Sprogimas

Tūkstančiai lietuvių sukilo prieš automobilių taršos mokestį, tačiau jų surinkti parašai – praktiškai beverčiai

Praėjusią savaitę Aplinkos ministerija pristatė automobilių taršos mokesčio projektą, kuris sukėlė tikrą diskusijų audrą. Neilgai trukus buvo sukurta peticija, kurioje raginama pasirašyti prieš tokio mokesčio atsiradimą. Ją jau pasirašė daugiau nei 45 tūkst. lietuvių. Taip pat pasirodė ir kita peticija, kurioje raginama numatomus mokesčius padidinti dešimčia kartų. Tačiau, nepaisant aktyvumo, bent jau šiuo metu, tokie parašai praktiškai beverčiai.

Internetiniame portale „peticijos.lt“ spalio 4 d. V. Kazlauskas sukūrė peticiją „Taršos mokesčiui – NE“. Per tris dienas ją pasirašė dešimtys tūkstančių lietuvių iš įvairiausių Lietuvos vietų. Pats peticijos autorius akcentuoja pagrindinę tokio mokesčio problemą – didesnę finansinę naštą mažas pajamas gaunantiems Lietuvos gyventojams, ypač tiems, kurie gyvena mažesniuose miestuose ir miesteliuose.

„Taip, mes visi norime gyventi sveikiau ir nevažinėti taršesniais automobiliais, bet kartais tiesiog nėra kitos išeities.

Vilniuje gyvenantys ponai nesupranta skurdžių rajonų realijų – miesteliuose daug kur nevažinėja viešasis transportas, apie kaimus nėra net ko kalbėti.

Sakyčiau, apie pusė Lietuvos naudoja pigius automobilius ne dėl patogumo ar noro pasipuikuoti, o dėl būtinumo nuvažiuoti iš taško A į tašką B.

Gydymo centrai – tik didesniuose miestuose, darbai – taip pat. O jei dar žmonės nori apsipirkti? Juk Lietuva sensta ir negali penkiasdešimtmečiai ar pensininkai rankose nešti sunkių krovinių per visą miestą“, – akcentuoja V. Kazlauskas.

Tačiau kitoje, A. Maslausko sukurtoje, peticijoje pasisakoma už mokesčio įvedimą ir raginama, kad sumos būtų dar didesnės, nei numatyta.

„Šitas mokestis būtent ir išgelbės Lietuvą nuo taršių automobilių išnykimo. Padūkęs jaunimėlis jau dabar yra prisipirkęs trilitrinių BMW ar „Audi“, kuriuos eksploatuos iki paskutinio variklio atodūsio, todėl kai ateis paskutinio atodūsio valanda automobiliui, nebeišgalės nusipirkti kito tokio pat „karsto“ ant ratų.

Raginu Seimą atsikvošėti ir priimti tokį įstatymą, o taršos mokesčius didinti bent 10 kartų“, – ragina A. Maslauskas.

Kol kas šią peticiją pasirašė vos daugiau nei 100 žmonių.

V. Kazlausko peticijoje vyrauja priešinga nuomonė. Peticijos autorius įsitikinęs, kad naujasis mokestis nebus veiksmingas dėl vienos paprastos priežasties, – šiuo metu žmonės jau įsigiję taršius automobilius, kurių dėl papildomų mokesčių tikrai nekeis į naujesnius.

„Be to, šitas mokestis neišgelbės nuo taršių automobilių išnykimo. Padūkęs jaunimėlis jau dabar yra prisipirkęs trilitrinių BMW ar Audi, kuriuos eksploatuos iki paskutinio variklio atodūsio, nes neįpirks iš užsienio vežamų pabrangusių, bet galbūt jau mažiau taršių mašinų“, – peticijos tekste priduria V. Kazlauskas.

Ši peticija adresuojama Lietuvos Respublikos Seimui: „Raginu Seimą atsikvošėti ir nepriimti tokio įstatymo“, – tokiais V. Kazlausko žodžiais užbaigiamas peticijos tekstas.

Peticija sulaukė didelio dėmesio ir palaikymo. Per tris dienas ją pasirašė jau daugiau nei 45 tūkst. žmonių. Žvelgiant į parašų sąrašą matyti, jog prieš tokį mokestį nusiteikę ne tik Lietuvos didmiesčių, bet ir mažesnių miestų ir miestelių gyventojai.

Galima rasti parašų žmonių, kurie gyvena Švenčionyse, Anykščiuose, Šilutėje, Eišiškėse ar net Jiezne.

Žinoma, daugiausia parašų sulaukiama iš didmiesčių. Pagal puslapyje pateikiamą parašų žemėlapį matyti, kad aktyviausiai taršos mokesčiui prieštarauja Vilniaus (kiek daugiau nei 8 tūkst. parašų) ir Kauno (kiek daugiau nei 7 tūkst. parašų) gyventojai, o Klaipėdoje peticiją pasirašė kiek daugiau nei 3,5 tūkst. žmonių.

Prie parašų kai kurie žmonės parašo ir komentarą, kodėl jie pasirašo šią peticiją. Nuomonių yra įvairių. Vieni nesutinka su automobilių taršos mokesčiu apskritai, kitiems kliūva mokesčių dydžiai arba surinkimo modelis.

Pavyzdžiui, vilnietė Jovita P. nurodo, kad jai nepatinka, jog mokestis būtų surenkamas už kiekvieną naują automobilio registraciją.

„Taršos mokestis neturi būti toks neadekvačiai didelis ir jokiu būdu negali būti kelis kartus mokamas už tą patį automobilį, o pagal šitą nesąmoningą projektą, pardavei automobilį – naujas savininkas ir vėl moka mokestį...“ – rašo Jovita P.

Panevėžietė Inga M. akcentuoja, kad naujasis mokestis paveiks socialiai jautriausias Lietuvos žmonių grupes.

„Mano tėvai turi seną mašiną, su kuria važiuoja tik į sodą. Kažkada ją reikės keisti. Abiejų pensijos labai mažos. Jie netektų vienintelės savo pramogos, malonumo. Mes turime tris vaikus ir gyvename už miesto. Būtinos dvi mašinos. Mūsų šeimai tai irgi būtų nepakeliama našta“, – kodėl nusiteikusi prieš naują mokestį, įvardija Inga M.

Po peticija pasirašęs Kretingos gyventojas Arūnas S. rėžia tiesiai šviesiai – dėl naujo mokesčio jis atideda planus įsigyti kitą automobilį: „Tai ką, žadėjau pirkti naujesnį automobilį, turbūt ekologiškesnį, teks toliau lėkt su senu dyzeliu, nes registruojant kitą reiks mokėt taršos mokestį. Ačiū, kad pagelbėjot apsispręst dėl golfuko likimo“, – teigia jis.

Tokių ir panašių nuomonių – daugybė. Peržiūrėti peticiją galima čia.

Kol nėra įstatymo, parašai – beverčiai

Seimo Peticijų komisijos pirmininkas Petras Čimbaras LRT.lt paaiškino, jog tokia peticija, kurią pasirašė dešimtys tūkstančių Lietuvos gyventojų, kol kas neturi jokios galios.

„Dabar ši peticija neturi jokio svorio ir neturės. Yra dvi peticijų formos. Viena, kaip ši, išreikšti visuomenės nuomonę ar protestą, kad nesame patenkinti. O Seimo Peticijų komisija skirta keisti konkretų teisės aktą.

Todėl dabar renkami parašai yra galimybė valdžiai pasiųsti žinią, kad mes nesame patenkinti tokiu būsimu sprendimu.

Peticijos turi būti teikiamos esantiems ir galiojantiems projektams. Kai jis įsigalios, tada visuomenė turi teisę kreiptis į Seimo Peticijų komisiją ir komisija svarstys pasiūlymus.

Bet jei atsirastų įstatymas, tai piliečiai galėtų kreiptis į Seimo Peticijų komisiją, kad toks įstatymas būtų atšauktas, ir komisija svarstytų, ar teikti siūlymą Seimui, ar ne“, – teigia P. Čimbaras.

Nors šiuo metu gausiai parašus renkanti peticija ir neturi galios, P. Čimbaras ragina žmones nesustoti ir inicijuoti įstatymų pataisų projektus, nes būtent tokią galimybę suteikia Seimo peticijų komisija.

Pavyzdžiui, kalbant apie automobilių taršos mokestį, galėtų atsirasti galimybė žmogui pačiam pateikti savo projektą.

„Fizinis asmuo gali siūlyti keisti įstatymo straipsnį, bet tuo pat metu gali pridėti ir savo projektą. Tokiu atveju komisijai yra lengviau ir konkrečiau, nes matome, ko konkrečiai nori žmogus“, – priduria P. Čimbaras.

Frakcija vieninga – būsimam projektui pritars

Nerimstant kalboms apie automobilių taršos mokestį, prieš jį pasisako ne tik eiliniai Lietuvos piliečiai, bet ir valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų partijos narys bei vienas iš Seimo vicepirmininkų Arvydas Nekrošius. Savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje jis pasidalijo tokia žinute.

LRT.lt susisiekė su Valstiečių ir žaliųjų partijos pirmininku Ramūnu Karbauskiu, kuris užtikrino, kad frakcijos viduje vyrauja vieninga nuomonė, ir tikina, kad kol kas visi yra už Aplinkos ministerijos siūlomo automobilių taršos mokesčio projektą.

„Net neabejoju, kad šiam projektui bus pritarta. Kiek mes esame diskutavę frakcijoje, tai tokia (Arvydo Nekrošiaus, LRT.lt past.) nuomonė yra vienetinė, tikrai ne vyraujanti. Bet kokiu atveju mes tai aptarėme. Tikrai nedarysime privalomo balsavimo šiuo klausimu, nes nepalaikančiųjų bus vienetai.

Todėl šis klausimas neturėtų sulaukti kažkokio problematinio vertinimo. Gerbiame savo kolegų skirtingas nuomones, bet šiuo atveju tai tikrai nėra didelės dalies frakcijos nuomonė. Manęs nenustebino toks pasisakymas, nes ir diskusijų metu tai buvo vienintelis tokio pobūdžio pasisakymas“, – LRT.lt teigia R. Karbauskis.

Lrt.lt

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode