Vilniaus prokuratūra liepą nusprendė nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl COVID-19 greitųjų testų pirkimo iš bendrovės „Profarma“, tačiau generalinė prokurorė Nida Grunskienė inicijavo patikrinimą, ar tai padaryta teisėtai ir pagrįstai.
„Atsakydami į Jūsų paklausimą pranešame, kad generalinė prokurorė Nida Grunskienė yra pavedusi Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentui patikrinti 2023 m. liepos 26 d. prokuroro priimto sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą pagrįstumą ir teisėtumą. Šiuo metu šis patikrinimas nėra baigtas. Detalesnę informaciją pateiksime baigus patikrinimą“, – rašoma Generalinės prokuratūros atstovės Ritos Stundienės atsakyme BNS.
Vilniaus apygardos prokuratūra tyrimą dėl testų pirkimo nutraukė liepos pabaigoje. Įtarimai panaikinti visiems įtariamiesiems, tarp jų – biofarmacijos įmonės „Profarma“ vadovei Editai Mištinienei, buvusiam Vilniaus miesto tarybos nariui Redui Laukiui.
Šį ikiteisminį tyrimą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) vykdė trejus metus – nuo 2020 metų vasaros.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas koronaviruso pandemijos pradžioje iš „Profarmos“ už 6 mln. eurų įsigytų testų. Pirkimą vykdė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL).
Per ikiteisminį tyrimą įtarimai dėl galimo sukčiavimo ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo buvo pareikšti „Profarmos“ vadovei E. Mištinienei ir R. Laukiui. Dar trims asmenims – byloje minimų kitų bendrovių akcininkams ir vadovams – buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo.
Įtarta, kad „Profarma“ klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją. Prokuratūra anksčiau skelbė, kad pirkėjas buvo suklaidintas, prieš sudarant sutartį galimai neatliko rinkos tyrimo bei neįvertino perkamos prekės kainos ir rinkos sąlygų.
Bylos duomenimis, šias galbūt apgaule įgytas lėšas vėliau buvo bandoma legalizuoti pervedant susijusiems asmenims ir į lengvatinio apmokestinimo zonoje registruotos bendrovės sąskaitas.
Įmonė sako patyrusi daug žalos
Vilniaus apygardos prokuratūra liepos 21 dieną nutraukė ikiteisminio tyrimo dalį, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų E. Mištinienės ir R. Laukio kaltę dėl galimo sukčiavimo.
Dėl kitų nusikalstamų veikų – nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo bendrininkų grupėje – tyrimas E. Mištinienei, R. Laukiui ir dar trims asmenims buvo nutrauktas liepos 26 dieną.
Byla nutraukta nustačius, kad šių asmenų veiksmuose nėra nusikaltimų požymių.
Šie nutarimai per per 20 dienų nuo jo gavimo dienos galėjo būti skundžiami, bet Generalinė prokuratūra BNS informavo, kad duomenų apie gautus skundus neturi.
„Profarmos“ vadovė E. Mištinienė sako vykusį ikiteisminį tyrimą vertinanti kaip nesusipratimą, kuris itin neigiamai paveikė verslą.
„Nuo pat tyrimo pradžios buvo aišku, kad teisėsaugai užkliuvo formalūs ir farmacijos sričiai įprasti sutarties aspektai. Tenka apgailestauti, kad nepagrįstas ikiteisminis tyrimas apskritai buvo pradėtas ir nutrauktas tik po tokio ilgo laiko“, – rašoma BNS perduotame vadovės komentare.
„Įmonė bandymus ją sužlugdyti išgyveno, bet patyrė daug žalos – vien tiesioginiai patirti nuostoliai siekia apie 3,5 milijono eurų. Šioje istorijoje skaudžiausia buvo tai, kaip valstybė, o tiksliau ją atstovaujantys pareigūnai, elgiasi su savo piliečiais bei sąžiningais verslais“, – teigiama jame.
„Profarmos“ interesams atstovaujančio advokato Lauryno Lukošiūno teigimu, dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo priteisimo iš valstybės bus sprendžiama.
„Įmonės atžvilgiu buvo imtasi neproporcingų priemonių, taikyti bereikalingi areštai, blokuota veikla. Tolimesni teisiniai veiksmai, be kita ko, priklauso nuo laukiamo Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo“, – sako advokatas.
Anksčiau minėtame tyrime įtarimai dėl piktnaudžiavimo buvo pareikšti ir buvusiai sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei. Jos byla buvo atskirta nuo šio tyrimo ir vėliau perduota Vilniaus miesto apylinkės teismą, kur yra nagrinėjama iki šiol.
Civilinė byla pasiekė EŽTT
Dėl iš „Profarmos“ pirktų greitųjų testų Lietuvoje vyko ir civilinė byla, jau persikėlusi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT).
„Profarma“ ir medicinos įrangos įmonė „Bona Diagnosis“ apskundė Lietuvą EŽTT dėl greitųjų testų byloje priteistų valstybei sumokėti 4 mln. eurų.
Pernai gegužę Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad už COVID-19 pandemijos pradžioje pirktus greituosius koronaviruso testus buvo permokėta ir dviem bendrovėms nurodė grąžinti pinigus.
Šį bylinėjimąsi inicijavo prokuratūra, gindama viešąjį interesą.
Aukščiausiasis Teismas nepriėmė bendrovių „Profarma“ ir „Bona diagnosis“ kasacinių skundų.
Peticijose EŽTT bendrovės skundžiasi, kad Lietuvos teismai, nuspręsdami panaikinti pirkimo – pardavimo sutartis ir nurodydami bendrovėms grąžinti valstybei dalį pagal tas sutartis gautų pajamų, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos straipsnį, apibrėžiantį nuosavybės apsaugą.
Šis bylinėjimasis kilo dėl to paties neskelbiamų derybų būdu vykusio pirkimo, dėl kurio vyko ir baudžiamasis procesas.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
