Romas

Saugiai kelionei – vakcina nuo hepatito A

 

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas primena, kad vienas sparčiausiai plintančių virusinių hepatitų daugelyje pasaulio šalių yra virusinis hepatitas A (toliau – VHA). Didžiausio endemiškumo regionams priskiriamos Afrikos, Pietų Amerikos valstybės, Azijos šalys. Lietuva priskiriama nedidelio sergamumo valstybei, tačiau VHA aktualumas išlieka. Šiais metais (sausio – balandžio mėn.), palyginus su 2015 m. tuo pačiu laikotarpiu, sergamumas VHA išaugo nuo 2 iki 20 atvejų.

Virusų perdavimo būdai

VHA (gelta) yra žarnyno infekcija, kurią sukelia hepatito A virusas. VHA, išsiskyręs su fekalijomis, per nešvarias rankas gali užkrėsti aplinką, maistą, vandenį, dirvožemį. Infekcija užsikrečiama, kai virusas nuo įvairių aplinkos daiktų ir paviršių, per užterštas nešvarias rankas, patenka į sveiko žmogaus burną.

Pirmieji VHA požymiai primena gripą

Pirmieji požymiai yra: karščiavimas, silpnumas, pykinimas, vėmimas, pasireiškiantys vidutiniškai po 28 dienų nuo užsikrėtimo. Po kelių savaičių padidėja kepenys, išryškėja geltos požymiai: patamsėjusi šlapimo spalva, šviesėja išmatos, vėliau pagelsta oda ir akių odenos. Vidutiniškai hepatito simptomai tęsiasi 1 mėn., tačiau gali užtrukti iki pusės metų.

Skiepijimosi nuo VHA nauda, asmens higiena ir rankų plovimo svarba

Viena svarbiausių VHA priemonių yra vakcinacija. Pasiskiepyti nuo šios infekcijos rekomenduojama visiems nesirgusiems asmenims, o ypač asmenims, turintiems padidintą riziką užsikrėsti, tai yra:

  • keliautojams;
  • vaikams, prieš pradedant lankyti vaikų ugdymo įstaigą;
  • kariškiams, vykstantiems į endeminius regionus arba vietoves;
  • asmenims, kuriems hepatito A grėsmė gali būti susijusi su profesine rizika (medicinos personalui);
  • maisto pramonės ir vandentiekio darbuotojams;
  • silpno imuniteto asmenims ir asmenims, sergantiems lėtiniu hepatitu bei kitomis lėtinėmis ligomis;
  • uždarų kolektyvų (senelių namų, slaugos pensionatų ir kt.) gyventojams ir darbuotojams;
  • asmenims, turėjusiems sąlytį su ligoniu;
  • vyrams, turintiems lytinius santykius su vyru;
  • narkotikų vartotojams.

Kruopštus aplinkos valymas, patalpų vėdinimas, asmens ir ypač rankų higienos laikymasis padės apsisaugoti ne tik nuo VHA, bet ir nuo daugelio kitų infekcinių ligų.

Rankas plauti būtina: kiekvieną kartą, kai jos yra nešvarios; sugrįžus iš lauko; kiekvieną kartą pasinaudojus tualetu ar po tiesioginio kontakto su ligoniu; prieš maisto gaminimą ir prieš valgį; po sąlyčio su gyvūnais ar po sąlyčio su užterštais daiktais, paviršiais, (pvz.: šiukšlių dėžės, valymo šluostės ir pan.).

Nepasiskiepijusiems asmenims, keliaujantiems į šalis, kuriose yra rizika užsikrėsti VHA, patariama ne tik dažniau plauti rankas, bet ir vengti nepasterizuotų pieno produktų, žalios ir nepakankamai termiškai apdorotos žuvies ar jūros produktų, pjaustytų vaisių (vaisius ir daržoves patariama valgyti prieš tai nulupus odelę), taip pat patariama nepirkti maisto iš gatvės prekeivių, gerti į butelius supilstytą vandenį ir nenaudoti ledo gabalėlių gėrimams atšaldyti, nes jie gali būti paruošti iš užkrėsto virusais vandens, viešojo maitinimo vietose valgyti karštus, tik ką paruoštus patiekalus.

Powered by BaltiCode