Reklama 1

Stovėjimo vietos įsigijimas dar negarantuoja ramybės: sumoki tu, bet stato, kas nori

Tikriausiai ne vienas Vilniaus daugiabučių gyventojas yra susidūręs su nemaloniu jausmu, kai grįžus namo nepavyksta rasti vietos, kur pastatyti automobilį. Kai kurie gyventojai kenčia ir susitaiko su šia problema, tačiau kiti, neapsikentę perpildytų kiemų, situaciją bando reguliuoti įrengdami užtvarus arba įsigydami asmenines parkavimo vietas. Tačiau vienas būdas gali būti neteisėtas, o kitas – negarantuoja, kad vietos neužims vairuotojas, kuriam vieta nepriklauso.

Vietą turi, bet ją užima kaimynas

Vilniuje, Pašilaičiuose, gyvenantis LRT.lt skaitytojas Gediminas, pirkdamas butą, įsigijo ir nuosavą automobilio stovėjimo vietą. Jis sako, kad žinojo apie parkavimo problemas šiame rajone, todėl ir ryžosi tokiai investicijai. Tačiau tai ramybės jam negarantavo.

„Gyvenu čia daugiau nei metus ir praktiškai visą laiką kovoju su savo kaimynu, kuris piktybiškai stato savo automobilį mano vietoje. Iš pradžių bandžiau gražiai pasakyti, kad vietą aš nusipirkau, ir paprašiau, kad čia nestatytų savo automobilio. Po pirmojo pokalbio jis tik palinksėjo galva ir tiek.

Tačiau tokia situacija pasikartojo dar kelis kartus. Kai vėl jį sutikau ir dar kartą gražiai paprašiau neužimti mano vietos, jis atsakė, kad elgsis taip ir toliau, nes aš jam nieko negaliu padaryti. Kai pasakiau, kad daugiau nebesitaikstysiu ir iškviesiu policiją, jis tik nusijuokė ir atsakė, kad jie vis tiek bejėgiai“, – patirtimi dalijasi Gediminas.

Gediminas paskambino policijos pareigūnams, jie atvyko, bet juos kvietusiam vyriškiui teko išgirsti karčią tiesą – jie iš tikrųjų negali nei skirti baudos jo vietą užėmusiam vairuotojui, nei patraukti automobilį.

Vienintelė išeitis – kreiptis į teismą

Kad su tokiomis problemomis susiduriančiųjų yra ir daugiau, pripažįsta Lietuvos policijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis. Tačiau jis paaiškina, kad, iš tikrųjų, tokiose situacijose policijos galimybės yra ribotos.

„Jei automobilis stovi tvarkingai, nepažeidžia jokių Kelių eismo taisyklių, tai nubausti vairuotoją nėra už ką. Į vietą atvykę policijos pareigūnai gali tik paskambinti automobilio savininkui ir geranoriškai paprašyti, kad jis automobilį patrauktų.

Tokiu atveju, kai, pavyzdžiui, kaimynas užima kito kaimyno parkavimo vietą, tai tokią situaciją reikėtų spręsti kaip civilinių santykių problemą, galbūt per teismą“, – LRT.lt akcentuoja R. Matonis.

Advokatų kontoros „Cobalt“ asocijuotasis teisininkas Simas Paukštys pripažįsta, kad situacija yra tokia, jog, net ir įsigijęs stovėjimo vietą, žmogus nėra garantuotas, kad ja nesinaudos kiti asmenys.

„Pirkdami stovėjimo vietą, įprastai, jūs įsigijate, pavyzdžiui, penkias šimtąsias stovėjimo aikštelės dalis, tačiau pati aikštelė išlieka bendro naudojimo objektu. Tai reiškia, kad net nustačius stovėjimo aikštelės naudojimo tvarką, nėra būdo užtikrinti, kad šios tvarkos būtų laikomasi. Kadangi tokie ginčai tarp kaimynų yra dėl bendro turto naudojimo, jie sprendžiami bendraturčių sutarimu, o nesutarus – teisme.

Deja, bet mūsų teisinėje sistemoje nėra numatyto greito ir efektyvaus mechanizmo, kaip apginti savo teisę į parkavimo vietą. Pavyzdžiui, jei į jūsų butą nori įeiti pašaliniai asmenys, galite kviesti policiją, nes taip pažeidžiami įstatymai. Tačiau kalbant apie automobilių stovėjimo vietas, tokios nuosavybės gynimo praktikos nėra“, – LRT.lt paaiškina S. Paukštys.

Teisininkas pastebi, kad kova su piktybiškai stovėjimo vietą užimančiais kaimynais gali užtrukti ir daugiau nei metus, būtent dėl to, kad nėra aiškios tvarkos, kaip sudrausminti tokius asmenis. Todėl pašnekovas mano, kad, norint geriau apsaugoti savo vietą, galima įsirengti specialius užkardus.

„Manau, kad tai geriausias būdas apsaugoti savo stovėjimo vietą. Be to, pavyzdžiui, jei visgi kaimynas ar kas nors kitas ją sulaužytų ir tokiu būdu užimtų stovėjimo vietą, tuomet jau galima skambinti policijos pareigūnams ir tai fiksuoti kaip svetimo turto suniokojimą“, – pastebi S. Paukštys.

Visgi policijos atstovas priduria, kad tam tikrais atvejais policija padėti gali. Jei automobilis pastatytas netvarkingai, nesilaikant Kelių eismo taisyklių, ir trukdo eismui, tokios transporto priemonės savininkui gali tekti paišlaidauti.

„Tokiais atvejais bandoma surasti automobilio savininką, kad jis patrauktų automobilį, o jei to padaryti nepavyksta, gali būti kviečiama speciali technika, kuri eismui trukdantį automobilį tiesiog patraukia.

Tokiu atveju automobilio savininkas sumoka baudą už neleistinoje vietoje pastatytą automobilį ir turi padengti automobilio transportavimo bei saugojimo išlaidas“, – sako R. Matonis.

Kelią pastojo grandinė

Su automobilių stovėjimo problemomis susiduriantys daugiabučių gyventojai kartais bando jas išspręsti įrengdami kelio užtvarus, tačiau ne visada tokios priemonės įrengiamos legaliai. Vieno tokio užtvaro legalumu suabejojo ir LRT.lt skaitytojas Karolis. Jis savo automobilį statydavo bendrojo naudojimo aikštelėje šalia vieno daugiabučio Vilniaus centrinėje miesto dalyje. Tačiau vieną dieną jam kelią užstojo grandinė.

„Kaip visada, norėjau įvažiuoti į kiemą ir pastatyti automobilį, bet pamačiau grandinę su spyna. Pradėjau domėtis, kas ją įrengė ir kodėl. Pasikalbėjau su namo gyventojais ir man buvo atsakyta, jog namo bendrija nusprendė įrengti šią priemonę, kad stovėjimo aikštele galėtų naudotis tik šio namo gyventojai.

Tačiau paklausęs, ar galėčiau pamatyti kokius nors dokumentus, kuriais būtų nurodyta, kad toks įvažiavimo užtvėrimas įrengtas teisėtai, sulaukiau atsakymo, kad dokumentai yra, bet man jų niekas taip ir neparodė“, - LRT.lt pasakoja Karolis.

Kada užtvaras legalus?

LRT.lt skaitytojas Karolis įtaria, kad užtvaras, kuris riboja patekimą į kiemą, įrengtas neteisėtai, nes kyla klausimas, kas išdavė leidimą naudoti tokias priemones. Vilniaus miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Kamaitis paaiškina, kokiomis aplinkybėmis galima įrengti užtvarus.

„Bendrojo naudojimo teritorijose, valstybinėje žemėje esantys važiuojamieji, kiemų keliai, automobilių stovėjimo aikštelės bei vietos automobiliams statyti yra bendro naudojimo, jais ir jomis gali naudotis visi eismo dalyviai be apribojimų.

Daugiabučių namų valdytojai gali įsirengti užtvarus ties įvažiavimais į automobilių stovėjimo aikšteles, kiemus prie jų, jei yra suformuoti sklypai ir į juos patenka pačios aikštelės.

Užtvaras, kaip priemonė reguliuoti automobilių įvažiavimui ir išvažiavimui, turi būti suderintas su policija. Jei yra bendrojo naudojimo teritorija, valstybinė žemė daugiabučių aplinkoje, tai bet koks užtvarų įrengimas yra nelegalus.

Kalbant apie privačiose valdose įrengtas eismo reguliavimo priemones, tai yra atitvarus, ženklus ir kt., jas įrengia žemės valdytojas, suderinęs su Kelių policijos valdyba. Savivaldybė šiame procese nedalyvauja, duomenų neturi, todėl ir kontrolę turėtų atlikti policijos pareigūnai.

Norint išsipirkti ar kita forma įgyti nuosavybę turi būti suformuotas žemės sklypas. Kitų būdų išsipirkti vietą automobiliui statyti nėra“, – LRT.lt paaiškina T. Kamaitis.

Lrt.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode