Vyriausybė trečiadienį pasiūlė Seimui priimti įstatymo pataisas, įvedančias privalomą skiepijimą nuo koronaviruso sveikatos apsaugos ir socialinio sektoriaus darbuotojams.

Dėl Registrų centro vidinių technologinių pertvarkymų notarai dvi dienas metų sandūroje negalės tvirtinti hipotekos sandorių, trečiadienį pranešė Lietuvos notarų rūmai.

Grupė žinomų žmonių trečiadienį ketina įteikti prezidentui Gitanui Nausėdai peticiją dėl galimybių paso veikimo stabdymo.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl privalomų skiepų nuo koronaviruso medikams ir socialiniams darbuotojams.

Pasienyje vykdomų darbų eigą „EPSO-G“ grupės atstovai pristatė Ministrės Pirmininkės vadovaujamai Fizinio barjero prie sienos su Baltarusija projekto priežiūros komisijai.

Rašytojas, sovietmečio disidentas Tomas Venclova sako, kad žmogaus teisių centras „Memorial“ daug metų ugdė istorinę atmintį ir teisinę visuomenę, o Rusijos teismo sprendimas organizaciją uždaryti yra „pasaulinis skandalas“.

Tik maža dalis šalies gyventojų – vos 18,8 proc. – pritaria, kad galimybių pasas būtų taikomas vaikams nuo 12 metų ir net 63 proc. tam nepritaria. Tą parodė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktas reprezentatyvus gyventojų tyrimas*. Jis rodo kritišką gyventojų požiūrį į galimybių paso (GP) taikymą – ypač neigiamas nusiteikimas GP susiejimo su trečiąja doze ir GP taikymo vaikams atžvilgiu.

Pusė respondentų (49,9 proc.) mano, kad dėl to Prezidentas Gitanas Nausėda turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą, tuo tarpu nepritariančiųjų tokiam valstybės vadovo žingsniui būtų mažuma – penktadalis savo nuomonę išsakiusiųjų (21,1 proc.).

Nepaisant JAV sankcijų tebesitęsiantis „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą smukdė šalies Vyriausybės reitingus, o nepasitikėjimas susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu išaugo beveik dvigubai, rodo antradienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa.

Tuo atveju, jeigu Lietuvoje vėl prireiktų įvesti karantiną, jis būtų trumpas, bet griežtas, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Eurostatui paskelbus, jog Lietuviai internete informaciją tikrina rečiausiai Europos Sąjungoje, šalies medijų ekspertai ragina valdžią daugiau dėmesio skirti kritinio mąstymo ugdymui.

Svarbiausi 2021 metų įvykiai Lietuvoje buvo migrantų iš Baltarusijos antplūdis, santykių su Kinija atšalimas ir rudenį vykusios riaušės prie Seimo, sako naujienų agentūros BNS apklausti Lietuvos žurnalistai.

Seimas ketvirtadienį 89 balsais „už“, 17 – „prieš“, 19 parlamentarų susilaikius priėmė tokią Seimo statuto pataisą. Ji įsigalioja nuo sausio 1 dienos.

Valstybės institucijos ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjai sutarė dėl modelio, pagal kurį Lietuvoje bus įdiegta integruotų abonento identifikavimo modulių (eSIM) technologija. Visi reikalingi žingsniai pristatyti parengtoje eSIM studijoje. Susisiekimo ministerija eSIM technologiją ir su jos diegimu atsirasiančias naujas galimybes laiko itin reikšmingomis, skatinančiomis naujų technologijų plėtrą.

Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo žvalgybos kontrolieriaus institutą įteisinantį įstatymą, siūlydamas laikyti jį nepriimtu, trečiadienį pranešė Prezidentūra.

Lietuvos ekonomikos augimas šiais metais bus spartesnis nei numatyta rugsėjį ir sieks 4,8 proc. Augimas išliks spartus ir kitąmet – numatoma 3,7 proc. siekianti ūkio plėtra. Lyginant su rugsėjo vertinimu, atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje numatomas spartesnis nedarbo lygio mažėjimas ir ženklesnis vidutinio darbo užmokesčio augimas tiek šiems, tiek ir ateinantiems metams.