Reklama 2

Spūstis greitkelyje nebus problema, jei paruošite namų darbus

Ilgieji savaitgaliai dažnai tampa puikia proga didmiesčių gyventojams sėsti į savo automobilius ir bent porai dienų pabėgti iš betono džiunglių į Lietuvos pajūrį. Tačiau po puikaus poilsio nuotaika gali sugesti įstrigus spūstyje. Kaip galima to išvengti?

Greitkeliai ir autostrados turėtų būti greičiausi būdai iš taško A nukeliauti į tašką B. Tačiau taip yra ne visada. Ilgasis savaitgalis, kai visa Lietuva šventė Valstybės (Mindaugo karūnavimo) dieną, tapo puikiu įrodymu, kad netikėtos, kelionės tempą labai sulėtinančios kliūtys gali būti ir autostradoje.

Pasimėgavę poilsiu, sekmadienio popietę vairuotojai, keliaujantys autostrada Kauno ir Vilniaus link, turėjo susitaikyti su nemaloniu siurprizu – spūstimi. 

Priežasčių, kodėl taip nutiko, gali būti ne viena. Kai kurie vairuotojai keiksnojo kelininkus, kiti pastebėjo ne vieną smulkų techninį eismo įvykį, treti kaip pagrindinę spūsčių priežastį įvardijo kitų vairuotojų skubėjimą ir situacijos neįvertinimą, kad kelyje srautas yra kur kas didesnis nei įprastai.

Ar tokių nesklandumų galima išvengti? LRT.lt kalbinti pašnekovai teigia, kad kartais reikia pakeisti požiūrį į susidariusią situaciją, pagelbėti gali ir naujausios technologijos. Tačiau už viską svarbiau supratingumas ir kultūra.

Nedideli eismo įvykiai – srauto stabdžiai

Intensyvų, tačiau pakankamai organizuotą eismo srautą labai greitai ir labai stipriai gali paveikti nedideli techniniai eismo įvykiai, kai nestipriai apgadinami automobiliai. Dažniausiai nutikus tokiam incidentui vairuotojai neskuba patraukti savo transporto priemonių ir tai tampa didele kliūtimi kelyje.

„Jei eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, patartume padaryti eismo įvykio vietos nuotrauką ir eismo įvykio deklaraciją pildyti kuo greičiau, saugiai patraukus automobilius nuo važiuojamosios dalies ir netrukdyti eismui. 

Kitiems vairuotojams patariame nesiblaškyti; kelyje pastebėjus eismo įvykį, su kuriuo jie nėra susiję, nestabdyti, nesistengti „užfiksuoti“ nesusijusio įvykio ir ramiai tęsti kelionę, nekliudant srauto judėjimui“, – kaip elgtis ne tik eismo įvykio dalyviams, tačiau ir kitiems vairuotojams, kad nesusidarytų papildomos kliūtys kelyje, LRT.lt komentuoja Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyresnioji specialistė Marija Kazanovič.

Ji taip pat priduria, kad sklandžiam eismo srauto judėjimui svarbus visų vairuotojų supratingumas ir situacijos įvertinimas. Todėl važiuoti reikėtų ne prilipus vieniems prie kitų, bet laikytis didesnio atstumo.

„Padidintas saugus atstumas optimizuoja galimų veiksmų pasirinkimą ir subalansuoja greičio pasikeitimus transporto sraute, suteikia galimybę važiuoti tolygiai pastoviu greičiu.  

Reikėtų vengti nereikalingo manevravimo, eismo juostų keitimo – agresyvus ir neatsargus vairavimas, pykčio proveržiai, kantrybės ir atidumo stoka, staigūs eismo juostų ir važiavimo greičio keitimai nepadės greičiau įveikti kelio atkarpą intensyvaus eismo sąlygomis, tačiau gali sukelti eismo įvykį arba daryti įtaką pavojingoms situacijoms kelyje“, – pabrėžia M. Kazanovič.

Galiausiai, neleistinas naudojimasis mobiliuoju telefonu taip pat neprisidės prie eismo saugumo ir geresnio aplinkos matymo bei galimybės reaguoti į pasikeitusias eismo sąlygas. 

Įstrigote spūstyje? Dėmesį nukreipkite kitur

Didmiesčių gyventojų tikrai nenustebinsime spūstimis. Pavyzdžiui, Vilniuje kiekviena darbo diena prasideda ir baigiasi didesnėmis ar mažesnėmis eismo spūstimis. Tačiau kai ši kliūtis netikėtinai atsiranda greitkelyje, net ir didmiesčių gyventojai gali šiek tiek sutrikti. 

Tačiau jei taip nutiko, svarbu nesinervinti. Kaip teigia daug po Lietuvą automobiliu keliaujantis automobilių žurnalistas Tomas Markelevičius, įstrigus netikėtoje spūstyje galima mėginti dėmesį nukreipti kitur.

„Spūstis keiksnojantys vairuotojai turi suprasti, kad jeigu jie negali pakeisti situacijos, reikia pakeisti požiūrį į ją. Aplinkinių keiksnojimas tikrai nesumažins spūsties, tad geriau nusiraminkite, pasigarsinkite radijo imtuvą, o jei važiuojate su keleiviais, raskite temą diskusijai. Tuomet tos minutės spūstyje tikrai neprailgs“, – pataria T. Markelevičius.

Jis taip pat pabrėžia, kad išvengti tam tikrų nemalonumų gali padėti ir naujausios technologijos. Pavyzdžiui, specialios programėlės.

„Pats keliaudamas Lietuvoje dažnai naudojuosi navigacijos įrenginiais vien tam, kad sekčiau prognozuojamą atvykimo į galutinį tikslą laiką. Sistema taip pat įspėja ir apie priekyje laukiančius remonto darbus, spūstis ir kitas kliūtis, tad dar tik artėjant spūsties link galima planuoti alternatyvų maršrutą ir apkrautą ruožą apvažiuoti kitais keliais“, – LRT.lt sako T. Markelevičius.

Visada yra planas „B“

Viena iš priemonių, kaip sumažinti galimybę patirti stresą kelionės metu, – planuoti savo laiką ir kelionės maršrutą.

„Patariame iš anksto planuoti savo kelionę, numatant galimą transporto srauto intensyvumą. Reikėtų pasirūpinti automobiliu, patikrinti jo techninę būklę, įpilti pakankamai degalų, keliaujantiems vasarą patartume pasirūpinti vandens atsargomis. 

Iš anksto numatykite galimus eismo pasikeitimus, transporto srautą ir eismo dalyvių veiksmus. Esant intensyviam srautui kelyje, reikėtų pasirinkti saugų važiavimo greitį, kuris turėtų atitikti važiuojančio srauto greitį“, – pataria M. Kazanovič.

Jei prieš kelionę kyla abejonių, kad tiesiausias ir, teoriškai, greičiausias kelias nebūtinai toks ir bus, visada galima ieškoti alternatyvų. Pavyzdžiui, važiuojant nuo pajūrio Kauno link, galima rinktis net du alternatyvius maršrutus. Vienas – senasis Žemaičių plentas. Kitas – Panemunės kelias per Jurbarką ir Raudondvarį. 

„Senieji keliai juk niekur nedingo. Užtenka kelionės išvakarėse įsijungti virtualų žemėlapį ir pasižvalgyti į alternatyvius maršrutus. 

Žinoma, važiuojant alternatyviais keliais kelionė kiek prailgsta, tačiau jei mokate planuoti laiką, galite važiuoti senaisiais keliais, kurie dabar tikrai mažai apkrauti dėl esamų autostradų. 

Juk visai įdomu pasižvalgyti po Lietuvą, aplankyti miestelius, gyvenvietes, kartais nustebinančias įmantriais pavadinimais ar statiniais“, – kodėl alternatyvus maršrutas gali būti geresnis pasirinkimas nei važiavimas autostrada pasakoja T. Markelevičius.

Lrt.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode