kentėjimas grįžta su nauja jėga, todėl reikia vengti tokių „gydytojų“, o kliautis kunigų egzorcistų pagalba.

Netikri egzorcistai

Pasauliečių vykdomi egzorcizmai tampa sensacijomis ir dėl to kyla įvairių paskalų ir nesusipratimų, o blogiausia, kad tai kelia pavojų ne tik sielai, bet ir kūnui, todėl, jei tau reikalinga egzorcisto pagalba, kreipkis tik į katalikų kunigus, vyskupų paskirtus šiai tarnystei tavo vyskupijoje. Jų adresą gausi vyskupijos kurijoje ar iš parapijos klebono.

Demono išvarymas – malda

Vienas iš garsių egzorcistų – kunigas Arnoldas Valkauskas: „Aš suprantu, kad negaliu išspręsti visų žmonių problemų. Tam tiesiog fiziškai neturiu laiko. Iš karto, kai pradėjau šią veiklą, susidūriau su realybe, pamačiau, kiek žmonės turi rūpesčių, norėjosi padėti visiems. Vėliau pajaučiau, kad to padaryti neįmanoma.“

Dvasininkas įsitikinęs: ne kiekvienam, ieškančiam pagalbos, iš tiesų reikia egzorcisto maldos. Kartais užtenka ir gydytojo psichiatro, kartais problemos būna labiau išgalvotos. „Manau, kad kiekvienas žmogus, manantis, jog susidūrė su apsėdimu, visų pirma turi kreiptis į savo parapijos kunigą. Tada kunigas nuspręstų, ar žmogui užtenka paprasto palaiminimo, išpažinties, ar jam tikrai reikalinga egzorcisto pagalba. Tačiau realybė tokia, kad tuos žmones filtruoti reikia pačiam egzorcistui, – teigia A. Valkauskas. – Pasitaikė atvejis, kai namuose kūdikis negalėjo miegoti ar net ramiai būti. Arba – įneša tėvai vaiką į namus, jis klykia. Nors kitoje vietoje tokių problemų nekildavo. Paaiškėjo, kad tuose namuose buvo iš svetur atkeliavusių stabų. Išmetėme juos, namus pašventinome, ir visos bėdos baigėsi.“

Žmogus egzorcisto pagalbos prašo ir tada, kai jo gyvenimas virsta ištisa nesėkmių virtine, keičiasi elgesys ir tam žmogus neranda jokio logiško paaiškinimo. Kun. A. Valkauskas svarsto, kad gal ir nėra blogai, kai žmones užklumpa įvairios su apsėdimu susijusios bėdos: „Tie dalykai priverčia susimąstyti, sutvirtinti savo tikėjimą. Jei apsėdimas rimtas, melstis už žmogų reikia metus ar net dvejus. Matai tą gerėjimą, bet iki visiško žmogaus išlaisvinimo reikia maldos. Kodėl toks Dievo sprendimas? Todėl, kad žmogus subręstų tikėjime.“

Pasak A. Valkausko, gyventi savoje kultūroje, savame tikėjime – tai vienas iš reikalavimų, norint gyventi ramiai ir neprisišaukti nelabojo: „Kai pasakau žmogui, kad jam reikia sekmadieniais lankytis Mišiose, daugelis jų tarsi „atšoka“, sako, neturi laiko.“ Tačiau, anot dvasininko, yra tam tikri kertiniai, esminiai dalykai, saugantys nuo demono apsėdimo. Vienas iš jų – sekmadieninės Mišios. Taip pat Dievo įsakymų laikymasis. Ir dar – gyventi padorų gyvenimą: nesukčiauti, neužsiimti aferomis, nekerštauti ir nekurti keršto planų. Daug žmonių toli nuo paprasto gyvenimo, o tiek versle, tiek politikoje verda intrigos. Kartais vieni kitus apkerėti bando ir sutuoktiniai.

Per tuos metus, kai užsiima demono išvarymu, kun. A. Valkauskui teko sutikti pačių įvairiausių žmonių. Dažnai žmones bėdos užklumpa po apsilankymų pas būrėjus. Dvasininką stebina inteligentai, žmonės, turintys mokslinius laipsnius, tačiau apsikarstę įvairiais tariamai sėkmę nešančiais amuletais, skaitantys horoskopus.

Kartais riba tarp apsėdimo ir psichinės ligos sunkiai pastebima. „Pasitaiko atvejų, kai pas egzorcistą žmogų siunčia psichiatras – tada, kada jo elgesys, simptomai peržengia mokslo ir medicinos ribas. Ar tai apsėdimas, ar liga, paaiškėja maldos metu“, – teigia dvasininkas. Pasak jo, demono išvarymas yra tik malda: „Aš nesu kažkuo ypatingas, tiesiog gyvenu tuo, kuo tikiu. Daug dalykų priklauso nuo tikėjimo. O mano gyvenimas paprastas. Gyvenu taip, kaip gyveno mano tėvai. O kai gyveni paprastai, viskas gyvenime tampa paprasta ir aišku.“

 

Kontroliniai klausimai

Jei jus kamuoja klausimai dėl galimo demono apsėdimo, egzorcistai visų pirma pataria atsakyti į juos:

Kas paskatino ieškoti pagalbos?  Kur ir kieno pagalbos ieškojai iki šiol? Kaip vertini savo fizinę ir psichinę sveikatą? Koks tavo tikėjimas Dievą? Ar reguliariai eini Išpažinties ir Šv. Komunijos? Ar lengva melstis bažnyčioje? Ar tavo šeimoje yra prietaringų asmenų? Ar esi gydytas vadinamąja netradicine medicina? Ar esi naudojęsis būrėjo ar kerėtojo paslaugomis?  Gal lankei Rytų kovos menų kursus, transcendentinę meditaciją? Gal praktikavai jogą, karatė, taiči ar pan.? Kaip bandei užsitikrinti sėkmę ir laimę (amuletai, talismanai, statulėlės ir pan.)? Ar skaitai horoskopus ir jais tiki? Ar esi priklausomas nuo įpročių? Ar per Išpažintį dėl gėdos ar kitų priežasčių nenuslėpei sunkių nuodėmių? Gal darei abortą ar skatinai jį daryti? Ar esi galvojęs apie savižudybę?  Gal ieškojai kokio nors atkerėtojo pasauliečio „egzorcisto“, būrėjo ar burtininko, ekstrasenso, aiškiaregio pagalbos? Ar esi dalyvavęs kviečiant dvasias? Ar esi vaidinęs velnią? Ar esi turėjęs velnio figūrėlių, talismanų, ženkliukų?  Gal meldeisi velniui? Ar neturi kokių nors įtartinų demoniškų kulto daiktų (dievukų, Budos figūrėlių, egzotinių svetimų religijų kulto daiktų, paveikslų ar ikonų)? Gal tavo namuose vyksta keisti reiškiniai? Gal šeimoje vyko keistų dalykų? Ar visi šeimos nariai priėmę sakramentus? Gal buvo nesėkmių, kurias skaudžiai išgyvenai? Ar turi kokių nors baimių? Ar turi nuolatinių ir svarbių intencijų, kuriomis kunigą prašai melstis? Gal kas nors yra tave prakeikęs, linkėjęs pikto? Galbūt pats esi tai daręs? Gal užsiiminėjai baltąja ar juodąja magija, būrimu? Gal užsiiminėjai chiromantija? Ar esi bandęs kam nors pakenkti vudu ar kitu būdu? Ar esi kada atsižadėjęs Dievo, maištavęs prieš jį, abejojęs juo? Ar buvai spaliuku, pionieriumi, komjaunuoliu, komunistų partijos nariu, KGB saugumiečiu, stribu? Ar esi skaitęs Naujojo amžiaus knygas, Urantijos knygą, knygas apie Anastasiją (V. Megre serija „Skambantys Rusijos kedrai“), Šėtono bibliją, Koraną, kitų religijų knygas? Gal skaitei Sai Babos iš Indijos knygas arba jo klauseisi?  Ar neklausai aštrios muzikos – satanistinės, techno, metalo? Kaip reaguoji į šventus dalykus, šventas vietas? Ar esi žaidęs kokius nors demoniškus kompiuterinius ir kitus žaidimus („Diablo“, „Dungeons & Dragons“, „Advanced D&D“, „Quake“, RPG, pokemonai, t. y. kišeniniai monstriukai)? Ar skaitei svetimų kultų, religijų literatūrą, knygas apie magiją (pavyzdžiui, apie Harį Poterį)? Gal žiūrėjai siaubo, prievartos, smurto, pornografinius, homoseksualinius, pedofilinius ir pan. filmus, žurnalus ar nuotraukos? Ar tiki energetika, „gera aura“? Ar tiki prietarais (triskart pastuksenti į medį, nesisveikinti per slenkstį ir pan.)? Gal praktikavai satanizmą ar dalyvavai kitų religijų kultuose (Harė Krišna, Helovino ir pan.)? Ar nešiojai kokius nors su tuo susijusius ženkliukus (pentagramą, tris šešetus, apverstą kryžių, in ir jang, anką, skarabėją? Ar nesvetimavai, nepaleistuvavai? Ar yra žmonių, kuriems negali atleisti, arba žmonių, kurie kada nors tave stipriai įskaudino?

Liudijimas

Noriu pasidalinti savo išgyvenimais praktikuojant jogą ir meditaciją, kad žmonės, kurie domisi ar galbūt ir praktikuoja, susimąstytų ir išvengtų visų blogybių, kurias aš patyriau.

Nuo vaikystės buvau drovi, labai trūko širdyje džiaugsmo, gyvenimo pilnatvės, todėl susidomėjau straipsniais apie jogą ir patikėjau visais pažadais, kad joga išlaisvina žmogų, padeda jam būti laimingam, sveikam, energingam. Man atrodė, kas gali būti geriau, juk būtent to aš troškau visą savo gyvenimą. Taigi pradėjau lankyti jogos uzsiėmimus, dariau fizinius pratimus-asanas, meditavau. Grupės vadovas vedė mokymus apie mitybą, meditacijos ir asanų naudą sveikatai. Jis nuolat pabrėždavo, kad šie užsiėmimai visiškai nesusiję su religija, su krikščionybe, kad jie visiškai netrukdo katalikui būti kataliku, o budistui budistu, vis tik nežiūrint šių jo žodžių, mes buvome supažindinti su karmos dėsniu, reinkarnacija. Vėliau, giedodami mantras, tarėme svetimų dievybių vardus. Gaila, kad tada man, nepraktikuojančiai katalikei, neužteko proto suvokti, jog krikščionybės mokymas visiškai prieštarauja karmos ir reinkarnacijos idėjoms, o giedodami mantras, kurių tekstuose tarėme Indijos dievybių vardus, mes taip juos garbinome ir tai buvo pirmojo iš 10 Dievo įsakymų sulaužymas – „Neturėk kitų dievų, tik mane vieną“.

Po kursų namuose dariau išmoktus pratimus – asanas, taip pat meditavau. Paskui nuėjau į Sahadža jogos užsiėmimus. Ten darėme keistus pratimus – dėjome ranką ant skirtingų kūno vietų ir tikslas buvo sužadinti kundalini energiją. Ypatingai ryškiai prisimenu (nors jau praėjo 10 metų), kai dėjau savo ranką ant sprando (nes ten kaupiasi daugiausiai įtampos) ir tariau žodžius: aš atleidžiu sau ir visiems žmonėms. Iš šono viskas atrodė gražu, netgi panašu į krikščionybę. Norėdama visa prisiminti šandieną paklausiau Šri Matadži (Sachadža jogos įkūrėja) mokymą, kad klaidą padaręs žmogus jaučiasi kaltas, o tai visiškai nereikalinga, nes dėl kaltės atsiranda įvairios ligos, pvz., vėžys, žmogus yra nuolat įsitempęs, nervingas, todėl reikia atleisti sau ir visiems įskaudinusiems tave žmonėms. Tik vėliau supratau, kaip šis mokymas prieštarauja Kristaus Evangelijai. Jėzus mus moko ieškoti atleidimo pas Dievą, nes Jis atsiuntė savo Sūnų ir leido Jam numirti už mūsų nuodėmes, kad mums jos būtų atleistos ir kad turėtume sielose ramybę, džiaugsmą ir amžinąjį gyvenimą, ir tik tada, patikėjus Dievo gailestingumu, atleisti ir sau pačiam. Giliai širdyje Šv. Dvasia mane vedė nuo jogos praktikų prie Gyvojo Jėzaus, tačiau tada aš tai labai miglotai supratau ir toliau lankiau jogos užsiėmimus, tačiau vietoj žadėto džiaugsmo ir energijos mano baimės ir nerimas augo su kiekviena diena, prasidėjo nemigo naktys. Pasakiau apie tai kurso vadovui, tačiau jis man nieko neatsakė... Po pusės metų jogos praktikų išgyvenau tikrą košmarą, dvi naktis praleidau be miego didžiulėje, isteriškoje baimėje. Buvau didžiulėje panikoje, nežinodama, kas su manimi vyksta. Artimieji, pamatę mano būseną, iškvietė medikus. Kai atsidūriau ligoninėje, galvojau, kad numirsiu iš įtampos... Tada pasakiau Dievui, leisk man gyventi, išvaduok mane ir aš liudysiu žmonėms apie tai, ką patyriau praktikuodama jogą. Štai aš ir liudiju.

Galbūt kažkas, skaitydamas apie mano išgyvenimus, norėtų pasakyti, kad tai kažkoks nesusipratimas, kad tai išimtinis atvejis, kad padariau kažkokių klaidų, nes visi kiti praktikuojantieji yra nuostabūs, dvasingi žmonės. Aš jums nuoširdžiai sakau, neradau aš ten laimės ir vėliau dar sutikau žmonių, kurie taip pat pasakojo, jog domėjimasis ezoterika, transcendentine meditacija palaipsniui įnešė vidinę sumaištį į jų gyvenimus, kad vietoj to, jog išsikapstytų iš depresijos, dar labiau į ją įpuolė, kol galiausiai rado širdies ramybę sugrįžę prie Jėzaus, prie Evangelijos, Bažnyčios mokymo ir kasdieninės maldos.

Vėliau, konsultuodamasi pas Europoje žinomą egzorcistą Jamesą Mari Kumarą, sužinojau, kad visi ezoteriniai dalykai (o jų labai daug ir įvairių formų) kaip joga, transcendentinė meditacija, naudojimasis ekstrasensų paslaugomis, būrimai, ezoterinių knygų skaitymas, homeopatija gali sukelti panašias ar netgi sunkesnes pasekmes negu man, nes eidami į ezoterikos sritis atveriame kelią piktojo veikimui. Sulaužome pirmąjį Dievo įsakymą ir šėtonas įgauna valią mūsų gyvenimams, jis dar labiau drasko mūsų prigimtines ar įgytas žaizdas kaip, pvz., mano gyvenime – didindamas nerimą ir baimę iki kritinės ribos. Egzorcistas Mari Kumaras konsultuoja daugybę žmonių, turinčių didelių dvasinių (o dažnai iš jų kylančių ir fizinių) problemų. Daugelio šių problemų priežastys būna „nekaltas“ jogos pratimų darymas, transcendentinė meditacija ir kiti ezoteriniai dalykai (kundalini, praninis kvėpavimas, gydymasis reiki). Daugelis žmonių, turėjusių patirtį jogoje ir ezoterikoje, varginami piktosios dvasios, galimi ir apsėdimai. Vienintelis kelias išsilaisvinti – Jėzus, Sakramentai, malda, gali padėti egzorcistas.

Visus raginu: palikite tai, ezoterika, joga daug žada, bet nieko neduoda. Atvirkščiai, gali atimti sveikatą, dvasinę ramybę.

Yra kitas kelias, kuris žada ir duoda. Netgi daugiau, negu tikimės.

Argi ne kvaila rinktis pirmąjį?.. Jėzus sako: „Prašykite ir jums bus duota, ieškokite ir rasite, belskite ir jums bus atidaryta, kiekvienas, kas prašo, gauna...“ (Lk 11, 9–10). Tai Jėzaus raginimas prašyti Tėvo per Jį visa, ko reikia: sveikatos, džiaugsmo, meilės. Ar gali būti dar maža?..

Tai Jėzaus žodžiai: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane“ (Jn 14, 6). Tik atsigęžusi į Jėzų gavau iš Jo gyvenimo pilnatvę, džiaugsmą ir meilę! Tradicinis sportas teikia tvirtumo mano kūnui, o Jėzus rūpinasi mano dvasia. Dabar, dažnai einant išpažinties ir Komunijos, Jėzus man dovanojo vidinę laisvę, Jis atleidžia mano nuodėmes prieš save ir kitus ir šio atleidimo dėka turiu ramybę, gyvenimo pilnatvę, džiaugsmą, meilę sau ir kitiems. Ir visos šios dovanos ne dėl mano nuopelnų ar pastangų. Ne, tai Jo pastangos dėl manęs, tai Jo dovanos man iš begalinės Dievo meilės žmogui, asmeniškai man! Didelis džiaugsmas, ramybė tada ateina į širdį. Jis ne veltui sakė, kad yra Gyvenimo šaltinis, Vynmedis. Jėzus nori savo gyvenimo pilnatve pasidalinti su mumis!

Pagal egzorcistas.lt parengė Birutė ŠNEIDERAITIENĖ

Logo

 

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode