Regionai norėtų, bet vietos valdžioms nepakanka priemonių susigrąžinti emigrantus – tyrimas

Savivaldybės kelia sau tikslą, bet joms neužtenka priemonių susigrąžinti iš Lietuvos išvykusius emigrantus, o darbininkų trūkumą regionai bando kompensuoti darbininkais iš užsienio, rodo Tarptautinės migracijos organizacijos atstovų Lietuvoje užsakymu atliktas tyrimas.

Jo metu buvo apklausti 44 iš 60 savivaldybių atstovai. Anot trečiadienį Prezidentūroje pristatytos tyrimo analizės, pusė jų kelia tikslą susigrąžinti emigrantus, bet dėl to nepriėmė jokių sprendimų. Tuo tarpu su tokiu tikslu susijusius sprendimus priėmė 5 proc. savivaldybių.

36 proc. jų apskritai nekelia sau tikslo susigrąžinti emigrantus, o 5 proc. savivaldybių atstovų teigė to nežinantys.

Tyrimo duomenimis, savivaldybės daugiausiai norėtų susigrąžinti darbingo amžiaus, 30 – 40 metų amžiaus žmones, taip pat jaunimą, o savivaldybėse paklausiausi kvalifikuoti, pramonės darbininkai, verslūs žmonės. Joms taip pat reikia daugiau gydytojų, psichologų bei tiksliųjų mokslų mokytojų.

Analizę pristačiusi Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė žurnalistams sakė, kad savivaldybės pasigenda būdų susigrąžinti emigrantus.

„Jos nemato galimybių realių ir nors noras yra pritraukti (emigrantus – BNS), ieškoma įvairių priemonių, (...) tačiau jų yra nepakankamai“, – teigė ekspertė.

Pasak specialistės, savivaldybės pasigenda galių pačios spręsti žmonių susigrąžinimo iš emigracijos klausimus

„Jos tiesiog jaučiasi ne viską galinčios. Kai kurios priemonės yra už savivaldybės kompetencijos ribų“, – kalbėjo A. Sipavičienė.

Anot tyrimo, ryšiai su emigrantais daugelyje savivaldybių mezgami per gyventojų iniciatyvas, o ne institucijų veiksmus – 15 iš 44 savivaldybių teigia turinčios mechanizmus palaikyti ryšius su išvykusiaisiais, tačiau dažniausiai jų įvardijama priemonė yra savivaldybės interneto puslapis.

Trečiadienį su merais susitiksianti prezidentė Dalia Grybauskaitė tvirtino, jog siekiant susigrąžinti emigrantus savivaldybės yra pati svarbiausia grandis.

„Patirtis ir pavyzdžiai rodo, kad viskas prasideda nuo apačios, nuo tų paslaugų, kurios yra artimiausios, prie žmogaus“, – žurnalistams teigė šalies vadovė.

Pernai iš Lietuvos emigravo apie 57 tūkst. žmonių.

Apklausų duomenimis, dauguma emigrantų iš Lietuvos į Vakarų Europą išvyksta dėl didesnių algų. Kai kurie ekspertai sako, kad emigraciją gali skatinti didelė pajamų nelygybė.  

Bando kompensuoti imigrantais

Anot tyrimo, savivaldybės, kuriose trūksta darbo jėgos, vis rimčiau svarsto galimybes pritraukti darbininkus iš užsienio.

27 proc. savivaldybių svarstė su tuo susijusius klausimus ir yra priėmusios kokius nors sprendimus, 23 proc. savivaldybių teigia susiduriančios su šiuo klausimu praktikoje, bet jos nėra priėmusios politinių sprendimų.

Tuo metu 32 proc. jų užsieniečių darbininkų pritraukimas nėra aktualus, o likusių savivaldybių atstovai nuomonės neturėjo.

A. Sipavičienė teigė, kad tendencijos rodo, jog imigrantai neturėtų užimti lietuvių darbo vietų.

„Užsienio darbuotojai nėra kaip konkurentai, neretai jie gali duoti savivaldybei postūmį, kad ji atsigautų ir taptų kaip grįžtančiųjų (emigrantų – BNS) traukos veiksnys“, – sakė ji.

Statistika rodo, kad pernai į Lietuvą atvyko dirbti beveik dvigubai daugiau užsieniečių nei metais anksčiau, dauguma jų yra ukrainiečiai.

2017 metais darbo vizos arba leidimai gyventi darbo pagrindu buvo suteikti apie 34,5 tūkst. užsieniečių, iš jų maždaug 20 tūkst. yra Ukrainos piliečiai.

Užpernai į Lietuvą dirbti atvyko 18 tūkst. žmonių iš užsienio šalių, maždaug 10 tūkst. jų buvo iš Ukrainos.

Anot ekspertų, emigruoti į Lietuvą ukrainiečius skatina pernai pradėjęs veikti bevizis režimas su Europos Sąjunga, didesni atlyginimai ir palengvintos įsidarbinimo sąlygos.

Kritikai nerimauja, jog pigesnė darbo jėga iš Ukrainos stabdys lietuvių atlyginimų augimą. Daugiausiai ukrainiečiai Lietuvoje darbinasi tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, betonuotojais, plytų mūrininkais, apdailininkais, metalinių laivų korpusų surinkėjais, suvirintojais.

Prezidentė tvirtino, jog Lietuva nesiims veiksmų darbo jėgai iš užsienio riboti, tačiau pabrėžė, kad svarbiausia yra investicija į iš užsienio sugrįžtančius lietuvius.

„Investicija į savo žmones, į lietuvius, į Lietuvos piliečius turbūt yra svarbiausias tikslas“, – sakė D. Grybauskaitė.

Savivaldybių atstovų, visuomenės ir grįžusių emigrantų apklausą pernai lapkritį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimas atliktas Tarptautinės migracijos organizacijos Migracijos informacijos centro „Renkuosi Lietuvą“ užsakymu.

Vilnius, sausio 10 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode