Liepos mėnesio pirmojo sekmadienio Evangelija mums primena svetingumo svarbą ir reikšmę krikščioniško gyvenimo kelyje. Svetingumas yra gyvas Dievo buvimo ženklas mumyse. Krikščioniškas svetingumas yra daugiau negu mums įprastas (neretai apsimestinis ar net veidmainiškas) svetingumas. Jis kviečia mus rodyti meilę ir užuojautą tam, iš kurio mažiausiai tikimės sulaukti dėkingumo ir supratimo.
Ar žinojote, kad nemaža dalis Bažnyčios šventųjų ir krikščioniškojo gyvenimo išminties bokštų savo gyvenimą nugyveno lygiai taip pat kaip Jėzus? Štai Jonas Auksaburnis (345–407 po Kr.) buvo tikras pamokslų meistras. Šimtai išlikusių jo pamokslų atskleidžia neaprėpiamus Evangelijos turtus ir dvasinio gyvenimo grožį bei rodo gebėjimą praktiškai visa tai pritaikyti krikščionio gyvenime, tačiau, jei giliau patyrinėsite šio Konstantinopolio patriarcho ir kankinio gyvenimą, pastebėsite, kad vis tik savo sveikatą ir jėgas jis labiau skyrė vargšams, nei vien pamokslavimui. Tai jo dėka buvo įsteigta aibė labdaringų organizacijų, ligoninių ir slaugos namų labiausiai visuomenės atstumtiems žmonėms. Arba šv. Bernardas Klervietis (1090–1153) – poetas, mistikas, pamokslininkas, Bažnyčios daktaras. Tai jis įsteigė prieglaudų, ligoninių ir viešbučių tinklą, kuris veikia iki šiol. Dar daugiau – mielas ir didelis šuo, suvaidinęs pagrindinį vaidmenį 1992 m. filme „Bethovenas“, kurio tikras vardas yra senbernaras, jo skiriamoji žymė yra gelbėti žmones, ištiktus stichinių nelaimių, nešioja būtent šio šventojo vardą.
Dorothy Day (1897–1980) – nekanonizuota benamių šventoji, JAV žurnalistė, socialinė aktyvistė ir aktyvi katalikų bažnyčios atstovė. Ji įkūrė aibę svečių namų žemiausiems visuomenės sluoksniams. Kartą ji pasakė: „Tie, kas nemato Kristaus veido vargšuose, turbūt yra ateistai.“ Arba: „Jei aš ką nors pasiekiau savo gyvenime, – kartą pastebėjo ji, – tai tik dėl to, kad niekada nebuvau drovi kalbėti kitiems apie Dievą.“
Kun. Egidijus ARNAŠIUS
Airija
