Reklama 2

Kiemai iš aplinkos apsaugai skirtų lėšų tvarkomi nebus

 

Vaida GALDIKĖ

Ketvirtadienį Mažeikiuose lankėsi LR aplinkos ministras Kęstutis Navickas su komanda. Vizito tikslas – susipažinti su rajono aktualijomis, aptarti aplinkos apsaugos prioritetines sritis – vandentvarką, miškotvarką, atliekų tvarkymą ir renovaciją.

Ministerijos pozicija griežta

Susitikimo metu iškeltas vienas aktualiausių mažeikiškiams klausimų – daugiabučių kiemų tvarkymas iš aplinkos apsaugai skirtų lėšų. Šį klausimą kėlė opozicijos lyderė Lina Rimkienė. Pasak jos, Mažeikiai – daugiabučių miestas, turime per 300 daugiabučių namų, kuriuose gyvena apie 70 proc. miesto gyventojų: „Kaip ir visoje Lietuvoje, pas mus taip pat beviltiškai susidėvėję daugiabučių kiemai, bet mes turime naftos perdirbimo įmonę, kuri už teršalų išmetimą į aplinką, pavyzdžiui, praėjusiais metais į Aplinkos apsaugos rėmimo fondą sumokėjo 1 mln. 260 tūkst. eurų. Manau, kad Savivaldybė dalį tų lėšų galėtų skirti daugiabučių kiemų renovavimui.“

K. Navickas išreiškė griežtą ministerijos poziciją, jog gaunamas mokestis už aplinkos kokybės bloginimą privalo būti panaudotas tos pačios aplinkos kokybės gerinimui, t. y. oro ir vandens kokybės, o ne infrastruktūros tvarkymui: „Kriterijai labai griežti. Infrastruktūros tvarkymui lėšos skiriamos iš kitų šaltinių. Mes nieko keisti neketiname, tik dar aiškiau nustatyti kriterijus, kad už taršą gautas mokestis būtų skirtas taršos mažinimui ir aplinkos kokybės gerinimui. Lėšos gali būti skirtos ne tik želdinių įrengimui, bet ir filtrų, elektromobilių infrastruktūrai skatinti, automobilių įkrovimo aikštelių įrengimui ir kt. Susiklostė tokia tradicija, kad jūs turite didelį fondą, tad naudokite jį atsakingai. Jei tikrai manote, kad pinigų turite per daug, galime svarstyti, kaip juos sumažinti.“

Savivaldybės meras Antanas Tenys informavo, kad iš Aplinkos apsaugos rėmimo fondo 20 proc. skiria sveikatos apsaugai, kiti pinigai – želdynams, vandentvarkos projektams ir kt., kas naudojama pagal paskirtį: „Griežtai laikomės ministerijos nustatyto reglamento.“

Renovaciją rems ir ateityje

Kalbėta ir apie daugiabučių namų renovacijos perspektyvas. UAB „Tavo pastogė“ direktorius Antanas Naujokas domėjosi, ar ir ateityje bus vykdoma daugiabučių atnaujinimo programa. „Šiemet gautos 577 paraiškos iš 50 šalies savivaldybių, iš Mažeikių – 10. Gautų paraiškų skaičius rodo, jog artimiausiais metais daugiabučių renovacijos apimtys Lietuvoje išliks panašios, t. y. kasmet vidutiniškai bus atnaujinama po 500 namų. Prioritetinis atrankos kriterijus – teikiamos paraiškos įtrauktos į savivaldybės parengtą Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programą“, – kalbėjo aplinkos ministras. Papildomi kriterijai, pasak jo, aukštesnė energinio naudingumo klasė, efektyvumas, namo dydis, gyventojų aktyvumas pritariant investicijų planui. Sureitingavus paraiškas numatoma sudaryti pirmiausia finansuojamų projektų sąrašą. Į šį sąrašą nepateksiančias paraiškas numatoma įtraukti į rezervinį projektų sąrašą, sudarant sąlygas projektus įgyvendinti kitais metais.

Įves elektroninius važtaraščius

Šerkšnėnų seniūnijos seniūnė Alina Čekienė kėlė klausimą dėl kelių sugadinimo kaime ir ūkininkų žemės išvažinėjimo miško kirtėjų: „Mes randame sugadintus kelius ir nežinome, kas tai padarė.“ Pasak seniūnės, Miškų įstatyme nustatyta, kad miško kelių, einančių per miško savininkų ir valdytojų valdas, priežiūrą ir remontą privalo atlikti tų valdų valdytojai, savininkai ar naudotojai teisės aktų nustatyta tvarka. Naudojantis miško keliais, juos reikia saugoti, o sugadinus atsiranda prievolė savo lėšomis juos sutvarkyti. Ministras pripažino, kad ši problema daug kam aktuali: „Mes norime įvesti elektroninius medienos gabenimo važtaraščius, kuriuose turės būti nurodytas laikas, kada automobilis pajudėjo. Pagal laiką ir maršrutus turėsime sąsajas, kokie automobiliai važiavo ir kada buvo padaryti kirtimai. Kitas dalykas, kurį planuojame – peržiūrėti kriterijus.“

Atliekų deginimo tendencijos

UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centrasvadovasRimantas Adomaitis domėjosi, kokia Aplinkos ministerijos strategija dėl atliekų deginimo ir kuro iš atliekų gamybos. Pasak K. Navicko, Vyriausybės strategijoje numatyti du atliekų deginimo įrenginiai – Vilniuje ir Kaune. Tiek vieną, tiek kitą įrenginį bandomajam laikotarpiui planuojama paleisti 2019 metų pabaigoje, o visu pajėgumu veikti turėtų nuo 2020 metų pradžios. „Daug kalbama, kad atliekas yra pasirengęs deginti AB „Akmenės cementas“, bet jie to negali daryti paprastai, atliekos turi būti sertifikuotos kaip kietasis atgautasis kuras. Reikės nuvykti ir pasižiūrėti, kiek tai realu. Plungės meras taip pat sakė norįs statyti įrenginį. Visi žinome, kad atliekų deginimo įrenginys padidinto pavojingumo, aplinkosauginiai ir technologiniai standartai labai sudėtingi ir brangūs. Nebus stebuklų, kad savivaldybė tokį įrenginį galės nusipirkti, nes mažoje savivaldybėje jis niekada neatsipirks“, – sakė K. Navickas.

Autorės nuotraukos

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode