Jeffrey F. Kirby
Pelenų trečiadienis atveria gavėnios duris. Nors kalendoriuje šiemet ši diena yra gan vėlai, tačiau vis tiek mus užklumpa netikėtai. O! Ar tikrai jau Pelenų trečiadienis ir gavėnios pradžia?
Ši nuostaba yra daugiasluoksnė ir iš dalies kyla kaip reakcija į šventadienį, įsiterpiantį į kasdienybės šurmulį bei sumaištį. Nuolat skubančius ir užsiėmusius žmones Pelenų trečiadienis verčia stabtelti ir peržiūrėti savo gyvenimo situaciją: „Prisimink, dulkė esi ir į dulkę pavirsi.“
Kaktos patepimas pelenais pirmąją gavėnios dieną primena tikinčiajam, taip pat ir kiekvienam geros valios žmogui, kad jo gyvenimas šioje žemėje nėra amžinas. Toks priminimas kelia klausimų apie tai, kaip žmogus naudoja savąjį laiką, kokie yra jo prioritetai, ką jis nori nuveikti, kuo būti.
Pelenus puikiausiai galėtų palydėti ir tokie žodžiai: „Ką paliksi po savęs?“
Tad Pelenų dienos šventimas gali suteikti naują intenciją ir kryptį asmeniui, kuris atvira širdimi priima jos pamoką apie mirtingumą ir mūsų gyvenimo prasmę. Jei asmuo norėtų naujai sufokusuoti savo gyvenimą, tikriausiai pasirinktų nuosaikesnę gyvenimo formą: Kokio pamaldumo trūksta mano susitikime su Dievu? Kokios dorybės nyksta bendraujant su artimaisiais?
Kokie santykiai buvo ignoruojami šeimos ar draugų būryje? Kokią tarnystę užgožė perdėtas susitelkimas į save? Kokios tikėjimo sritys prarastos ar apleistos?
Jokiam žmogui tokie klausimai nėra patogūs – kaip tik todėl dažnai jie yra atidėliojami arba užgožiami pasinėrimu į aktyvią veiklą. Kovodamas už žmogaus sielos trapumo apsaugojimą, Pelenų trečiadienis teigia šių klausimų svarbą ir ragina atkreipti į juos dėmesį, pamėginti į juos atsakyti, jei išties trokštame šios šventos dienos pagalbos ir gavėnios nutyrinimo.
Šis darbas nėra lengvas, nes galimai atneš naujų įžvalgų, kurios tikriausiai pareikalaus asmeninių pokyčių, nusižeminimo ir siekio susitaikyti su Dievu ir su kitais.
Šis atsivertimo darbas pažadina mūsų širdyse žinojimą, kuo mes – ir Dievas – nori, kad būtume gyvenime. Regime mums siūlomą ramybės, gerumo ir šventumo gyvenimą. Savo gyvenimo suderinimas su šiuo tikslu suteiktų naują kryptį mūsų sprendimams ir santykiams, kuriuos branginame.
Tikslas nepateisina priemonių, tačiau suteikia joms kryptį ir pateikia aiškų žemėlapį, kaip jos galėtų saugiai pasiekti trokštamą vietą. Tokia yra Pelenų trečiadienio užduotis ir teikiama pagalba.
Ši šventa diena pradeda gavėnios laikotarpį ir pasiruošimą Velykų šventei, kartu ji išryškina tai, kokiu žmogumi esame sukurti būti, tikslą, kuriam buvome sukurti ir išryškina dar prakilnesnį meilės kelią, kuriuo turėtume į ten keliauti.
Kaip rašė popiežius Pranciškus savo Gavėnios žinioje: „Gavėnia – tai nauja pradžia, tai kelias, vedantis į patikimą tikslą – Prisikėlimo Velykas, Kristaus pergalę prieš mirtį. Gavėnios metas – tai garsiai skambantis kvietimas atsiversti: krikščionis kviečiamas sugrįžti visa širdimi pas Dievą, nesitenkinti vidutinišku gyvenimu, brandinti draugystę su Viešpačiu.“
Leisdami, kad Pelenų diena mums primintų apie gyvenimo pabaigą, esame lydimi žinojimo link, kad nors mūsų gyvenimas šioje žemėje nėra amžinas, esame sukurti amžinybei. Mirtimi mūsų gyvenimas „pasikeičia, o ne pasibaigia“ ir amžinos ramybės bei meilės vieta gali laukti mūsų, jeigu jau dabar šioje karalystėje gyvename.
Tokios yra Pelenų dienos pamokos, priminimas ir kvietimas.
Atviros širdies ir valingos dvasios žmonėms ši diena – tai laikas, skirtas atnaujinti savo tikslą ir džiaugtis galimybe sugrįžti prie Dievo reikalų, gerumo, malonumo ir taikos.
Parengta pagal Crux
