Reklama 2

Arkivysk. G. Grušo pamokslas Aušros Vartų atlaiduose

Šiandienos Šventojo Rašto skaitiniai mus kviečia sugrįžti prie santykio. Galime prisiminti savo motinos meilę, kurią patyrėme, kai buvome maži, ir tą saugumo jausmą, kurį mums užtikrino tėvo meilė. Ši mūsų tėvų meilė yra tik mažas atspindys to meilės santykio, kuriuo džiaugiamės Dievo glėbyje.

Antrajame skaitinyje skaitome, kad Dievas atsiuntė į mūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: Aba, Tėve! (Rom 8, 15). Esame be galio mylimi dangiškojo Tėvo vaikai. Evangelijoje girdime: Štai Tavo Motina (Jn 19,27). Po kryžiumi stovinti Marija tampa kiekvieno iš mūsų Motina. Sekdami mokiniais ir mes stokime prieš Jėzų, žvelgiantį į mus nuo kryžiaus, ir savo širdies gelmėje išgirskime Jo žodžius: Štai Tavo Motina! (Jn 19,27). Po kryžiumi tapome mūsų neapleidžiančios Motinos Marijos vaikais. Dangiškojo Tėčio ir Mamos meilė apglėbia taip, kaip mylintys tėvai priglaudžia savo kūdikį. Patirdami tokį saugumą ir meilę, su vaikišku nuolankumu pasitikėkime Dievu.

Tame santykyje su Tėvu ir Motina esame kiekvienas pašvęstas. Pirmiausia esame pašvęsti per Krikštą, kai tapę Dievo vaikais gimstame šiam naujam santykiui. Ryšys tvirtėja, kai priimame sakramentus: per Susitaikinimo sakramentą atsiprašome Viešpaties ir atkuriame santykį, kuriam pakenkėme savo nuodėmėmis; Sutvirtinimo sakramentu Šventoji Dvasia mums padeda ne tik augti meile, bet ir dalintis ja, skleisti ją kitiems; Eucharistija padeda mums tapti vis panašesniems į Tą, kuris yra meilė.

Šiais Pašvęstojo gyvenimo metais turėjome daug progų susimąstyti apie vienuolių pašaukimą. Tai kelias, kurį žymi visa ko atidavimas Dievui nepadalinta širdimi. Vienuoliai broliai ir seserys nepaliaujamai už mus meldžiasi, užtaria mus maldoje, lydi mus tarnaudami ir savo apsisprendimu rodo kelią Dievo karalystės link. Kunigo pašvęstasis gyvenimas – tai tarnavimas Dievo tautai, savęs atidavimas tikintiesiems. Taip pat ir Santuokos sakramentą priėmę tikintieji yra pašvęsti atspindėti Dievo meilę pasaulyje, mylėdami vienas kitą ir augindami savo atžalas – šitaip šeimos bendradarbiauja su Dievu pasaulio kūrimo darbe.

Mes visi esame pašvęsti Gailestingumui. Dievas, kuris pats yra Gailestingumas, kviečia mus tapti vis panašesnius į jį. Artėjantys Gailestingumo metai, kurie prasidės gruodžio aštuntąją, bus ypatinga proga augti gailestingumu. Tapti panašūs į Dievą galime tik brandindami santykį su Dievu, užmegzdami, atnaujindami su Juo gyvą ryšį.

Tikrasis santykis – tai akimirka, kai mažas vaikas paduoda vieną ranką tėčiui, kitą – mamai, ir leidžiasi vedamas. Kaip vaikščioti besimokantys vaikai, su besąlygišku pasitikėjimu paduokime vieną ranką Tėvui, o kitą – Motinai. Gailestingasis Tėvas mums leidžia patirti jo meilę, teikiančią tikrąjį saugumą. Motina Marija švelniai veda Gailestingumo keliu, stovi šalia, kai patiriame sunkumų, kaip stovėjo po Jėzaus kryžiumi.

Jėzus kviečia būti Gailestingumo apaštalais: Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai (Mk 16, 15–16). Popiežius Benediktas XVI yra pasakęs: Juo geriau pažįstame Kristų, juo labiau trokštame jį skelbti. Juo daugiau su juo kalbamės, juo kyla didesnis troškimas kalbėti apie jį. Kuo stipriau esame jo pagauti, tuo labiau norime patraukti prie jo kitus.

Gailestingumo metais iš naujo leiskimės į kelionę su mus mylinčiais dangiškaisiais tėvais. Kiekviena malda, prašant gailestingumo gyviems ar mirusiems, kiekvienas gailestingumo darbas per ateinančius metus tebūna dar vienas žingsnis mūsų kelionės tikslo link. Tegu ir mums skamba šie Viešpaties žodžiai: Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę! Nes aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priglaudėte, buvau nuogas – mane aprengėte, ligonis – mane aplankėte, kalinys – atėjote pas mane (Mt 25, 34–36).

Mama, mes taip Tave mylime. Lydėk mūsų žingsnius ir padėk išmokti mylėti Tavo Sūnų ir dangiškąjį Tėvą ne tik žodžiais, bet ir darbais – visu savo gyvenimu. Padėk mums žodžiais ir darbais skelbti Gerąją Naujieną, kad Dievas yra Meilė, kad Dievas yra Gailestingumas. Padėk mums tapti gailestingiems, kaip dangiškasis Tėvas yra gailestingas.

  Vilniaus arkivyskupijos kurija

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode