Reklama 2

„Mes matėme užtekant jo žvaigždę ir atvykome jo pagarbinti“ (Mt 2, 2)

Kažkada Bažnyčia sausio 6 d. sutartinai švęsdavo Trijų Karalių, Kristaus Apsireiškimo, iškilmę. Tokia šalis, kur sausio 6-oji vis dar švenčiama kaip Trijų Karalių iškilmė, šiandien, atrodo, yra išlikusi tik viena Airija. Likęs katalikiškas pasaulis (ir Lietuva) šią šventę mini pirmą sekmadienį po Naujųjų metų.

Trijų Karalių iškilmė sklidina paslapčių. Kas tie karaliai, kas tai per dovanos, kodėl dangaus kūno, tai yra žvaigždės, pasirodymas toks svarbus, kad net minimas Evangelijoje?

Karaliai iš Rytų šalies – tai mokslo vyrai, išminčiai, kurie stebėdami dangaus skliautą ir išvydę naujos žvaigždės užgimimą suprato tai kaip naują žmonijos gyvenimo knygos atverstą skyrių. Kiekvienas iš mūsų esame karalius, kai mažame dalyke atpažįstame didį Dievo veikimą. Karaliai atnešė užgimusiam Atpirkėjui dovanų. Mes kartais susimąstome, kas svarbiausia žmogui. Turbūt atsakysime, kad auksas arba nepaliaujamai sodri mūsų banko sąskaita. Bet karaliai, padėję prie Šv. Šeimos kojų auksą, sako visai ką kita. Karalių auksas – tai mūsų meilė Dievui ir troškimas būti Jo bendradarbiais. Meilė be nusižeminimo (karalių dovana mira) greit paliaus, išdžius ir susiskleis tik savyje, o nemokėjimas pagarbinti, t. y. neturėjimas karališkų smilkalų, sunkią gyvenimo akimirką mus verčia sustoti, abejoti ir užsisklęsti savyje. Pagaliau susimąstykime, kodėl mes nesame dangaus žvaigždės, kurios rodė kelią Rytų šalies išminčiams? Juk ir šiandien daugeliui reikia kelio, reikia mažo kelio ženklo, nes kiekvienas esame pašauktas būti savo artimiausioje aplinkoje nors maža, bet ryškia ir šviesia dangaus žvaigždele.

Tad švieskime ir dekime malda, tikėjimu ir darbais, kad mus supančių žmonių gyvenimo kelyje degtų ryškiausia Betliejaus dvasinio gyvenimo šviesa, kurią mums atnešė užgimęs Atpirkėjas!

Kun. Egidijus ARNAŠIUS

Airija

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode