XXV eilinio metų sekmadienio Evangelijoje apsukriojo prievaizdo palyginimu Jėzus primena kiekvienam iš mūsų turimus žemiškus palaiminimus: laikas, talentai, sveikata ir medžiaginės gėrybės yra skirtos tik vienam tikslui – laimingai siekti amžinojo gyvenimo vilties.
Šv. Jonas Auksaburnis, vyskupas ir Bažnyčios mokytojas, kurio liturginę šventę minėjome rugsėjo 13 d., yra pasakęs: „...ištikimybė mažuose dalykuose yra didelis reikalas.“ Arba štai šventoji Kalkutos Teresė taip pat kviečia mus, šių laikų Bažnyčios vaikus: „...daryti mažus dalykus su didele meile.“
Taigi kokią vietą mūsų gyvenime turėtų užimti turtas: tarnauti kaip priemonė gerų darbų darymui ar būti gyvenimo tikslu – turėti daugiau už kitus ir valdyti? Štai John D. Rockefeller, vienas iš didžiausių pasaulio kapitalistų, pradėjo klerko karjerą su $43,75 US alga per savaitę. Nors uždirbdamas ne itin didelius pinigus, jis kas savaitę savo Bažnyčiai aukodavo net iki pusės uždarbio. Bėgo metai. Sulaukęs 52 metų jis tapo, ko gero, turtingiausiu planetos žmogumi. Tuo pačiu metu jis sunkiai sirgo ir daktarai žadėjo tik vienus gyvenimo metus – ne daugiau. Supratęs savo beviltišką padėtį jis nenusiminė, o atvirkščiai – parengė planą, kaip dar daugiau savo turto skirti labdarai. Pardavė pusę naftos akcijų ir tapo brangiausių projektų JAV mecenatu. Įvyko stebuklas. Kuo daugiau pinigų leido labdarai, tuo su kiekviena diena jautėsi vis geriau ir geriau, kol galop visai pasveiko. Taip sulaukė gilios senatvės, geros sveikatos ir dar didesnės turtų gausos.
Taigi, mielas skaitytojau, šio sekmadienio Evangelija mums primena, kad turtas žmogaus gyvenime yra tik priemonė, bet ne tikslas. Kitaip gyvenimas gali būti nugyventas veltui, o amžino gyvenimo viltis – tikrame pavojuje.
Kun. Egidijus ARNAŠIUS
Airija
