Reklama 1

„Nė vienas, kuris prideda ranką prie arklo ir žvalgosi atgal, netinka Dievo karalystei“ (Lk 9, 62)

Birželio mėnesio paskutiniojo sekmadienio Evangelijos skaitinys mums vaizdžiai primena žmogaus pašaukimo ir gyvenimo kelio pasirinkimo svarbą. Esame nuolat kviečiami save tirti, ar teisingu gyvenimo keliu einame. Manęs nesenai vienoje lietuvių susibūrimo vietoje paklausė: „Kunige, kas yra geras gyvenimas?“ Kiek susimąstęs atsakiau: „Gyvenimo kaip „gero“ per daug nevertinu, nes tai, kas šiandien gera, rytoj gali būti labai karti patirtis. Man labiau rūpi, ar gyvenu prasmingai – toks mano gyvenimo klausimas ir atsakymas“.

Vienos uolėtos pajūrio pakrantės švyturio sargas pradėjo eiti  paskirtą budėjimo laiką. Jam buvo skirta žibalo švyturiui visam jo mėnesio budėjimo laikui. Ir buvo pasakyta, kad švyturys turi degti kiekvieną naktį.  Tačiau vieną dieną atėjusi moteriškė paprašė žibalo savo namams, kad maži vaikai nesušaltų. Po to atėjo valstietis ir paprašė žibalo savo sūnui, kad galėtų vėlai vakarais mokytis ir skaityti.  Kitas prašė savo mechanizmų varikliams. Kiekvienas atėjęs pas jį turėjo svarbią priežastį, kad gautų žibalo iš švyturio sargo. Ir taip jo sargybos mėnesio pabaigoje žibalo jau nebebuvo. Paskutinę sargybos naktį švyturys paskendo tamsoje. Ir kaip tik tą naktį į uolas sudužo net trys laivai, nusinešę gausybę jūrininkų gyvybių. Netrukus prasidėjo tyrimas ir teismo procesas. Sargybiniui teko pasiaiškinti, kodėl paskutinę naktį švyturys pritrūko žibalo. Tačiau teismo tyrėjas pasakė: „Tau buvo iškelta ir patikėta tik viena užduotis, kad švyturys nakties metu nuolat degtų ir šviestų. Visa kita prieš tai, kas buvo patikėta tau, yra tik antraeilis dalykas. Lengvabūdiškumas einant pareigas nenuima atsakomybės. Dėlto žuvo daugybė žmonių ir turto“.

Kažkas teisingai yra pastebėjęs, kad tikroji pagunda ne visuomet reiškia, jog reikia rinktis tarp gėrio ir blogio. O gal didžiausia pagundos grėsmė yra tada, kai turime rinktis tarp gero ir geriausio? Atrodo, švyturio sargas kaip tik ir bus patekęs į gyvenimo spąstus, norėdamas būti visiems lengvabūdiškai geras.

Jėzus būdamas gailestingas, mylintis ir suprantantis žmogų, šio sekmadienio Evangelijoje primena ir ryžtingumo dorybę, idant mūsų svajonės ir troškimai tikrai išsipildytų ir duotų vaisių.

Kun. Egidijus ARNAŠIUS

Airija

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode