Kodėl daliai žmonių kyla ranka skriausti tuos, kuriuos derėtų saugoti ir ginti, svetainėje psychologytoday.com aiškinasi Virdžinijos sandraugos universiteto socialinės psichologijos dėstytojas, tyrėjas Davidas S. Chesteris. Atsakymo į šį klausimą jis ieško pasitelkdamas neseniai atlikto neuromokslų srities tyrimo medžiagą.

Lietuvos keliautojų sąjungos ir Vilniaus keliautojų klubo vadovas Algimantas Jucevičius – nenuilstantis turizmo populiarintojas, stebinantis fizine ištverme, žavintis dvasios stiprybe ir nepaprastu kuklumu. Savo pavyzdžiu tūkstančius žmonių paskatinęs aktyviai gyventi, jis jau 50 metų organizuoja pažintinius slidžių ir pėsčiųjų žygius, turiadas į kalnus. Nors savęs nevadina alpinistu, bet jau 13 kartų įkopė į Lietuvos alpinistų labiausiai pamėgtą Gedimino Akstino viršūnę Tian Šanio kalnuose, o Mikalojaus Konstantino Čiurlionio viršūnę Pamyro kalnuose pasiekė septynis kartus.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuris įsigaliojo nuo šių metų liepos, draudžia bet kokį smurtą ir fizines bausmes vaikų atžvilgiu. Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į liūdną Lietuvos statistiką. Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. nuo smurto artimoje aplinkoje tiesiogiai nukentėjo 1,4 tūkst. vaikų iki aštuoniolikos metų amžiaus. 90,3 proc. vaikų patyrė smurtą iš tėvų arba įtėvių.

Gali būti, kad atsisakydamas ruošti namų darbus vaikas bando „išpešti“ bent šiek tiek daugiau jūsų dėmesio – net neigiamas dėmesys yra geriau negu jokio, svetainėje psychologytoday.com rašo šeimos ir vaiko psichologė Meri Wallace. Anot jos, yra ir daugiau priežasčių, kodėl vaikai atsisako ruošti namų darbus, tad kartais svarbu rasti ne tik būdą susikalbėti su vaiku, bet ir priežastis, kodėl namuose kasdien vyksta namų dabų kovos. M. Wallace dalijasi patarimais padėsiančiais susitarti su vaiku ir jį suprasti.

„Teatre, kad ir kaip būtų keista, niekada nenorėjau vaidinti Marilyn Monroe ar Marlene Dietrich, ar Isadoros Duncan, nors, prisipažinsiu, jomis kadaise žavėjausi. Gal iš vaikystės buvau toks pilkas ančiukas savo mamos pašonėje. Mano mama buvo visų švenčių karalienė – dainuojanti, kalbanti, tokia nepaprasta, o man patikdavo sėdėti kampe. Ir jeigu aš esu scenoje – vadinasi, man reikia kažką pasakyti, atsidūrus bibliotekų, muziejų erdvėje man reikia kalbėti apie asmenybes, o ne jas vaidinti – ištransliuoti jų kūrybinę energiją, be galo stiprią valią ir galią atlaikyti sunkumus“, – tvirtino aktorė VIRGINIJA KOCHANSKYTĖ, po Lietuvą į atokiausias vietas su kameriniais spektakliais skleidžianti meilę poetiniam žodžiui.

Minint mėnesį po popiežiaus Pranciškaus vizito, Lietuvoje lankėsi amerikiečių teologas Ralphas Martinas. Paklaustas, kurį savo knygos „Troškimų išsipildymas: Kelias į Dievą per šventųjų išmintį“ skyrių rekomenduotų Lietuvos skaitytojams, nedvejodamas atsakė, kad dešimtą. Kviečiame skaityti skyriaus „Augti laisve“ ištrauką. Knygą išleido Katalikų pasaulio leidiniai 2018 m., iš anglų kalbos vertė Vilma Rinkevičiūtė.

Aktyvių mamų sambūrio atstovės Rasos Žemaitės mintys, kuriomis ji pasidalino socialiniame tinkle „Facebook“ po Tarpžinybinio Vaiko gerovės tarybos posėdžio, vykusio spalio 30 d.

„Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai (VTAT) pristačius reformos rezultatus nustebino, kad beveik pusė pranešimų apie galimą smurtą nepasiteisina. T.y. atvyksta, pasikalba ir išvyksta.

Kiekvieną dieną žmogus susiduria su išorinėmis aplinkos įtakomis ir savo vidinės būsenos išgyvenimais, kurie sukelia įvairias reakcijas. Kuomet aplinkoje atsiranda neigiamo pobūdžio stresinių dirgiklių, su kuriais asmuo nebepajėgia susidoroti, pradeda silpti asmens fizinė ir psichinė sveikata, sukeldama neigiamas reakcijas visam žmogaus organizmui. Asmuo, kuriam pasireiškia psichologinio pobūdžio sutrikimai, pradeda kaltinti save ir kitus, susilpnėja motyvacija, mažėja gyvenimo džiaugsmas, prasmė ir tikslai. Ilgainiui jis pasidaro apatiškas, o anksčiau įvykę teigiami potyriai nebetenka prasmės ir siekiamybės.

Garsus amerikiečių teologas JOHNAS BEHRAS, Niujorko valstijos Šv. Vladimiro dvasinės seminarijos patristikos profesorius – apie tai, kas neduoda ramybės šiuolaikiniam krikščioniui Vakaruose. Savo paskaitose jis kalba apie mirtį.

Dr. Deimantas Karvelis metų paskaitoje mokytojams „Reformacijai – 500“ pastebėjo, kad vienuolis paskelbė devyniasdešimt penkias tezes, iš kurių net devyniasdešimt dvi buvo apie gyvuosius, ir tik trys – apie mirusiuosius. Martyno Liuterio (1483–1546) kalbos savo laikmečio žmonėms apie Bažnyčios ydas, žmogaus santykį su Dievu, Šventuoju Raštu, sąžine ir savimi pačiu tapo reikšmingo judėjimo pradžia.

„Matuko įstatymas“ neturi nieko bendra su Matuko istorija. Jo tėvai nebuvo nei žmogėdros, nei banditai. Visa bėda, kad jie įklimpo į narkotikus. Narkotikais apsinuodijęs žmogus visada ir visiems pavojingas, nes yra visai neprognozuojamas. Išvada labai paprasta – valstybė turėtų labiau rūpintis neleistinu narkotikų plitimu ir alkoholio vartojimo ribojimu. Tačiau tai nėra paprasta. Kai tik Seime pateikiamas alkoholį ribojantis įstatymas – visi piestu stoja prieš, nes tai dideli pinigai, labai dideli pinigai, labai labai dideli pinigai. Ir vaikai tuokart niekam nerūpi.

Įsisiūbuojant diskusijoms apie nuo liepos 1 d. įsigaliojusios vaiko teisių apsaugos tvarkos spragas ir galimus perlenkimus, paimant vaikus iš šeimos, kyla klausimai apie tai, kaip naujas reguliavimas gali atsiliepti tėvams, auginantiems autizmo sutrikimą turinčius vaikus. Jie gali pakliūti į tokias situacijas, kurias sunkiai suprastų netgi specialių tarnybų darbuotojai, jau nekalbant apie eilinius piliečius. 

„Veidrodėli, veidrodėli, pasakyk, kas pasaulyje gražiausia?“ Šiais laikais, kai kuklumas jau nebėra vertintina dorybė, gresia pagunda įpulti į savigyros ir pernelyg didelio dėmesio sutelkimo į save spąstus. Išmaniosios technologijos suteikia daugybę galimybių būti pastebėtais, giriamais – tokiais, kuriais žavimasi. Tuo tarpu popiežius Pranciškus susitikime su jaunimu Vilniuje atkreipė dėmesį į pagundą sukoncentruoti dėmesį tik į save, savo įvaizdį ir gerovę. Jis sakė: „Negražu gyventi priešais veidrodį, negražu...“

Ko gero, neįmanoma aprašyti visų įmanomų kvailumo raiškos formų, bet pats sudėtingiausias dalykas yra tai, kad iš prigimties kvailas žmogus nesuvokia savo kvailumo, LRT KLASIKAI sako JAV filosofas NICOLAS DE WARRENAS. Anot jo, nors kvailumo iš šio pasaulio eliminuoti neįmanoma, yra terpė, padedanti iš to išsivaduoti – tai menas.  

Kodėl dažnai labiausiai skaudiname ir kritikuojame artimiausius ir mylimiausius žmones?  Ar todėl, kad jaučiame galintys jiems vadovauti? O galbūt todėl, kad šalia jų jaučiamės atviresni ir nebijome išreikšti savo nuomomės? Leidyklos VAGA išleistoje knygoje „Nepramintuoju taku“ garsus, visame pasaulyje pripažintas psichiatras dr. M. Scottas Peckas, remdamasis ilgamete savo profesine patirtimi, siūlo praktiškus dvasinio tobulėjimo ir bendravimo kelius, padėsiančius pasiekti aukštesnį savęs ir tarpusavio santykių pažinimo lygį.

Skiname ilgą laiką sėtos neapykantos vaisius. Tokia išvada peršasi po žinių apie buvusiam prezidentui Barackui Obamai, buvusiai valstybės sekretorei ir kandidatei į JAV prezidentus Hillary Clinton, filantropui George’ui Sorosui ir transliuotojui CNN nusiųstus sprogstamuosius užtaisus.

Liepos 1 d. startavusi naujoji Vaiko teisių apsaugos tvarka atveria mūsų tarnybų nepasirengimą ir klaidas, stengiantis apginti vaikus nuo smurto šeimoje. Parodo ir tėvų nenorą bendradarbiauti su tarnybomis. Tokie atvejai, kaip šiomis dienomis plačiai nuskambėjusi istorija apie dviejų mažylių paėmimą iš kauniečių šeimos, mažai ką palieka abejingu. Ne vienas piktinasi pertekliniu valstybės kišimusi į šeimą, vadina savo valstybę policine. Yra ir tam tikro skepticizmo ar netgi piktdžiugos dėl naujosios reformos nesėkmių – prisiminkime, kokios kovos virė 2017-ųjų metų pradžioje, kai kelią skynėsi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos.

Apsipirkinėti, kai norime pakelti sau nuotaiką, užmiršti liūdnas ar sunkias emocijas, santykių sunkumus – kraštutinumas, sako psichologė Eglė Šekštelienė. Pasak jos, toks neapgalvotas apsipirkinėjimas gali virsti dar didesne problema – daiktų kaupimu. Be to, priduria psichologė, jei intensyviai koncentruojatės ir jaudinatės dėl to, kad neturite kažkokio daikto, pagalvokite plačiau, ko iš tiesų jūsų gyvenime stinga: draugystės, juoko, atsipalaidavimo, o gal įspūdžių?

Prieš porą savaičių teko dalyvauti komedijos vakare, pavadintame „Dating stories“ (liet. pasimatymų istorijos). Pristatytas kaip linksmų ir netikėtų pasimatymų istorijų iš viso pasaulio rinkinys, vakaras turėjo suteikti progą su humoru pažiūrėti į dviejų žmonių susitikimą – nejaukumą, lūkesčius ir realybę, pokalbius, tylą, nemeilę ir meilę. Pasijuokti iš kitiems nutikusių kuriozinių situaciją ir kartu iš savęs – juk mažos moteriškos gudrybės pasimatymuose naudojamos paslėpti mūsų pačių nerimą, baimes ir svajones. Kad vakaro programa tų lūkesčių neatitiko, nes daugiausia dėmesio buvo skirta ne pasimatymų, o sekso istorijoms – tai jau kitas klausimas. Tačiau vakaro vedėjas neleido suabejoti vienu teiginiu – jei moteris nesuranda (būtent šis žodis ir ši prasmė – moteris turi ieškoti!) antros pusės, tai ji yra per daug išranki.

Jurgita Rutkauskienė

Daugelis, išgirdę ar perskaitę, žodį „kūrybiškumas” siejame jį su menu: daile, muzika ar literatūra. Tačiau ši sąvoka turi ir kitokią, daug gilesnę prasmę. Kiekviena diena ir tai ką mes veikiame, kaip leidžiame savo laisvalaikį yra tam tikra kūrybiškumo išraiška. Mūsų  kasdieniai  pasirinkimai, sprendimai ir rezultatai, kurių sulaukiame, tiesiogiai susiję su anksčiau įgyta patirtimi ir gebėjimais. Tai pagrindinė priežastis, dėl kurios mes turime skatinti kūrybiškumą jau ankstyvame amžiuje. 3–6 metai, tai tyrinėjimų ir atradimų laikotarpis. 

Tyrimai rodo, kad daugelis tėvų nemoko vaikų apsisaugoti nuo seksualinės prievartos, nes neįvertina šio pavojaus grėsmės. Jiems stinga informacijos ir išmanymo, ypač susijusio su saugumu internete, be to, nežino, kaip kalbėtis su vaikais apie lytiškumą ir seksualinę prievartą.

Beveik 25 mln. vaikų ES gyvena mažas pajamas gaunančiuose namų ūkiuose, kuriuose gyvenimo sąlygos yra nepriimtinos ir dažnai tenka kęsti alkį. Kaip teigiama naujausioje Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) ataskaitoje, dėl nepakankamo švietimo ir sveikatos priežiūros kyla grėsmė pagrindinėms vaikų teisėms ir iš jų atimama galimybė išsivaduoti iš skurdo.

Pasiilgstu naujagimio verksmo. Gal keista, bet daugelis Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus pacientų neverkia. Jie būna tiek nusilpę, kad nebeįstengia verkti. Tai pripažino gydytojas Arūnas Liubšys.

Kalbos sutrikimų priežasčių yra begalė, jos įvairios, tad ir pagalba tokių sutrikimų turinčiam vaikui turi būti kompleksinė. Štai mikčiojantiems vaikams tėvai neretai pagalbos ieško įvairiose įstaigose. Siekdami išgirsti kelias nuomones ir išbandyti visus įmanomus gydymo būdus, jie konsultuojasi su įvairiais specialistais, tiesa, kvalifikuotos pagalbos ir tinkamo gydymo paieškos negarantuoja gerų rezultatų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Spalio 15 d. pasaulyje minėta Kūdikių netekties diena (angl. Baby Loss Awarness Day), pradėta minėti JAV 1983 metais. Šią dieną prisimenami visi mažyliai, išėję per anksti – tai šeimų netektys persileidimo metu, negyvagymiai ar mirę kūdikiai. Tą dieną sutartą valandą negimusių kūdikių atminimui pagerbti ant palangių uždegamos žvakutės. Tai būdas parodyti pasauliui, jog esame neabejingi kitų skausmui, kuriant tarpusavio palaikymo tinklą, siekiant nepalikti gedėti vienų negimusio kūdikio tėvų. Pasauliui pranešamas, kad šie vaikučiai yra, buvo ir toliau gyvena savo artimųjų mintyse ir širdyse.

Suprantama, jog vaiko teisių apsaugos institucijai pranešant apie galimus vaiko teisių pažeidimus gali būti neramu neteisingai apkaltinti vaiko tėvus ar kitus atstovus pagal įstatymą, tačiau svarbu pastebėti, jog informuodami atitinkamas institucijas ne kaltinate ar skundžiate, bet visų pirma, informuojate dėl galimos grėsmės vaikui šeimoje.

Depresijai būdingas vadinamasis „užburtas ratas“, kai prarandamas noras veikti. Kai nesistengiama išsiveržti iš gniuždančios būsenos, mažiau laiko praleidžiama su mylimais žmonėmis, vangiai sprendžiamos problemos, todėl prarandama viltis sulaukti geresnės ateities. Beviltiškumas maitina depresiją ir tempia žemyn.

Spalio 3–28 dienomis Vatikane vyksta viso pasaulio vyskupų ir jiems talkinančių kunigų bei pasauliečių susitikimas. Dėmesio centre – jaunimas, ir gal jaunam žmogui svarbiausias – pašaukimo klausimas.

Viešojoje erdvėje dažnai kalbama apie jaunus žmones. Ypatingo jų indėlio tikimąsi visuomenės vystyme, socialiniuose pasaulio pokyčiuose, politiniame gyvenime. Bet pokyčiai dažnai daromi tyliai, be ypatingos reklamos. Mažus, bet labai svarbius pokyčius pasauliui neša jaunimas vykstantis į misijas įvairiose pasaulio šalyse. Jaunimas, kuris dovanoja savo laiką ir talentus, kad padėtų tiems, kurie gyvena ypač skurdžiai. Šiemet į misiją Indijoje keliavo jėzuitų jaunimo sielovados programos MAGIS atstovai.

Vaikai vis labiau grimzta į „picos ir saldėsių“ vizualinio atitikmens skaitmeniniuose „Laukiniuose Vakaruose“ liūną, įspėja vienų iš populiariausių pasaulyje televizijos programų vaikams kūrėjai. 

„YouTube“ Amerikoje paveržiant iš „Disney“ mylimiausio prekės ženklo tarp vaikų titulą, o srautinio siuntimo milžinėms skatinant besaikį žiūrėjimą, esama pavojaus, kad visa vaikų karta užaugs vartodama „kultūrinį šlamštmaistį“, sako jie.