Vairuojantys kurmiai: ar vairuotojai turėtų tikrintis regėjimą dažniau nei kartą per 10 metų?

 

Koks jūsų regėjimas? Ar matote tolumoje važiuojančio automobilio numerius? Žinote, kad jūsų regėjimas prastas, bet drovitės nešioti akinius? Ar prastas regėjimas susijęs su reakcija? Klausimų daug, o atsakymų ieško LRT TELEVIZIJOS laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“.

Norėdami gauti vairuotojo pažymėjimą, pasitikrinate sveikatą, o kartu apsilankote ir pas akių specialistą. Tačiau tai viskas – per ateinančius dešimt metų, kol turėsite pasikeisti vairuotojo pažymėjimą, regos jums tikrintis nebereikės. Tačiau ar tai teisinga ir, svarbiausia, atsakinga?

LRT TELEVIZIJOS laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ kalbinti specialistai vieningi – regėjimas vairuotojams labai svarbu, todėl tikrinti regėjimą reikėtų bent kartą per metus.

„Nuo 18 iki 25 metų amžiaus rega gali smarkiai pasikeisti ir pablogėti. Praleidžiama daug laiko prie kompiuterio ekrano, todėl trumparegystė gali sparčiai progresuoti“, – sako optometrikas Mindaugas Remeika.

Medikai sako, kad jokio regos sutrikimo ar žymesnio nusilpimo nevalia ignoruoti, nes tai gali būti rimtų ligų požymis.

M. Remeika yra pastebėjęs, kad dažniausiai trumparegiai (iki –1) akinių nuolat nenešioja ir juos užsideda tik vairuodami, o toliaregiai (iki +1,5, dažniausiai vyresnio amžiaus žmonės) akinius pradeda nešioti nuolatos.

„Trumparegis blogai mato į tolį, o toliaregis, kurio amžius iki 40 metų amžiaus, truputį blogiau mato į tolį. Žmonėms, kurių amžius virš 40, pasireiškia blogesnio matymo simptomai ir į tolį, ir iš arti.

Reikia pradėti nešioti akinius ir susirūpinti rega, nes nepastebimai gali išsivystyti tokia liga kaip glaukoma“, – teigia M. Remeika.

Specialistas pabrėžia, kad akinius nešiojantis žmogus turi pasakyti bent jau septintą eilutę. Tuomet jis vairuoti dar gali.

„Pavyzdžiui, tie, kurie vairuoja dienos metu ir mato tik penktą eilutę, dažniausiai vairuoja be akinių. Bet užsidėję akinius supranta, kaip skiriasi geras matymas.

Jei matomos 8–9 eilutės, didelės įtakos dienos metu nėra. Tačiau vakare, kai būna blogas oras, toks vairuotojas gali pasakyti tik 5–6 eilutes“, – pabrėžia M. Remeika.

Kai kurie regos sutrikimai ne tik pablogina spalvų ar kontūrų matymą, bet ir sukelia ašarojimą ar net dvejinimąsi akyse, ratilų aplink matomus objektus susidarymą. Prastas matymas vairuotojams kelia diskomfortą ir gali veikti kaip dirgiklis. Todėl tiems, kurių rega nusilpusi, reikėtų vairuoti su paskirtais akiniais ar lęšiais, deja, toli gražu ne visi vairuotojai į tai kreipia dėmesį.

„Manau, kad didžioji dalis vairuotojų, kuriems reikia akinių, vairuoja be akinių. Dažniausiai žmogus pasako, kad akinius nešioja tik vairuodamas, tačiau juos pametė. Tada prisipažįsta, kad akinius yra pametęs prieš 2–3 metus. Tik 25 proc. žmonių Lietuvoje regą tikrinasi kasmet“, – konstatuoja M. Remeika.

20 metrų taisyklė

Specialios akcijos metu visi norintieji galėjo pasitikrinti savo regėjimą. Tam, kad būtų įvertinta rega, reikėjo atlikti paprastą testą – pasakyti, kokie yra automobilio, kuris stovi už 20 metrų, valstybiniai numeriai. Kodėl pasirinktas toks būdas?

„Britanijoje nuo 2001-ųjų yra įsigaliojęs įstatymas, kad policijos pareigūnai gali sustabdyti transporto priemonę ir paklausti vairuotojo, ar jis mato už 20 metrų esančio automobilio valstybinius numerius.

Jei žmogus nepasako, kokie tie numeriai, policininkas gali atimti vairuotojo pažymėjimą, o tas žmogus turi iš naujo išlaikyti visus vairavimo egzaminus“, – paaiškina M. Remeika.

Geras regėjimas daro tiesioginę įtaką ir vairuotojo reakcijai, nes kuo geriau matome, kas vyksta toli priekyje, tuo anksčiau galime priimti atitinkamus sprendimus ir pasiruošti tam, kaip reaguosime į kelyje susiklosčiusią situaciją.

Regėjimo svarba akcentuojama ne veltui. Matydamas kaip įmanoma toliau į priekį, vairuotojas turi daugiau laiko sureaguoti, pasiruošti tam tikrai situacijai.

„Pavyzdžiui, jei matai, kad už kelių šimtų metrų iš kiemo išvažiuoja automobilis, gali numanyti, ar jis sustos, o gal nuspręs išvažiuoti“, – gero regėjimo svarbą pabrėžia buvęs lenktynininkas, ekstremalaus vairavimo mokyklos įkūrėjas Darius Jonušis.

Tačiau toli gražu ne visi vairuotojai tinkamai įvertina regėjimo svarbą ir kai kurie vairuodami vengia užsidėti akinius. Dažniausiai teisinamasi tuo, kad akiniai sukelia diskomfortą. Pasak D. Jonušio, taip būti tikrai neturėtų.

„Jei savo aplinkoje turite žmonių, kurie taip kalba, tai yra baisu. Aš nematau nė vieno logiško ar emocinio argumento, kodėl jų reikėtų nenešioti.

Yra daug lenktynininkų, kurie važiuoja žiedinėse ir ralio lenktynėse dėvėdami akinius. Tai yra privalu. Pavyzdžiui, lenktynėse tai suteikia greičio, tikslumo ir saugumo“, – akcentuoja D. Jonušis.

Pašnekovas pastebi ir tai, jog akinių naudojimas vairuojant turėtų būti aprašytas ne tik įstatymiškai, tačiau šios regėjimą gerinančios priemonės privalumus turėtų suprasti ir patys vairuotojai.

„Mūsų pasąmonėje per daugelį metų yra susiformavę, kad jei aš blogai matau, blogai vairuoju, mano automobilis prastas ar, neduok Dieve, esu išgėręs, tai yra tik mano problema.

Tačiau taip nėra, nes blogai matydamas į pavojų statai ne tik save, bet ir visiškai nepažįstamus žmones. Nebūtinai vairuojančius, bet ir pėsčiuosius ar dviratininkus“, – tikina D. Jonušis.

Lrt.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode