Reklama 2

Lietuvoje nuperkama vis daugiau naujų ir naudotų automobilių

 

Pirmasis šių metų ketvirtis džiugino tiek naujų, tiek naudotų automobilių pardavėjus. Palyginti pastarojo dešimtmečio pirmojo ketvirčio duomenis su šių metų pirmaisiais trimis mėnesiais, 2018-ieji yra patys sėkmingiausi. Naudotų automobilių rinkoje ir toliau tvirtas pozicijas užima vokiškos markės, tuo metu naujų automobilių rinkoje ilgalaikis lyderis savo pociziją prarado.

Tiek vidaus rinkoje įvykusių sandorių, tiek iš užsienio nuolatinei registracijai įvežtų automobilių pardavimų per metus paaugo atitinkamai 6,3 proc. (iki 62,6 tūkst. sandorių) bei 5,3 proc. (iki 33,3 tūkst. sandorių). Naujų automobilių užregistruota 7,2 tūkst. – 16,4 proc. padidėjimas. Bendras skaičius – kiek daugiau nei 103 tūkst. sandorių. Tokie duomenys, pasak M. Buzelio, parodo, kad automobilių verslas Lietuvoje išgyvena puikius laikus – ir tai tęsiasi ne pirmą ketvirtį iš eilės.

Lietuviai ir toliau lieka ištikimi „Volkswagen“ markės modeliams – jie vyrauja tarp populiariausių naudotų transporto priemonių prekinių ženklų. Tačiau parduodamų automobilių rinkoje šių metų pradžioje buvo užfiksuoti pokyčiai.

„Nors ir pagal įvykusius sandorius populiariausias naudotas automobilis šių metų pradžioje buvo „Volkswagen Passat“, kurių parduota beveik 2,4 tūkst., pastebėjome, kad daug progresyviau auga prestižinių automobilių pardavimai bei pasiūla. Parduodamų transporto priemonių rinkoje pagal kiekį daugelį metų vyravo VW prekinis ženklas, tačiau visai neseniai juos į antrąją vietą išstūmė BMW“, – pastebi M. Buzelis.

Tendencijos nesikeičia – populiariausi dešimties metų ir senesni

2018 metų pirmąjį ketvirtį Lietuvoje buvo užfiksuota 3,6 tūkst. eurų vidutinė naudoto automobilio rinkos kaina. Ji, palyginti su paskutiniuoju praėjusių metų ketvirčiu, šiek tiek stabilizavosi – sumažėjo 100 eurų, tačiau per metus šoktelėjo 8,7 proc., arba 300 eurų. M. Buzelio teigimu, vidutinė naudoto automobilio kaina nuo 2015-ųjų metų svyruoja 3,3 ir 3,8 tūkst. eurų intervale, ir atspindi dažno vairuotojo biudžetą automobiliui įsigyti.

Daugiau nei 1,4 mln. automobilių turinčiame Lietuvos autoparke dėl to jokių rokiruočių greitai neįvyks. Tačiau tokios aplinkybės tik įrodo, kad pirkėjai yra labai racionalūs žmonės ir už tam tikrą pinigų sumą stengiasi įsigyti kuo geresnį automobilį – nebūtinai tą, kuris būtų ekonomiškesnis ar pigesnis eksploatuoti, bet ir tokį, kuris lėčiau nuvertėtų, būtų geidžiamesnis, patikimas bei, pageidautina, kuo geriau sukomplektuotas.

Lietuvoje dyzelinu varomų transporto priemonių populiarumas išlaiko aukštas pozicijas. Net trys ketvirtadaliai nuolatiniai registracijai įvežamų automobilių turi dyzelinius variklius, benzininiai sudaro tik penktadalį, o alternatyvią energiją naudojančios transporto priemonės vos daugiau nei 4 proc.

Tačiau, pasak M. Buzelio, galima pasidžiaugti, kad bent Baltijos šalių atžvilgiu į Lietuvą atkeliauja mažiausia dyzelinių automobilių proporcija. Estijoje net 4 iš 5 įvežtų automobilių varomi dyzelinu, tiesa, jų amžiaus vidurkis mažesnis nei įvežamų į Lietuvą. Latvijoje 85,6 proc. iš visų importuojamų naudotų automobilių yra su dyzeliniais varikliais. 

„Lietuva ir toliau sėkmingai semia Vakaruose nebepageidaujamus automobilius – tokius, kurių gamybos metai papuola į 2003–2007 metų laikotarpį, o ridos neretai viršija 200 tūkst. kilometrų“, – tvirtina specialistas. Net 45 proc. iš visų per 2018 metų pirmąjį ketvirtį iš užsienio įvežtų transporto priemonių buvo 11–15 metų senumo automobiliai.

Taršos mokesčių Vakarų Europoje įtaka Lietuvos naudotų automobilių rinkai

Vakarų Europos ekonominės ir technologinės šalys milžinės Vokietija, Prancūzija ir Austrija, vis dažniau ir garsiau kalba apie galimus draudimus į miestų centrus įvažiuoti dyzeliniams automobiliams, todėl tokios transporto priemonės, tikėtina, kad praras populiarumą ir poreikį, o vakariečiai jomis norės atsikratyti. Ne paslaptis, kad lietuviams tai gali būti puiki proga įsigyti naujesnius dyzelinu varomus automobilius už labai patrauklią kainą. Bet ar galima prognozuoti, kad taip tikrai nutiks?

„Viskas priklauso nuo to, ar tie automobiliai tikrai bus gerokai pigesni. Jei kaina bus mažesnė, o vakariečiams tie automobiliai tikrai taps nereikalingi, tuomet gali būti, kad pastebėsime padidėjusius srautus įvežamų dyzelinių automobilių“, – svarsto M. Buzelis.

Lietuvoje nedrąsiai, bet taip pat pradedama kalbėti apie mokesčius taršioms transporto priemonėms. Ar pastebėjus didelius kainų sumažėjimus Vakaruose tikrai verta griebti tokius automobilius? O galbūt nėra kur skubėti ir reikėtų palaukti mūsų šalies valdžios žingsnių, kad vėliau netektų sukti galvos, kur realizuoti tokius automobilius, kurių patrauklumas sumažės ir lietuviams?

„Nemanau, kad valdžia ims ir pakels ranką prieš dyzelinius automobilius. Tai būtų didelis smūgis tam tikroms socialinėms grupėms, tokie mokesčiai paliestų maždaug 1 mln. gyventojų, ir vargu, ar valdžia norės prarasti šį skaičių rinkėjų. Be to, naujesni dyzeliniai automobiliai aplinką teršia mažiau nei tokio senumo, kokie dabar važinėja mūsų gatvėmis, todėl nėra didelės blogybės“, – mano M. Buzelis.

Reeksportas pasiekė naujas aukštumas

M. Buzelis teigia, kad pirmasis šių metų ketvirtis buvo itin sėkmingas naujų transporto priemonių prekybininkams.

„Per pirmuosius tris mėnesius Lietuvoje užregistruota 7,2 tūkst. naujų automobilių – šeštadaliu daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Tai – augančio verslo rezultatas. Net trys iš keturių automobilių nuperkama juridinių asmenų“, – tvirtina automobilių rinkos ekspertas M. Buzelis.

Tačiau specialistas įvardija ir galimą tokio reiškinio priežastį. Tai – naujų automobilių reeksportas. Didelis naujų automobilių pardavimų skaičius nebūtinai reiškia, kad visi prekybininkai išgyvena aukso amžių. Autoplius.lt komunikacijos vadovas pažymėjo, kad daugiausia naujų transporto priemonių pardavė itališkų prekinių ženklų atstovai, tačiau didžioji jų dalis buvo tradiciškai reeksportuota į kitas valstybes.

„Buvome įpratę prie nusistovėjusios reeksportuojamų transporto priemonių dalies. 2014–2016 metais buvo reeksprotuojama apie 17–18 proc. Lietuvoje užregistruotų naujų automobilių, tačiau ši dalis praeitų metų antroje pusėje ėmė smarkiai didėti. Susumavę visus duomenis gavome netikėtą rezultatą – maždaug kas ketvirtas pernai metais parduotas naujas automobilis buvo reeksportuotas. Iš pernai užregistruotų 29 tūkst. automobilių net 24,9 proc. buvo parduota užsienio šalių vairuotojams“, – atskleidžia Autoplius.lt komunikacijos vadovas.

M. Buzelis teigia, kad tai gali būti ne trumpalaikis reiškinys ir reeksportas neturėtų staigiai stabilizuotis, ypač įvertinant tai, kad jis didėjo pakopa po pakopos.

Lyderių rokiruotė naujų automobilių rinkoje

Naujų automobilių prekybos ringe jau kuris laikas tvyrojo įtempta „Toyota“ bei „Volkswagen“ markių dvikova, tačiau pirmąjį šių metų ketvirtį japoniškų automobilių atstovai nepaliko jokių vilčių tautos numylėtiniais vadinamiems vokiečiams.

Per pirmus tris mėnesius Lietuvoje parduota net 1114 naujų „Toyota“ modelių – ketvirtadaliu daugiau nei 2017-ųjų pirmąjį ketvirtį. „Volkswagen“ pernykščius rezultatus pagerino daugiau nei 10 proc. ir metų pradžioje pardavė 868 naujus automobilius.

Anot Autoplius.lt komunikacijos vadovo, prognozes visiems 2018-iesiems metams daryti dar anksti. „Pastaruoju metu girdime kalbas apie taršos mokesčių svarstymus. Taip būtų skatinama persėsti į švaresnes transporto priemones, tačiau pasiūlymas turi būti labai konkretus ir tenkinti skirtingus Lietuvos socialinius sluoksnius – pensinio amžiaus vairuotojų iš senų automobilių taip lengvai niekas neiškrapštys“, – tvirtina M. Buzelis.

Lrt.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode