Kraujo kokybę lemia daugelis veiksnių: tai ir jūsų gyvenimo būdas, ir racionas. Vartojant tam tikrus produktus kraują galima ir suskystinti, ir pagerinti jo krešėjimą. Štai ką reikia žinoti.

Kas skystina kraują

Tirštas kraujas – labai pavojingas reiškinys: išauga trombų susidarymo rizika, krešuliai gali užkimšti smulkias kraujagysles, pabloginti organų aprūpinimą deguonimi ir sukelti insultą, todėl jeigu žinote, kad turite tokią problemų, iš pradžių reikėtų kreiptis į gydytoją, o po to – pakoreguoti savo racioną ir įtraukti į jį daugiau kraują skystinančių produktų.

Pastarnokai – tolimi morkų ir petražolių giminaičiai. Nors auga Europoje, Sibire ir Kaukaze, tikroji jų tėvynė lieka nežinoma. Kai kurie mokslininkai spėja, kad augalas kilo iš Šiaurės Europos, tačiau, kad ir kaip ten būtų, svarbiausia ne tai. Ar žinojote, kokiomis naudingomis savybėmis jis pasižymi?

Žmonės, kurie kreipiasi į gydytoją dėl skrandžio ar pilvo skausmų, neretai net neįsivaizduoja kiek daug sudėtingų funkcijų atlieka žmogaus virškinimo sistema. Norint suprasti, ar simptomai, kuriuos jaučia pacientas, gali būti susiję su virškinamojo trakto ligomis, reikia gerai žinoti už ką yra atsakingas kiekvienas organas, kaip kasa, kepenys bei skrandis. Būtent apie pagrindines virškinimo ligas bei jų tyrimus šiandien kalbame su „Antėja laboratorija“ šeimos gydytoja Rasa Isevičiene.

Kandidozė – grybelinė gleivinių ir odos infekcija, kurią sukelia intensyvus mielių grybelių Candida veisimasis. Paprastai Candida grybelių sveiko žmogaus organizme yra nedidelis kiekis, tačiau kai kurie aplinkos faktoriai suardo normalų organizmo balansą, o tai paskatina grybelio plitimą. Urogenitalinė kandidozė dažniau pasitaiko moterims, tačiau ji gali būti perduodama lytiniu keliu. Taigi jei serga vienas partneris, reikėtų gydytis abiems, nes kandidozės simptomai gali būti nejuntami.

Nevalgumas, persivalgymas, nutukimas, anemija, virškinimo sutrikimai. Anot gydytojos dietologės Linos Barauskienės, tai gali būti vaiko sveikatos bėdos, kurias lemia netinkami mitybos įpročiai pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Deja, daugelis tėvų net neįsivaizduoja, ką ir kaip turėtų valgyti sveikai auginamas vaikas. Tėvų apklausa apie 1–3 metų amžiaus vaikų mitybos įpročius atskleidė nerimą keliančią tendenciją: beveik 46 proc. tėvų Lietuvoje visiškai nustojo gaminti vaikui pritaikytą maistą, kai vaikui sukako 1–1,5 metų.

Alavijas (alijošius) – gerai pažįstamas augalas, kurį daugelis mielai augina savo namuose. Tai ne tik puiki kambario puošmena, bet taip pat ir vaistinė priemonė! Ar žinote, kam ji tinka?

Šis visžalis augalas kilęs iš Pietryčių Afrikos. Stiebas stačias, šakotas. Lapai stori, mėsingi, sultingi, su spygliukais pakraščiuose. Drėgmę lapų viduje kaupia gleivinga masė. Augalas žydi žiemą, kas 5–6 metus.

Masažo metu nesportuojantys žmonės gauna savotišką treniruotę, tad masažas yra tinginių mankšta, portalui LRT.lt sako kineziterapeutas Marius Matulionis. Anot specialisto, dėl šių priežasčių po procedūros dažnai jaučiamas skausmas raumenyse. „Jei žmogus sportuoja, nesvarbu – mėgėjiškai ar profesionaliai, jam masažas kaip atgaiva, atpalaidavimas“, – kalba M. Matulionis.

Seimas svarsto atsisakyti taip ir neįsigaliojusių baudų gydymo įstaigoms už eiles.

Parlamentas šią savaitę po pateikimo pritarė pataisoms, braukiančioms iš įstatymo nuostatą, kad gydymo paslaugas suteikti vėluojančioms įstaigoms už jas būtų apmokama mažesniu tarifu.

Higienos instituto duomenimis, 2017 m. nusižudė beveik 750 gyventojų. Nors Lietuvoje savižudybių mastas kasmet mažėja, tačiau pagal jų skaičių, tenkantį šimtui tūkstančių gyventojų, kitas Europos Sąjungos šalis lenkiame du tris kartus.

Specialistai teigia: 8 iš 10 apie savižudybę galvojantys asmenys duoda aplinkiniams vienokius ar kitokius ženklus. Juos atpažinę, galime išgelbėti gyvybę.

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, mūsų šalyje kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis, beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų mirčių sudaro mirtys nuo vėžio.

Anot mokslininkų, apie 80 proc. vėžį lemia gyvenimo būdas ir aplinka. Ypač vėžio riziką didina rūkymas (netgi pasyvus), piktnaudžiavimas alkoholiu, ilgai trunkantis stresas, neigiamos emocijos (pyktis, pavydas, pesimizmas ir kt.), nes jos silpnina imuninę sistemą. 

Patys sveikiausi produktai dažnai būna tie, kurių visada turime ranka. Pavyzdžiui, bulvės. Pačios jos, tiesa, ne visada yra pats dietiškiausias pasirinkimas (viskas priklauso nuo to, kaip jos paruoštos), bet bulvių sultys – jau visai kas kita.

Liaudies medicinoje šviežių bulvių sunka užima garbingą vietą vertingiausių vaistų sąraše. Senovėje jos buvo itin plačiai naudojamos – profilaktikai ir įvairioms ligoms gydyti, – tačiau nepamirštos ir dabar.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, beveik 80 proc. žmonių visame pasaulyje yra bent kartą yra jutę nugaros skausmą. Sveikatos specialistai primena, kad kamuojamiems lėtinių, potrauminių ar epizodinių skausmų svarbiausia surasti skausmo priežastį, o negalavimus malšinantiems nuskausminamaisiais svarbu žinoti jų suderinamumą su kitais, dažniausiai vartojamais vaistais. Tarpusavyje sąveikaujantys skausmą malšinantys preparatai grasina inkstų nepakankamumu, kraujospūdžio padidėjimu ir net vidiniu kraujavimu.

Ar žinojote, kad laurų lapai mažina cukraus lygį kraujyje, slopina apetitą ir padeda nuo sąnarių skausmų? Siūlome išbandyti 3 nesudėtingus receptukus.

Apetito ir svorio mažinimui. Įdėkite į arbatinuką kelis laurų lapus ir cinamono, užpilkite verdančiu vandeniu ir palikite pritraukti 5 minutes. Gerkite tuščiu skrandžiu, po 1 puodelį per dieną (tinka tik tuo atveju, jei nesergate virškinamojo trakto ligomis). Po 20 dienų vartojimo padarykite 10 dienų pertrauką.

Medus – vienas tų maisto produktų, apie kuriuos pagalvojus kaupiasi seilės. O jei kaip tik šiuo metu norite ko nors saldaus, efektas dar stipresnis.

Jūsų dėmesiui – septyni pamąstymai apie medų.

1. Nors medus yra saldus (ir daugeliui skanus), atsižvelgiama ne tik į skonio savybes. Saldusis produktas dėmesį atkreipia auksine spalva. Žinoma, konkretus tamsumas ar šviesumas priklauso nuo rūšies, bet gaji sąsaja tokia: medus yra auksinis. Tai skatina užsiminti ir apie simbolinę reikšmę: medus suvokiamas kaip gerovės simbolis (na, auksas juk kelia asociacijas su turtu, gerove).

Būna taip, kad sergant apie maistą mintys sukasi mažiausiai, tačiau vis tiek turime suteikti organizmui energijos. Tačiau ne visus maisto produktus patariama valgyti, kai negaluojate, ypač, jei negalavimas liečia ir skrandį. Taigi ko reikėtų atsisakyti, kad greičiau pasveiktumėte?

Raudonėliai nuo seno naudojami kaip prieskoniai padažams ir sriuboms, mėsos, žuvies ir daržovių patiekalams pagardinti. Jie puikiai dera su daugeliu prieskonių – ypač su bazilikais, juodaisiais pipirais, rozmarinais ir mairūnais. Ar žinote, kokiomis naudingomis savybėmis pasižymi šis augalas?

Bičių pikis (propolis) – biologiškai aktyvi medžiaga, kurią iš medžių pumpurų ir jaunų šakelių lapų surenka bitės darbininkės. Tai stipraus, bet malonaus aromato tamsiai pilka masė (cheminiu požiūriu – labai sudėtingas junginys). Ją sudaro įvairios kvapiosios medžiagos, vaškas, eteriniai aliejai, žiedadulkės. Pikyje taip pat yra mangano, cinko, vario, nikelio, kobalto, kalcio, kalio, fosforo, sieros, natrio, geležies bei magnio. Jau žiloje senovėje žmonės žinojo, kad propolis gydo žaizdas, mažina skausmą ir tinimą, šalina blogą kvapą.

Tai, kad graikiniai riešutai ne tik skanūs, bet ir naudingi sveikatai, tikriausiai žinoma jei ne visiems, tai bent daugeliui. Šioje gamtos dovanoje yra gana daug baltymų, be to, jie puikiai stiprina imuninę sistemą.

Vaikui darė tyrimą, nustatė alergiją namų dulkių erkėms ir kelioms pievų žolėms (tiksliai nežinoma kokioma). Sloga beveik niekad nepraeina, niežti alkūnes, kojų linkius, pakosti. Šiuo metu prie akies atsirado rausva išsausėjusi ir niežtinti dėmė.

Ar užtenka tyrimo daryto poliklinikoje (darė įbrėžimus), ar nuolat naudoti paskirtus vaistus? Ar reiktų pasidaryti kažkokį rimtesnį tyrimą, galbūt kraujo? Tikrai norisi kuo tikslesnės diagnozės ir vaistų.

Padidėjęs skrandžio rūgštingumas, lydimas skausmo, sunkumo pojūčio ir nemalonaus rūgštumo burnoje, dažniausiai pasireiškia suvalgius daug riebaus, aštraus maisto, greitų užkandžių ar perdozavus raudonojo vyno. Visgi, kartais rūgštumas burnoje tampa varginančiu nuolatiniu palydovu. Pradėti ligos priežasčių paieškas rekomenduojama nuo kasdienių įpročių.

Ar norite, kad jūsų plaukai taptų sveikesni ir gražesni? Taisyklingai naudojamas ricinų aliejus gali daryti tikrus stebuklus!

Ši priemonė labai pigi, jos nesunkiai galima įsigyti bet kurioje vaitinėje, o efektyvumu ji niekuo nenusileidžia profesionaliai produkcijai. Dalinamės keliais receptais!

Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Stukas sako, kad dar XIX amžiuje Lietuvoje pagrindinė daržovė buvo ropė, tačiau netrukus iš pirmos pozicijos ją išstūmė bulvė. Tarpukariu bulvių buvo suvalgoma 3–4 kartus daugiau nei dabar, o anuomet nebuvo skundžiamasi vitamino C trūkumu.

Valerijonai plačiai naudojami liaudies medicinoje pačių įvairiausių ligų gydymui. Siūlome susipažinti su gydomosiomis šių vaistažolių savybėmis.

Vaistinis valerijonas – vienas iš labiausiai paplitusių vaistinių augalų, naudojamas tiek tradicinėje, tiek liaudies medicinoje.

Žmonės, gyvenantys šiuolaikinėje visuomenėje, yra pripratę nuolatos skubėti: ryte keliasi, skuba į darbą, grįžta vėlai, pavargę, ir vėl eina ilsėtis, tačiau miegas ar poilsis nepadeda jaustis geriau... Jie jaučia stresą, kuris kelia įtampą bei veikia organizmą, tačiau dažniausiai į paties kūno siunčiamus signalus ar simptomus žmonės nebereaguoja, tarsi sveikata lieka antrame plane. Į gydytojus kreipiasi tik tada, kai ūmiai pablogėja savijauta, nors to galima išvengti anksčiau, atliekant kraujo tyrimus. Apie jų svarbą ir profilaktiką kalbame su Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidente, „Antėja laboratorija“ laboratorinės diagnostikos gydytoja Dangira Babenskiene.

Apatija ir motyvacijos nebuvimas — dažnas depresijos simptomas ir kai kurių vaistų pašalinis poveikis. Šios būsenos atsikratyti nelengva. Kol kas mokslininkams pavyko pažadinti žiurkių entuziazmą ir išsiaiškinti porą perspektyvių junginių.

Atėjus šaltajam metų periodui, žmonės pratę stiprintis papildais. Tradiciniai preparatai vaistinėlėse – vitaminas C , vitaminas D, žuvų taukai, ežiuolės ekstraktas. Antakalnio poliklinikos šeimos gydytojos Ievos Sterlingės pasiteiravome, ar iš tiesų reikėtų papildomai šiuos preparatus, o gal reikalingų medžiagų pakankamai gauname su maistu?

Alkoholio, narkotikų, rūkalų sukeliama žala – tai žala žmogaus sveikatai, gerovei bei į priklausomybes įklimpusiuosius supantiems žmonėms. Rodos, tokie dalykai suprantami ne tik specialistams. Ir vis tik, kaip byloja statistika, šios blogybės nesitraukia iš mūsų gyvenimo.

Sveiką gyvenimą pasirinkusieji teigia, kad yra daug geresnių būdų atsipalaiduoti, kurie naudingi ne tik pačiam, bet ir šalia esantiems žmonėms.

Medicinos srityje nuolat tobulėja diagnostikos ir gydymo technologijos, tačiau Lietuvoje sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis yra vienas didžiausių Europoje. Higienos instituto duomenys negailestingi: vien praėjusiais metais šios ligos sudarė 56 proc. mirčių.

Medikų teigimu, riziką susirgti šiomis ligomis padidina ir netinkamas gyvenimo būdas.

Organizmui perėjimas nuo šiltos vasaros prie šalto rudens – didelis stresas. Kas pasikeičia? Kokių problemų gali kilti? Kaip savimi pasirūpinti, kad išsaugotumėte sveikatą?

„Nusiskundimų padaugėja po atostogų, kai žmonės grįžta į darbą. Tuomet užpuola stresas ir žmonės plūsteli į vaistines. Daugumą vargina darbas ir mokslai — stresas kamuoja tiek jaunus, tiek vyresnius. Taip pat, rudenį sumažėja saulės, dėl to pasikeičia hormonų balansas ir žmonės tampa liūdnesni, irzlesni“, - sako vieno „Gintarinės vaistinės“ filialo sostinėje vedėja Joana Griškevičienė.

Įsivaizduokite: valgote daugiau, tačiau nepriaugate svorio ir netgi padailinate kūno linijas. Skamba neįtikėtinai? Tačiau tai įmanoma. Specialistų teigimu, galima pamiršti alinančias dietas, maisto produktų ribojimą ir amžiną „jojo efektą“, o visa paslaptis – skaidulinių medžiagų, kurių gausu daržovėse, vaisiuose, kruopose ir ankštiniuose produktuose, įtraukimas į mitybos racioną.