Sėdėjote sukryžiavęs kojas ar užmigote ant rankos? Taip tikriausiai yra nutikę kiekvienam. Vėliau atsirandantis jausmas, kuomet koją ar ranką bado tarsi adatėlės, mat ji „nutirpsta“, pažįstamas visiems. Šis jausmas kai kuriems gali pasirodyti labai neįprastas ar keistas, tačiau iš tikrųjų yra visai normalus. Tačiau kas iš tikrųjų vyksta „nutirpus“ rankai ar kojai?

Nuomonė, kad dažai plaukams kenkia, yra teisinga – viskas, kas nenatūralu, nėra sveika, nes plaukai veikiami chemiškai, portalui LRT.lt sako plaukų stilistas Tomas Bondarevas. Be to, priduria jis, jei taupydami dažotės patys, plaukams galite pakenkti dar labiau. Dažai, kuriuos dažniausiai naudojate namuose, alina plaukus, o po tokių eksperimentų už spalvos korekciją kirpimo salone sumokėsite dar brangiau.

Vilniuje užregistruotas antras šiemet tymų atvejis, penktadienį pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas.

Centro duomenimis, abu tymų atvejus galima laikyti įvežtiniais, nes susirgusiųjų inkubacinio periodo intervalas atitinka kelionių laikotarpius.

Vaistų gamintojams įspėjus dėl galimo kai kurių preparatų trūkumo, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga užtikrina, kad vaistų tikrai netrūksta.

„Kiek žinau, jokių vaistų šiandien dienai tikrai netrūksta. Yra nuolat kalbama, kad jų kažkada turbūt pritruks. Aš manau, kad yra neatsakinga labai gąsdinti visuomenę“, - „Žinių radijui“ antradienį sakė sveikatos apsaugos ministras.

Kas rytą atsibundate įsitempę, dieną kovojate su nenumaldomu noru sukirsti saldumynų ar bandelę, o vakarop skundžiatės prasta savijauta? Tai susiję su mums įprastais ryto ritualais – žadintuvu, puodeliu kavos ir per porą minučių paruošiama koše, portalui LRT.lt sako sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė. Anot jos, labai svarbu tai, ką valgome pusryčiams, tačiau kai kuriais atvejais sumuštinis gali būti geresnis pasirinkimas nei košė.

– Daugelį iš mūsų ryte pažadina žadintuvas, dažnas naudojamės ir funkcija „snausti“. Ar taip atsibusdami nedarome sau meškos paslaugos?

Aknė – viena iš dažniausių odos problemų, dažniausiai jie kamuoja 12-18 metų paauglius, tačiau neretai tai nepradingsta ir pasibaigus paauglystės laikotarpiui. Aknė pasireiškia odos bėrimais bei spuogais. Tai yra didelė estetinė problema, sukelianti nepasitikėjimą savimi, priverčianti naudoti daug kosmetikos priemonių, norint užmaskuoti odos nelygumus: spuogus, bėrimus, po spuogų likusius randus.

Žinia apie nėštumą sukelia įvairiausių jausmų. Dažnai susipina begalinis džiaugsmas dėl užsimezgusios naujos gyvybės kartu su nerimu ir rūpesčiu, kaip elgtis nėštumo metu, kad būsimam vaikeliui nieko netrūktų, ir kaip jį pasitikti. Natūralu, kad nežinodamos, kas laukia, moterys šiek tiek jaudinasi, tačiau nori, kad šis laikotarpis būtų kuo sklandesnis ir ramesnis. Patarimais, kaip pasiruošti pokyčiams, pranešime spaudai dalijasi „Synlab Lietuva“ medicinos centro gydytoja genetikė Eglė Butkevičienė.

Nors peršalimo ligų pikas pasiekiamas šaltuoju metų laiku, vasarą taip pat netrūksta besiskundžiančiųjų kosuliu, sloga, gerklės perštėjimu ar net aukšta temperatūra. Kaip LRT.lt atsiųstame pranešime spaudai teigia specialistai, dalis pacientų vasarą peršalimo simptomus supainioja su alerginėmis reakcijomis, o absoliuti dauguma tokių susirgimų prasideda dėl neatsargumo ir organizmo siunčiamų signalų nepaisymo.

Susirgus depresija gyvenimas pasikeičia – žmogus juda ir miega kitaip, jis kitaip bendrauja su kitais žmonėmis. Depresiją netgi galima nustatyti pagal tai, kaip žmogus rašo. Kartais tokia „depresijos kalba“ gali paveikti ir kitus. Štai grupės „Nirvana“ lyderis Curtas Cobainas sirgdamas depresija rašė dainas, kurių vėliau klausėsi milijonai.

Alkoholio poveikis žmogaus organizmui gali būti labai pragaištingas. Laimei, vis daugiau žmonių tai supranta, ir alkoholio vartojimą ima griežtai riboti arba jo atsisako visai, skelbia businessinsider.com.

Kaip pasikeis jūsų organizmas atsisakius alkoholio? Patikėkite, neabejotinai į gerąją pusę. Ir visai nesvarbu, jog per savaitę išgeriate tik taurę vyno – šiuos pokyčius neabejotinai pajusite. Taigi, kokie pokyčiai vyksta atsisakius alkoholio?

Norime būti ne tik sveiki, bet džiaugtis savo kūno išvaizda. Tai – priežastys, motyvuojančios mus lavinti savo kūną, didinti fizinę ištvermę bei rinktis aktyvesnį laisvalaikį. Sporto profesionalų teigimu, vienas efektyviausių būdų, leidžiančių pasiekti abipusius rezultatus – derinti funkcinius ir jėgos pratimus, rašoma pranešime spaudai.

Artėjant rudeniui, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena apie meningokokinę infekciją – klastingą ligą, kuriai būdingas sezoniškumas.

Važiuojant autobusu ir skaitant knygą mūsų akys jaučia įtampą, nes turi koncentruotis į judantį objektą. Taip portalui LRT.lt sako akių gydytojas oftalmologas Almantas Makselis. Jo teigimu, kuo stipresnis siūbavimas jaučiamas skaitant viešajame transporte ar automobilyje, tuo organizmas labiau erzinamas ir veikiamas neigiamai.

Dantų pasta nėra būtina – tai pagalbinė priemonė, bet jei norite, kad burnos kvapas būtų gaivesnis, galima rinktis pastą, LRT RADIJUI sako burnos higienistė Laura Sviglinskienė. Be to, aiškina ji, geriausia kruopščiai prieš miegą išsivalyti dantis vieno danties šepetėliu, o ryte tokiu, koks patinka.

Į maistą pelėsiai gali patekti ne tik per užterštus produktus, bet netgi per pašarus ar iš aplinkos su dulkėmis, LRT RADIJUI sako Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėja Indrė Stoškuvienė. O kadangi kai kurių rūšių pelėsiai sukelia vėžines ligas, specialistė primena, kad maisto produktus, pasidengusius pelėsiu, reikėtų iškart išmesti.

Šiuolaikinis žmogus turi vis mažiau laiko gamintis maistą namuose, reguliariai ir subalansuotai maitintis, o tuo labiau įsiklausyti į savo organizmą, kokio maisto būtent šiuo metu jam reikia. To rezultatas – maistinių medžiagų badas, – perspėja mitybos specialistė Raminta Bogušienė.

Vieni paprasčiausių grūdų slepia nepaprastus lobius – juk neatsitiktinai avižos taip plačiai naudojamos liaudies medicinoje.

Avižų grūduose apstu maistinių skaidulų, organizmui gyvybiškai būtinų baltymų, aminorūgščių triptofano ir lizino. Turtingos avižos ir eterinių aliejų, turi vitaminų B1, B2, B6, K, karoteno ir oksalo, eruko ir malono rūgščių. Esama jose magnio, kalio, chromo ir fosforo, mangano, geležies, nikelio, jodo ir fluoro, cinko. O dar avižų grūduose daug sieros. Taigi avižos yra neįkainojamas sveikos mitybos produktas.

Nors įprasta manyti, kad žiedadulkių keliamos sveikatos problemos labiau pasireiškia pavasarį ir pirmąją vasaros pusę, kai žydėti pradeda daugelis augalų, aerobiologijos specialistai pastebi, kad ir rudenėjant žiedadulkės vis dar gali sukelti daug nepatogumų.

Besitęsiant karščiams specialistai įspėja, jog prakaituojant organizmas netenka didelės dalies mineralų. O tai gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. O sūrus, didelės mineralizacijos mineralinis vanduo esant aukštoms temperatūroms yra būtinas, nes prakaituojant prarandami tokie mineralai, kaip kalis, natris ir kiti.

Jei galva užimta, dėmesio skrandžio reikalams lieka mažiau, portale psychologytoday.com rašo apžvalgininkė Wendy L. Patrick. Juk kiekvienas esame patyrę, ką reiškia taip įsitraukti į kokią nors įdomią veiklą, pokalbį ar projektą, kad laikas tiesiog pralekia. Suprantama, tokios sąlygos itin palankios tiems, kurie stengiasi laikytis dietos.

Lietuvos gyventojai už kompensuojamus vaistus pirmąjį šių metų pusmetį sumokėjo vidutiniškai 18 proc. mažiau priemokų nei pernai tuo pat laiku – jų bendra suma sumažėjo nuo 30,6 mln. iki 25,1 mln. eurų, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Nors maisto papildai – ne vaistai, jų irgi galima perdozuoti, kalbėdamas apie maisto papildų kontrolę portalui LRT.lt teigia Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Stukas. Be to, Lietuvoje kartą per metus vaistinėse tiriama tik vienos papildų grupės sudėtis, o to, sveikatos specialistų nuomone, nepakanka, kad vartotojas būtų saugus. Pasak VMVT specialistės Giedrės Lukoševičienės, problema yra ta, kad maisto papildų įvairovė ir tiekėjų skaičius nuolat auga, o laboratoriniai tyrimai – brangūs.  

Tyrimai rodo, kad tiek fizinė, tiek proto mankšta padeda net ir senstant išlaikyti smegenis aktyvias ir darbingas. Be to, mokslininkai randa vis daugiau įrodymų, kad senatvinę demenciją gali atitolinti mėgstama muzika ar galimybė groti kokiu nors muzikos instrumentu, rašoma portale irishtimes.com.

ereikia tikėtis, kad kremas su aukso dulkėmis, ikrais ar kokiu nors retu negirdėtu augalu bus veiksmingesnis nei priemonė, kurios sudėtyje – laiko ir mokslininkų patikrintos medžiagos, portalui LRT.lt sako knygos „Protingas grožis: švytinčios odos biblija“ autorė Indrė Urbanavičienė. Be to, ji siūlo atkreipti dėmesį į indelį – nuo pakuotės taip pat priklauso priemonės sudėtis ir veiksmingumas.

Gydytoja neurologė, medicinos mokslų daktarė Inga Slautaitė sako jau vaikystėje turėjusi aiškią viziją, kokią profesiją pasirinks, ir nesusivyravusi, nors ir žinojo, kad medicinos studijos ilgos ir varginančios.

Nuo kitų metų sausio visoms nėščiosioms bus atliekami gliukozės tolerancijos, virusinio hepatito B tyrimai.

Kaip nurodo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), iki šiol gliukozės tolerancijos tyrimas buvo atliekamas vieną kartą tik tuo atveju, jei nėščioji turėjo cukrinio diabeto rizikos veiksnių. Besilaukiančiosios moterys nemokamai nebuvo tiriamos dėl hepatito B.

Kai kurie maisto produktai nuo seno garsėja savo maistinėmis savybėmis, smegenų darbo ir  atminties gerinimu. Dažnai tai labai gerai mums pažįstami produktai, kurių galima rasti kiekvienoje parduotuvėje.

Bananai, ananasai, špinatai, morkos ir baklažanai yra vieni iš tų vaisių ir daržovių, kurie gali būti naudingi mūsų smegenų veiklai, o taip pat ir visam organizmui, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nikotinas tikrai palieka pėdsakus tabako gaminius vartojančių asmenų organizme: jo pavyksta aptikti praėjus ganėtinai laiko nuo tos akimirkos, kai žmogus meta rūkyti.

Medicininiais testais nikotino dar kurį laiką aptinkama buvusių rūkalių šlapime, kraujyje, seilėse, plaukuose ir naguose, rašoma svetainėje medicalnewstoday.com.

Sakoma, jog meilė nugali viską, išskyrus dantų skausmą. Nemalonų gėlimą dantų bei dantenų srityje galime pajusti net jei ir neturime rimtesnių odontologinių problemų. Padidėjęs jautrumas, dantenų kraujavimas ir kiti nemalonūs simptomai itin dažnai atsiranda dėl netinkamos burnos higienos, rašoma pranešime spaudai. Tad ką būtina žinoti apie dantų priežiūrą, turintiems jautrius dantis ir ką daryti tais atvejais, kai dantų gėlimas pradeda varginti vis dažniau?

Galvos skausmas – tai erzinantis ir neretai kasdieninę veiklą stabdantis veiksnys, kuris tam tikrais atvejais gali pasireikšti kaip kitos ligos požymis. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, beveik kiekvienas žmogus kartas nuo karto patiria galvos skausmą. Tačiau ne kiekvienas susimąsto, koks yra skausmo tipas, kas jį lemia ir ar verta sunerimti.