Romas

Minime Pasaulinę išsėtinės sklerozės dieną

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, jog nuo 2009 metų kiekvienais metais paskutinįjį gegužės mėnesio trečiadienį minima Pasaulinė išsėtinės sklerozės diena. Šiais metais tai yra gegužės 31 diena, kai daugelyje pasaulio šalių įvairiomis informacinėmis kampanijomis ir kitomis priemonėmis siekiama didinti visuomenės informuotumą bei supratimą apie šią ligą. Tokiu būdu išreiškiamas palaikymas daugiau kaip 2,3 mln. pasaulio žmonių, kurie serga išsėtine skleroze. Lietuvoje tuo tarpu yra apie 3000 sergančiųjų šia liga, kasmet vis diagnozuojant apie 80 naujų išsėtinės sklerozės atvejų.

Verta priminti, kad išsėtinė sklerozė (Encephalomyelitis disseminata) yra dažniausia netrauminė centrinės nervų sistemos, t. y. galvos smegenų ir nugaros smegenų, liga. Ja susergama tuomet, kai organizmo imuninė sistema atakuoja ir ardo mieliną – nervines skaidulas dengiantį apsauginį dangalą. Gali būti pažeidžiami milijonai nervinių skaidulų, o pasibaigus uždegimui susiformavę randai vadinami „skleroze“, kitaip – „plokštelėmis“ arba „pažeidimais“. Jie centrinėje nervų sistemoje atsiranda išsidėstę atsitiktine tvarka ir daugelyje vietų, todėl liga pavadinta išsėtine skleroze, pažodžiui tai reiškia „daugybiniai randai“. Išsėtinė sklerozė daugeliu atvejų diagnozuojama jauniems suaugusiems 20-40 metų žmonėms. Iki šiol nėra rastas būdas išgydyti išsėtinę sklerozę ir nežinoma, kokiomis priemonėmis užkirsti kelią ligos pradžiai. Neišaiškinta daug šios ligos aspektų ir vis dar neapibrėžta tiksli ligos priežastis. Tačiau manoma, jog didelės reikšmės šios ligos atsiradimui gali turėti genetika, aplinkos ar virusinės kilmės veiksniai. Nors vis dar yra daugybė neatsakytų klausimų apie šios ligos kilmę ir priežastis, viena aišku, kad išsėtinė sklerozė nėra užkrečiama ir kitam žmogui nėra perduodama.

Jeigu kalbėtume apie pagrindinius išsėtinės sklerozės ligos pradžiai būdingus simptomus, tai konkretumo būtų sunku įžvelgti, kadangi visi atsirandantys ligos požymiai priklauso nuo to, kurioje centrinės nervų sistemos vietoje susiformavo plokštelė arba pažeidimas. Dažniausi iš jų būtų:

Sensoriniai sutrikimai, kai maždaug trečdaliui sergančiųjų išsėtine skleroze ši liga pirmiausia pasireiškia sensorinių sutrikimų pavidalu, t. y. problemomis, susijusiomis su keistais jutimais arba jutimų išnykimu. Paprastai šie simptomai asimetriški: pavyzdžiui, jie atsiranda vienoje rankoje, vienoje kojoje, įvairiose stuburo srities vietose. Iš pradžių simptomai gali pasireikšti kaip sustingimas, tirpulys, dilgčiojimas ar jutimų išnykimas.

Regos sutrikimai pasireiškia miglotu ar neaiškiu regėjimu, o intensyvumas gali būti iki praeinančio (laikino) ir dažniausiai vienpusio aklumo (vienos akies regos praradimas). Kartais gali būti abipusis aklumas (abiejų akių aklumas). Gali atsirasti sumažėjęs matymo aštrumas, kurio neįmanoma pakoreguoti nešiojant akinius. Jei pažeidimai įvyksta srityje aplink akių raumenis, matymo sutrikimas gali pasireikšti vaizdo dvejinimusi akyse. Kartais matymo sutrikimai sukelia galvos svaigimą. Tai įvyksta esant nistagmui, kitaip – nevalingiems greitiems atgaliniams akių obuolių judesiams, kai žmogus žiūri į šalis.

Galvos svaigimas susijęs su polinkiu į alpulį arba į nemalonų svirduliavimo ar sukimosi jutimą. Galvos svaigimas paprastai atsiranda dėl pablogėjusio ar pažeisto pusiausvyros jutimo.

Koordinacijos sutrikimai dažnai kyla dėl smegenėlių nervinių skaidulų pažeidimo. Tai gali lemti sunkumus atliekant tam tikrus judesius, pavyzdžiui, keliant puodelį. Kai kuriais atvejais su jais būna susijęs tikas (trukčiojimas), visiškai neleidžiantis atlikti intencinių judesių. Kai kuriems žmonėms gali būti sunku sėdėti, stovėti ar eiti. Tokią būklę įvardijantis medicininis terminas yra ataksija. Jei sutrinka kalba, tai vadinama dizartrija: kalba gali būti skanduojanti arba lėta, pasižyminti neryžtinga dikcija, o kartais jos skambėjimas neturi tonų.

Judėjimo sunkumai,  vis labiau ryškėja vystantis išsėtinei sklerozei – nesugebėjimas nevaržomai judinti galūnes. Jis atsiranda dėl motorinio sutrikimo, t. y. raumenų jėgos ir tonuso, arba įtempimo, sumažėjimo.

Šlapimo pūslės sutrikimai susiję su ligos stadija. Dažniausias nusiskundimas yra nuolatinis poreikis šlapintis, nepaisant pakartotinio šlapinimosi. Vėlesnėmis ligos stadijomis šlapimo pūslės reguliavimas kartais gali išnykti arba šlapimo pūslė gali išsituštinti tik labai lėtai; tai gali sukelti uždegimus.

Lytinės sistemos problemos, kurias gali sudaryti impotencija, mažesnis jautrumas lytinių santykių metu ar nevalinga raumenų įtampa.

Nuotaikos svyravimai gali sukelti depresiją, nors depresija taip pat gali atsirasti kaip reakcija į ligos diagnozę.

Nuovargis yra pernelyg stiprus fizinis ir psichinis pavargimas; jis būdingas iki 70 % sergančiųjų išsėtine skleroze. Ši ypatinga išsekimo forma atsiranda po mažiausių pastangų ir jos negalima priskirti depresijai.

                      Išsėtinė sklerozė progresuoja netolygiai, todėl neįmanoma numatyti ligos eigos, simptomų ar vėlesnio funkcijų pablogėjimo tipo ir sunkumo. Dėl ligos neprognozuojamo pobūdžio sunku sužinoti, kuriems žmonėms ji įgaus labiau progresuojančias formas, o kurių būklė išliks stabili. Tačiau įvairiose šalyse nuolat vykdomi išsamūs moksliniai tyrimai, o ligą modifikuojantys vaistai gali nuslopinti daugelį ligos simptomų ir padėti sergantiems žmonėms. Derinant medikamentinį gydymą ir koreguojant sveikatą įtakojančius įpročius sergantieji išsėtine skleroze asmenys gali gyventi pilnavertį gyvenimą .

                      Informaciją pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Irma Bukotienė

Daugiau informacijos:

www.livinglikeyou.com/en/stories/cat/inside-ms

www.islangas.lt

www.msif.org

www.nationalmssociety.org

Powered by BaltiCode