Parama dėkojame




Sprogimas

„Visi valgė ir pasisotino. Ir dar buvo surinkta dvylika pintinių nuo likusių kąsnelių“ (Lk 9, 17)

Antrasis Vatikano susirinkimas skelbia, kad Šventoji Eucharistija, kaip auka, yra viso krikščioniško gyvenimo esmė ir pagrindas (plg. Lumen Gentium, 11). Kodėl? Todėl, kad tai įgalina mus dalyvauti tikrovišku būdu Kristaus aukoje ir tokiu būdu pelnyti dvasinio gyvenimo vaisius. Tobuliausiu būdu pagarbinama Trejybė, vienas Dievas trijuose asmenyse. Tokiu būdu, kai dalinamės Švč. Sakramentu, stiprėja mūsų vienybė ir dosnumas su Jėzumi. Tai realus Kristaus Kančios, Mirties ir Prisikėlimo atminimas, kuris primena krikščionio pareigą su meile dalintis tuo, kas svarbiausia kiekvienam iš mūsų.

Šv. Eucharistija, kaip ir visas žmogaus gyvenimas, yra paslaptis, o ypač mūsų viltis ir tikėjimas amžinybe bei žmogiškas dosnumas stokojančiam artimui. Jau prabėgo daugiau kaip du tūkstančiai metų nuo Jėzaus laikų, o Bažnyčia nuolat ir nepaliaujamai švenčia Eucharistijos stebuklą. Kodėl? Todėl, kad pats Jėzus paskutinės vakarienės metu savo mokiniams pasakė: „Tai darykite mano atminimui.“

Taigi, šis šventas atminimas turi keletą vardų: Šv. Eucharistija, nes Jėzus paaukojo save Dievui Tėvui kaip padėkos auką; Viešpaties vakarienė, arba Duonos laužymas, nes tai yra dangiško maisto šventimas; Šv. Komunija, nes susivienijame su Kristumi jį priimdami; ir galop – Šv. Mišios, nes jų pabaigoje kunigas sako: „Keliaukite ramybėje, šlovindami Dievą savo gyvenimo pavyzdžiu.“

Leonardas Da Vinči buvo jau 43 metų amžiaus, kai Milano kunigaikštis užsakė „Paskutinės Vakarienės“ paveikslą. Dirbo labai lėtai, bet su didžiu atidumu. Darbas truko trejus metus. Labai daug laiko ir jėgų Leonardui atėmė paskutinės vakarienės taurė, kurią savo rankose laikė Jėzus. Tada jau darbų pabaigoje pasikvietė vieną draugą ir paklausė, koks jo įspūdis. Draugas atsakė: „Tai nuostabu. Taurė tokia tikroviška, kad negaliu akių atitraukti nuo jos.“ Čia pat Leonardas paėmęs teptuką užtapė taurę ir tarė: „Niekas neturėtų mūsų dėmesio atitraukti nuo Kristaus!“

Taigi, Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo šventės sekmadienyje atmename, kad Kristus yra mūsų krikščioniško gyvenimo centras ir visų dvasinių jėgų šaltinis.

Kun. Egidijus ARNAŠIUS

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode