Reklama 2

„Atsisėdęs ties aukų skrynia, Jėzus stebėjo, kaip žmonės metė į skrynią smulkius pinigus. Daugelis turtingųjų aukojo gausiai. Atėjo viena suvargusi našlė ir įmetė du pinigėlius, tai yra skatiką. Pasišaukęs savo mokinius, Jėzus pasakė jiems: „Iš tiesų saka

Lapkričio 8 d. sekmadienio Evangelijos pamoka – našlės paaukoto skatiko svoris ir dydis Dievo akyse. Taip pat priminimas, kad Jėzaus laikų turtuolių puikybės pavyzdžius dažnai galime stebėti ir šiandienos žmonių gyvenime. Evangelijoje tarsi įvyksta dvasinė dvikova tarp šio pasaulio turtingųjų ir reikšmingųjų bei neturtingos ir suvargusios našlės. Jėzaus ir Dievo akyse šią dvikova su didžiule persvara laimi suvargusi našlė.

 

Štai Motina Teresė iš Kalkutos yra sakiusi: „Jeigu tu duodi išmaldą, aukoji tai, kas tau nėra labai svarbu ir reikalinga, tai nėra tikroji tavo gyvenimo auka.“ Kartą ją, einančią gatve, sustabdė vargingas išmaldos prašytojas. „Motina Terese, visi tau aukoja. Aš irgi noriu prie to prisidėti. Šiandien visą dieną praleidau gatvėje ir surinkau tik penkiolika rupijų (30 centų 1 JAV dolerio). Aš noriu visa tai paaukoti tau.“ Čia pat Motina Teresė susirūpino. Jei ji iš šio gatvės vargšo paims tai, ką jis surinko per dieną, jis naktį praleis alkanas. Jei nepriims jo aukos, gali įžeisti žmogaus kilnius jausmus. Taigi Motina Teresė nuolankiai priėmė gatvės išmaldos prašytojo auką. Vėliau Motina Teresė prisimins: „Niekada gyvenime nemačiau tokio laimingo žmogaus, kaip šis gatvės elgeta.“ Na, o jai pačiai ši praeivio auka buvo nesulyginama net su Nobelio Taikos premija, kurią ji vėliau gavo už nenuilstamą aukos dvasią Kalkutos ir likusio pasaulio vargšų kvartaluose.

Susimąstymui noriu pateikti JAV kunigo James J. Gilhooley, uoliai tarnavusio stokojančių labui, mintį: „Kai žmogus miršta, jis su savimi pasiima tik tai, ką savu laiku išdalijo stokojantiems!“

Kun. Egidijus ARNAŠIUS

Airija

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode