Padidėjęs kraujospūdis – ne tik pagyvenusių žmonių liga

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugiau nei vienas iš penkių suaugusiųjų susiduria su padidėjusiu kraujo spaudimu, arba kitaip – hipertenzija. Nors dažnai žmonės šios ligos nelaiko rimta problema, ji yra vienas iš pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Dėl padidėjusio kraujospūdžio sukeliamų komplikacijų kasmet miršta apie 9,4 mln. pasaulio gyventojų. Deja, klaidingai manoma, kad tai tik vyresnių žmonių problema – pasirodo, su ja ne taip retai susiduria ir jaunuoliai. Ir nors vieni sako, kad ši liga paveldima, o kiti kaltina neteisingą gyvenimo būdą, Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų gydytoja kardiologė dr. Nelli Bičkauskaitė teigia, kad ligos atsiradimo priežastis dažniausiai nėra aiški.

„Visi greičiausiai žinome, jog tam, kad deguonį nešiojantis kraujas pasiektų vidaus organus, širdis jį išstumia tam tikru spaudimu. Optimalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra 120/80, o kai jis didesnis nei 140/90 – būtina susirūpinti. Kraujospūdis – tai kraujo slėgis į kraujagyslių sienelę, didėjantis ir mažėjantis sulig kiekvienu širdies dūžiu. Kai jis per didelis ir nekontroliuojamas – žalojamos kraujagyslių sienelės, storėja širdies raumuo, atsiranda pakitimų inkstuose, smegenyse, akyse. Taip didėja insulto ir infarkto rizika. Tad ši iš pažiūros nekalta liga sukelia itin rimtų sveikatos sutrikimų“, – dėsto dr. N. Bičkauskaitė.

Simptomai pajuntami, kai žala nebepataisoma

Hipertenzija skirstoma į pirminę ir antrinę. Anot gydytojos kardiologės, apie 90 proc. atvejų sudaro pirminė hipertenzija, kurios aiškios atsiradimo priežastys nėra nustatytos. Greičiausiai tai įvairių  veiksnių poveikio organizmui pasekmė, kurio nei vieno negalima būtų išskirti, kaip pagrindinio. Galimi iš jų: genetinis paveldimumas, hormonų pokyčiai,  ir kiti vidiniai organizmo mechanizmai. Tuo tarpu antrinė hipertenzija kyla dėl konkrečių priežasčių: endokrininės sistemos, inkstų ar kitų ligų, alkoholio ar tam tikrų vaistų vartojimo (kontraceptiniai peroraliniai preparatai, steroidiniai hormonai). Tokiu atveju, taikomas specifinis gydymas, tačiau antrinę hipertenziją sudaro apie 5–10 proc. visų atvejų.

„Didžiausia problema yra ta, kad dauguma žmonių nežino apie savo padidėjusį kraujospūdį arba priešingai – žino, bet nesigydo, nes nejaučia simptomų. Dažnai arterinė hipertenzija nustatoma rutininių tyrimų metu. Neretai pirmasis ligos požymis, dėl kurio kreipiasi pacientas – tai hipertenzinė krizė.  Mat šios ligos pradžioje pacientai jaučiasi pakankamai gerai. Net ir ilgainiui atsirandančius tokius požymius, kaip galvos svaigimas ar skausmas, regėjimo pablogėjimas, pykinimas, kraujavimas iš nosies, žmonės priskiria patiriamam nuovargiui bei stresui.  Įvykus hipertenzinei krizei  gali būti pastebimi dažnai negrįžtami širdies, inkstų, kraujagyslių, organiniai pažeidimai, sutrinka kraujotaka gyvybiškai svarbiuose organuose“ – konstatuoja dr. N. Bičkauskaitė.

Ligos prevencija

Tad, kaip išvengti tokių ligos padarinių? Kaip patį svarbiausią prevencinį ligos žingsnį, kardiologė išskiria reguliarų spaudimo matavimą. Laiku nustačius padidėjusį kraujospūdį – galima sistemingai gydyti ligą.

„Kiekvienas suaugęs žmogus bent kartą per metus turėtų pasimatuoti arterinį kraujo spaudimą. Ir čia amžius nėra rodiklis, nes priešingai nei daugelis mano, hipertenzija nėra tik vyresnio amžiaus žmonių problema. Taip gali atrodyti todėl, kad vyresnieji dažniau lankosi pas medicinos specialistus, tad jiems dažniau atliekami patikrinimai. Vis tik su liga susiduria net paaugliai. Tiesa, dažnai jauniems žmonėms nustatoma antrinė hipertenzija, tuomet ieškoma gretutinės patologijos, tikrinami inkstai, skydliaukė, kitos organų sistemos“, – aiškina specialistė.

Nustačius padidėjusį kraujospūdį, būtina su gydytoju aptarti gydymo taktiką: ar užteks nemedikamentinių gydymo priemonių, tokių, kaip svorio reguliavimas, fizinio aktyvumo didinimas, žalingų įpročių atsisakymas, suvartojamo alkoholio kiekio mažinimas, dietos koregavimas, ar vis tik būtinas gydymas vaistais. Tik teisingai pasirinkta gydymo eiga gali apsaugoti nuo grėsmingų komplikacijų ir leisti mėgautis pilnaverčiu gyvenimu.

Anot gydytojos kardiologės, bet kokiu atveju susidūrus su liga itin svarbu, kiek įmanoma mažinti neteisingo gyvenimo būdo daromą žalą. Tai liečia mitybą, judėjimą, žalingus įpročius – pakoregavus juos, galima išvengti liūdnų ligos padarinių – insulto, infarkto, inkstų ir širdies nepakankamumo. Žinoma, sąmoningai gyventi turėtume visada – tai gali padėti bent jau atitolinti ligą. Mat kitu atveju, kraujagyslės tampa neelastingos, išsivysto aterosklerozė, o tai daro įtaką tolimesniam kraujo spaudimo didėjimui.

Kalbėdama apie mitybą, gydytoja pabrėžia, kad maitintis reikia pilnavertiškai ir subalansuotai ne tik dėl savęs, bet ir dėl vaikų, kad jie nuo mažens matytų pavyzdį ir įprastų juo sekti. Taip pat patartina vartoti daugiau augalinės ir mažiau gyvulinės kilmės maisto produktų bei druskos. Antsvorį turintiems žmonėms, kenčiantiems nuo padidėjusio kraujo spaudimo, verta žinoti, kad numetus 10 kg svorio, kraujospūdis sumažėja maždaug 5 mmHg.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode