Gegužės 25 d. Aplinkos ministerijos salėje A. Juozapavičiaus g. 9 vyks šalies požeminio vandens monitoringo 70-mečiui skirtas seminaras.„Seniausias įrašas apie požeminio vandens slūgsojimo gylį Valstybinėje geologijos informacinėje sistemoje pažymėtas 1946 m. vasario 1 d. data. Ji ir laikoma požeminio vandens būklės tyrimų Lietuvoje pradžia. Toli gražu ne kiekviena šalis turi tokią ilgą – 70 metų – požeminio vandens monitoringo patirtį“, – sako Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius Jonas Satkūnas.
Seminaras prasidės požeminio vandens monitoringo raidos Lietuvoje apžvalga. Bus aptartas ir dabartinis požeminio vandens valstybinis monitoringas, atliekamas pagal Valstybinę aplinkos monitoringo 2011–2017 m. programą. Be valstybinio monitoringo, atliekami ir savivaldybių bei ūkio subjektų aplinkos monitoringai. Šiuo metu iš 60 šalies savivaldybių, pasak Jono Satkūno, tik penkios turi parengtas monitoringo programas, kuriose numatytas ir požeminio vandens būklės vertinimas. Kur kas geresnė ūkio subjektų monitoringo padėtis. Daugiau kaip tūkstantis šių subjektų turi įrengtą stebėjimo gręžinių tinklą, kuriame stebima požeminio vandens cheminės būklės kaita, o kita tiek vykdo paimamo vandens apskaitą. Ši skirtingų lygių – valstybinio, savivaldybių ir ūkio subjektų – monitoringo sistema leidžia sukaupti visapusišką informaciją apie svarbiausio geriamojo vandens šaltinio – požeminio vandens – pokyčius. Seminaro dalyviai aptars ir kitas aktualias žemės gelmių monitoringo temas. Tai ir Baltarusijoje statomos Astravo AE galimos grėsmės Lietuvos geriamojo vandens šaltiniams, ir Vilniaus miesto infrastruktūros poveikis požeminiam vandeniui, ir požeminio vandens būklė Kaune. Seminaro metu taip pat bus pamėginta išsiaiškinti, kodėl smenga Biržų kraštas, atsakyti, ar sugrius Gedimino kalnas sostinėje. Norintieji dalyvauti seminare kvieči
ami registruotis.
LR Aplinkos ministerija
