Dievo paguoda – tai dovana, kurią mes gauname, kad galėtume guosti kitus, jiems tarnauti, sakė popiežius Pranciškus pirmadienio rytą Šv. Mortos koplyčioje aukotų Mišių homilijoje komentuodamas pirmajame skaitinyje girdėtus šv. Pauliaus antrojo laiško korintiečiams žodžius: „Tebūna pašlovintas Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, gailestingumo Tėvas ir visokios paguodos Dievas, kuris guodžia mus kiekviename sielvarte, kad ir mes galėtume paguosti bet kokio sielvarto ištiktuosius ta paguoda, kurią gauname iš Dievo“.

Teofilius Matulionis Birštone, grįžęs iš Mordovijos. Nuotraukos autorius Teofilis Pilka, 1956 m.

Popiežius Pranciškus pareikalavo tuoj pat nutraukti jau penkerius trunkantį Nigerijos Ahiaros vyskupijos kunigų maištą prieš jiems neįtikusį vyskupą. Dar Benedikto XVI paskirtas pietų Nigerijos Ahiaraos vyskupas Peter Ebere Okpaleke negali pradėti vykdyti savo pareigų, nes jo dėl gentinių priežasčių nepriima vietos kunigija. Tokia ganėtinai keista padėtis, trunkanti nuo 2012 m., kenkia sielovadai ir piktina vietinius tikinčiuosius.

Jėzus kalbėjo Nikodemui: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas. Kas jį tiki, tas nebus pasmerktas, o kas netiki, jau yra nuteistas už tai, kad netiki viengimio Dievo Sūnaus“. (Jn 3, 16–18)

Birželio 10-ąją Panamoje baigėsi Karibų ir Lotynų Amerikos parlamento konferencija, kurioje buvo kalbama apie migraciją. Popiežius Pranciškus, kuriam ši tema yra labai svarbi, pasiuntė žinią konferencijos dalyviams. Joje Šventasis Tėvas, remdamasis pačios konferencijos tikslais, išvardija tris migracijos reiškinio aspektus: tikrovę, dialogą ir įsipareigojimą.

Birželio 10 d. La Specijos mieste Italijoje paskelbta palaimintąja Itala Mela, gyvenusi 1904 -1957 metais. Apie šios pasaulietės, benediktinų oblatės, kurios įžadų vardas buvo Švč. Trejybės Marija, šventumo kelią pasakoja Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Angelo Amato.

Švč. Trejybės sekmadienio Evangelija kaip reta trumpa ir kaip visada nepaprastai prasminga ir gili. Čia išgirstame tai, apie ką tamsos ir nakties apsuptyje Jėzus kalbėjo su Nikodemu. Ne veltui šis skyrelis Evangelijoje pagal Joną vadinamas „dvasios paslapčių atskleidimu“. Taigi kokios tos mūsų tikėjimo – dvasios paslaptys pagal Jėzų?

Ketvirtadienį, birželio 8-ąją, popiežius Pranciškus priims Venesuelos vyskupų konferencijos tarybos narius. Audiencijos paprašė šalies episkopatas, pranešė Šventojo Sosto Spaudos salės direktorius Greg Burke komunikate antradienį. Popiežiaus ir Venesuelos ganytojų susitikimo tema bus gilus nerimas dėl padėties Venesueloje. Vyskupai dabartinės vidaus krizės metu prašo savo krašto vyriausybę, kad sustabdytų smurtą, gyventojų protestų represavimą, gerbtų žmogaus teises, siektų susitaikymo ir kurtų taiką. Šiuos tikslus prieš keletą dienų įvardijo Venesuelos sostinės arkivyskupas, kardinolas Urosa Savino, kuris taip pat paprašė Venesuelos policijos ir kariuomenės gerbti ir laiduoti pagarbą konstitucijai, taiką ir venesueliečių sugyvenimą.

 „Krikščionis negali veidmainiauti“, - sakė popiežius Pranciškus antradienio ryto Mišių homilijoje komentuodamas šios dienos Evangeliją, pasakojančią apie fariziejų klastą. Jei apsimeta, kad Jėzui pataikauja ir jį giria, o iš tiesų, klausdami „ar reikia mokėti mokesčius ciesoriui“ bando jam paspęsti pinkles. Mes turime sekti Jėzaus pavyzdžiu, turime būti tiesakalbiai; mūsų kalboje niekada negali būti nei klastos, nei veidmainystės, nei pataikūniško meilikavimo.

Argentinos katalikų Bažnyčia kviečia paskirti minutę už taiką pasaulyje. Taikos minutė Buenos Airėse minima ketvirtadienį, birželio 8 dieną. Visi gyventojai raginami 13 val. paskirti vieną minutę taikai. Argentiniečius kviečia vyskupų Nacionalinė teisingumo ir taikos komisija, Argentinos katalikų akcija, Katalikų pasauliečių departamentas, Ekumeninių reikalų, santykių su žydais, musulmonais ir religijomis komisijos, pašvęstojo gyvenimo atstovės. Argentinos vyskupų jau trečią kartą skelbiamą minutės už taiką iniciatyvą tarptautiniu mastu parėmė Tarptautinis katalikų akcijos forumas (FIAC) ir Pasaulinė katalikių moterų organizacijų sąjunga (UMOFC).

Jau mažiau kaip trys savaitės iki arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos. Turėsime antrą naujųjų laikų Bažnyčios palaimintąjį. Pirmą kartą beatifikacijos iškilmės vyks Lietuvoje, Vilniuje, Katedros aikštėje. Pasirengimai šiam įvykiui jau eina į pabaigą.

Bažnyčios Lenkijoje katalikų ganytojai Zakopanėje antradienį pradėjo episkopato plenarinę asamblėją, kurios svarbiausios temos – naujoji pastoracinė programa, liturginiai klausimai, sutuoktinių sielovada, ypač gyvenančių be bažnytinės santuokos. Ganytojai taip pat paminės šv. popiežiaus Jono Pauliaus II apaštališkosios kelionės į Zakopanę dvidešimtąsias metines.

Popiežius Pranciškus su katalikų charizmininkais šventė judėjimo auksinį jubiliejų. Šeštadienį Šventasis Tėvas meldėsi su charizmininkais Sekminių vigilijos susitikime Romos antikos laikų arenoje „Circo Massimo“. Vigilijoje dalyvavo apie penkios dešimtys tūkstančių charizmininkų iš viso pasaulio, popiežiaus prašymu dalyvavo taip pat evangelikų ir sekmininkų charizmininkai. Romos Circo Massimo arena parinkta charizmininkų Sekminių vigilijai prisimenant joje nukankintus krikščionis per didžiuosius pirmųjų amžių persekiojimus.

Homilija

Sekminėse švenčiame regimą išsipildymą Jėzaus pažado atsiųsti Šventąją Dvasią. Tuo ženklu buvo ugnies liežuviai nusileidę ant besimeldžiančių Marijos ir Jėzaus mokinių.

Mums šiandien labai reikia Sekminių stebuklo. Labai reikia kas pakeistų mus ir mus supančią aplinką. Aplinkui save dažnai matome susipriešinusius, susiskaldžiusius, dejuojančius, pasimetusius, nusivylusius, tik save mylinčius ir ant viso pasaulio pykstančius žmones. Tokia padėtis neramina ir, pirmiausia, skatina ieškoti, kodėl mes esame atsidūrę tokioje apgailėtinoje padėtyje.

Tos pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: „Ramybė jums!“ Tai pasakęs, jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį. O Jėzus vėl tarė: „Ramybė jums! Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu“. Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos“.(Jn20, 19-23)

Popiežius Pranciškus skelbia nepaprastą maldos ir susikaupimo laikotarpį skirtą pirmajai Bažnyčios misijai skelbti Evangeliją. Kalbėdamas šeštadienį Šventasis Tėvas sakė, jog žada pakviesti visą Bažnyčią, kad 2019 metų spalį skirtų maldai ir susikaupimui apie „missio ad gentes“ (tautų evangelizavimui).

Birželio 1 dieną liturginiame Bažnyčios kalendoriuje minimas šventasis kankinys Justinas. Šis pirmųjų krikščionybės amžių šventasis yra ir Telšių vyskupijos dangiškasis globėjas. 2017 m. birželio 1 diena buvo ypatinga – gausiai susirinkusiems tikintiesiems pristatytas Telšių vyskupijos vyskupas koadjutorius – Kęstutis Kėvalas.

Sekminių šventėmis užbaigiame Velykų laikotarpį. Tai Šv. Dvasios nužengimo šventė ant apaštalų ir Švč. M. Marijos penkiasdešimtą dieną po Kristaus Prisikėlimo. Per Sekmines Šventoji Dvasia pasirodo kaip ugnis, jos liepsna įžiebė naują Dievo įkarštį. Mūsų tikėjimo velykinių paslapčių suma tokia: Kristaus Kančia, Mirtis, Prisikėlimas, Žengimas į dangų ir Šv. Dvasios atsiuntimas mokiniams ir visų laikų Bažnyčiai. Kai skaitome Apaštalų Darbus, esame sukrėsti pirmų dienų Bažnyčios Šv. Dvasios proveržio darant stebuklus, kalbėjimą svetimomis kalbomis, tūkstančius atsiverčiančius į krikščionių tikėjimą. Ar šių dienų Bažnyčia ir kiekvienas iš mūsų jau esame išsisėmę ir nieko panašaus tikėtis nebegalime?

Ketvirtadienį popiežius Pranciškus susitiko su Dvasininkijos kongregacijos nariais, užbaigiančiais šiomis dienomis vykusį plenarinį posėdį. Popiežiaus audiencijoje dalyvavo maždaug šimtas žmonių – visi Kongregacijos nariai, tarp jų ir Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, patarėjai bei kiti plenariniame posėdyje dalyvavę asmenys.

Trečiadienį po sunkios ligos mirė 84 metus ėjęs Lubomyras Husaras, Ukrainos graikų katalikų Bažnyčios Didysis arkivyskupas emeritas, Šventosios Sofijos bažnyčios Romoje kardinolas, tiek Ukrainos katalikų, tiek nekatalikų pripažintas ukrainiečių moralinis autoritetas.

Skelbimas, persekiojimai, malda – šiais trimis žodžiais galima trumpai apibrėžti visą tautų apaštalo šv. Pauliaus gyvenimą. Apie tai popiežius Pranciškus kalbėjo ketvirtadienio rytą Šv. Mortos koplyčioje aukotų Mišių homilijoje.

Mieli tikybos mokytojai ir katechetai,

baigiantis mokslo metams nuoširdžiai dėkojame Jums už ištikimą darbą, už daugybę pamokų, ruošimąsi joms, už bendravimą su mokiniais. Taip pat ir už dalyvavimą kursuose bei rekolekcijose – tai padėjo ne tik profesionaliai tobulėti, bet ir dvasiškai augti.

 „Priartėjus Sekminių iškilmei, negalime nekalbėti apie krikščioniškos vilties ryšį su Šventąją Dvasia“, - kreipėsi popiežius Pranciškus į trečiadienio bendrosios audiencijos dalyvius, pradėdamas šios dienos katechezę. „Šventoji Dvasia tai vėjas, kuris mus stumia pirmyn, kurio dėka mes keliaujame ir save suvokiame kaip piligrimus ir svetimšalius, kuris neleidžia mums nurimti ir tapti „sėslia“ tauta“.

Kaišiadorių vyskupijos kurija pranešė, kad gegužės 30 d. mirė šios vyskupijos kunigas jubiliatas Vincentas Pinkevičius, Žiežmarių šv. Apaštalo Jokūbo parapijos rezidentas.

Kas yra silpnesnis kelyje? Juo galime būti mes visi – vairuotojai, dviratininkai, pėstieji. Visi, kurie nukentėjo keliuose – žuvo ar buvo suluošinti, prarado artimuosius. Keliuose žūsta tūkstančiai, suluošinama dešimtys tūkstančių žmonių. Vaikai lieka be motinų ar tėvų, šeimos – be vaikų. Įsivaizduojate, kiek sugadinama gyvenimų?

 „Ji paliko šią žemę su ta ramybe, kuria pasižymėjo per visus savo 110 gyvenimo metų“, pranešė šventojo Kamilio Leliečio seserų vyresnioji, rašydama apie sesers Candidos Bellotti mirtį praėjusį šeštadienį. Sesuo Candida buvo pripažinta seniausia pasaulio vienuole.

Artėjant Sekminėms popiežiaus Pranciškaus žvilgsnis krypsta į Šventąją Dvasią. Ne kartą Šventasis Tėvas pabrėžė, kad krikščioniškas tikėjimas be gyvo santykio su Dievu, be įsiklausymo į Šventąją Dvasią rizikuoja tapti vien sąvokų sistema. Tai Pranciškus pakartojo ir pirmadienio, gegužės 29 dienos ryto Mišių homilijoje remdamasis skaitiniu, kuris pasakojo apie apaštalo Pauliaus susitikimą su Efeso bendruomene ir apie „Efeso Sekmines“. Bendruomenė Efese buvo gavusi tikėjimą, bet dar nebuvo gavusi Šventosios Dvasios. Tada apaštalas uždėjo ant jų rankas ir meldė Dvasios nužengimo. Kai tai įvyko, jie prabilo kalbomis, panašiai kaip po Šventosios Dvasios nužengimo Jeruzalėje.

Sekmadienį popiežius Pranciškus Romoje, Šv. Petro aikštėje, vadovavo tradicinei vidudienio maldai su maldininkais ir turistais iš viso pasaulio. Po maldos popiežius kvietė mestis už terorizmo aukas Egipte ir Anglijoje.

Koks turi būti atsakymas į psichinių ligonių kančias? Būti arti ir užtikrinti paliatyvinę slaugą, o ne juos apleisti. Taip rašo belgų vyskupai, ryžtingai pakartodami Bažnyčios nepritarimą bet kokiai eutanazijos formai, kuri įteisinta Belgijoje ir kuri gali būti taikoma asmenims, turintiems psichinių sutrikimų.