Popiežius 2016 metais: dokumentai, kelionės, Kurijos reforma



Pagrindinis ištisinis įvykis, sutapęs su beveik visais
beišbaigiančiais kalendoriniais metais, buvo Gailestingumo jubiliejus,
pradėtas 2015 m. gruodžio 8 d. ir užbaigtas 2016 m. lapkričio 20 d.


Jubiliejaus rezultatus popiežius Pranciškus apibendrino užbaigimo
proga paskelbtame apaštališkajame laiške „Misericordia et misera“.

„Atšventėme intensyvius Šventuosius metus, kuriais patyrėme
gailestingumo malonės gausą“, rašo Pranciškus lapkričio 21 d.
paskelbtame laiške. „Dabar reikia eiti pirmyn, būti klusniems
Šventajai Dvasiai, kuri mums rodo kelią, kad neštume visiems
išganančią Evangelijos žinią“. Šia proga popiežius dar kartą iškėlė
Susitaikinimo sakramento svarbą, nes sakramentinė išpažintis yra tas
momentas ir ta vieta, kur žmogus pajunta mylinčio Tėvo apkabinimą ir
kur jam sugrąžinamas Dievo vaiko orumas. Jubiliejaus uždarymo proga
popiežius visiems kunigams suteikė teisę atleisti aborto nuodėmę,
kurią pagal lig šiol galiojusią kanoninę tvarką galėjo atleisti tik
tam įgalioti kunigai. Tuo pat metu popiežius savo laiške pakartojo,
kad abortas yra sunki nuodėmė ir tokia laikomas ir toliau, nes tai
nekaltos gyvybės nutraukimas. Tačiau kad ir koks sunkus būtų žmogaus
nusikaltimas, Dievas viską atleidžia jei mato atgailaujančią ir
susitaikinti trokštančią žmogaus širdį. Dar vienas gailestingumo
jubiliejaus rezultatas – popiežiaus įvedama Pasaulinė vargdienių
diena, kuri kasmet bus minima XXXIII liturginių metų sekmadienį.

Kitas 2016 m. paskelbtas popiežiaus dokumentas – kovo 19 d.
pasirašytas posinodinis apaštališkasis paraginimas „Amoris laetitia“
(„Meilės džiaugsmas“), kurį popiežius Pranciškus paskelbė remdamasis
2014 ir 2015 m. vykusių dviejų šeimos problemoms ir pašaukimui skirtų
Vyskupų Sinodo asamblėjų siūlymais. Aptardamas tuos atvejus kai šeimų
gyvenimas ne visiškai atitinka Viešpaties siūlomą šeimos idealą,
Pranciškus naudoja tris raktažodžius: „palydėti, suprasti ir
integruoti“. Atsižvelgdamas į Sinodo asamblėjų metu išsakytą daugelio
vyskupų nuomonę, popiežius rašo, kad „pakrikštytieji, kurie išsiskyrė
ir sudarė naują civilinę santuoką, turi būti labiau integruoti į
bažnytines bendruomenes. Jie neturi jaustis ekskomunikuoti, bet
gyventi ir save ugdyti kaip gyvi Bažnyčios nariai“. Popiežius
kreipiasi ir į sudėtingose šeimyninėse situacijose gyvenančius
tikinčiuosius, kviečia juos su pasitikėjimu kalbėtis su ganytojais
apie savo situaciją. „Ne visada sulauksite pritarimo savo idėjoms ar
troškimams, bet gausite šviesos, kuri padės geriau suprasti kas dedasi
ir surasti asmeninės brandos kelią. Raginu ganytojus, su meile ir
kantrybe išklausyti, nuoširdžiai įsigilinti į žmonių dramas, stengtis
suprasti jų požiūrį, padėti suprasti savo padėtį Bažnyčioje“.

Nors daugiausia dėmesio ir laiko popiežiaus veikloje buvo skiriama
Vatikane vykusiems Gailestingumo jubiliejaus renginiams, per
besibaigiančius metus buvo surengtos ir šešios apaštališkosios
kelionės. Ilgiausias ir intensyviausias buvo vasario 12-18 dienomis
vykęs popiežiaus vizitas Meksikoje; Pranciškus aplankė šešis miestus,
susitiko su valstybės vadovais ir visuomenės atstovais, su Bažnyčios
ganytojais ir tikinčiais, su karitatyvinių institucijų darbuotojais ir
globotiniais, pasakė trylika kalbų.

Kelionė į Meksiką prasidėjo netikėta tarpine stotele - trumpu
Pranciškaus vizitu Kuboje ir Havanos oro uoste įvykusiu susitikimu su
Maskvos patriarchu Kirilu. Tai iš tiesų buvo istorinis pirmasis dviejų
ganytojų susitikimas, kurio seniai laukta, dėl kurio ypač stengėsi
popiežius Jonas Paulius II. Nors pats popiežiaus ir patriarcho
susitikimo faktas iš tiesų laikytinas istoriniu įvykiu, vis dėlto jis
netapo lūžiu, atverčiančiu naują ekumeninių santykių istorijos
puslapį. Katalikų Bažnyčia į šį susitikimą labiau žiūrėjo iš
tarpkrikščioniškų santykių gerinimo perspektyvos. Maskvos
patriarchatas didesnį dėmesį skyrė krikščionių padėčiai Artimuosiuose
Rytuose ir karui Sirijoje. Kaip tik tuo metu Rusija buvo pradėjusi
kariauti Damasko režimo pusėje.

Balandžio 16 d. popiežius Pranciškus, kartu su Konstantinopolio
patriarchu ir Atėnų ortodoksų arkivyskupu, lankėsi Graikijos Lesbo
saloje, kuri tuo metu buvo tapusi tūkstančių pabėgėlių, bėgančių nuo
karo Sirijoje ir Irake, laikino prieglobsčio ir registracijos vieta.

2016 m. popiežius taip pat aplankė Kaukazo šalis – Armėniją, Gruziją
ir Azerbaidžaną. Atsižvelgiant į tai, kad jau daugiau kaip du
dešimtmečius Armėnija ir Azerbaidžanas yra tarpusavio karo padėtyje,
kelionė buvo padalinta į dvi dalis. Armėniją popiežius aplankė
birželio pabaigoje, o į Azerbaidžaną nukeliavo spalio pradžioje gale.
Ta pačia proga buvo aplankyta ir Gruzija. Abi šios kelionės dalys
laikomos vienu apaštališkuoju vizitu Kaukaze.

Liepos pabaigoje popiežius Pranciškus dalyvavo Krokuvoje vykusiose
Pasaulio jaunimo dienose, susitiko su šimtais tūkstančių iš viso
pasaulio šia proga į Lenkiją atvykusių jaunų žmonių, uždarydamas
Jaunimo dienas, pakvietė į kitą tokį pasaulinį susitikimą po trejų
metų Panamoje. Lankydamasis Lenkijoje, popiežius taip pat kartu su
vietos vyskupais ir visos Bažnyčios atstovais paminėjo 2016 m.
sukakusias Lenkijos christianizacijos pradžios 1050-ąsias metines. Šia
proga popiežius vadovavo Mišioms Čenstakavos Marijos šventovėje.
Pranciškus taip pat aplankė Aušvico mirties lagerį, tyliai meldėsi už
nužudytuosius.

Dar viena kelionė įvyko spalio 31-ąją – lapkričio 1-ąją dienomis.
Popiežius Pranciškus Švedijos miestuose Lunde ir Malmėje dalyvavo
ekumeniniuose renginiuose, kuriais pradėtos minėti Liuterio
reformacijos 500-osios metinės.

Du kartus popiežius lankėsi Italijoje – abu kartus Asyžiuje: rugpjūčio
4 d. dalyvavo Porciunkulės atlaidų 800 metų sukakties minėjime;
rugsėjo 20 d. dalyvavo tarpreliginėje maldos dienoje už taiką
pasaulyje. Vykstant Gailestingumo metams kiti popiežiaus vizitai
Italijos vyskupijose buvo sustabdyti; nevyko ir paprastai reguliariai
rengiami viso pasaulio vyskupų vizitai Ad limina.

2016 m. buvo nuosekliai tęsiama popiežiaus Pranciškaus iškart po
išrinkimo prieš trejus su puse metų pradėta Romos Kurijos reforma.
Kelis kartu Vatikane vyko pasitarimai su Pranciškaus įkurta kardinolų
– patarėjų reformos klausimais taryba. Sulaukta taip pat dviejų
konkrečių pakeitimų: nuo rugsėjo 1 d. į naują Pasauliečių dikasteriją
sujungtos dvi Popiežiškosios tarybos - šeimos ir pasauliečių. Dabar,
nuo naujųjų metų, pradeda veikti nauja „dikasterija, tarnaujanti
žmogaus visapusiškam vystymuisi“, kuri sujungia į viena ligi šiol
veikusias keturias Popiežiškąsias tarybas: Teisingumo ir Taikos, „Cor
Unum“, Keliaujančiųjų ir migrantų sielovados bei Sveikatos darbuotojų
sielovados. Jau anksčiau buvo pertvarkyta Vatikano finansų
administravimo sistema, įkuriant Ekonomikos tarybą ir sekretoriatą, o
taip pat į vieną Komunikacijos sekretoriatą buvo sujungtos visos
informacijos platinimo priemonės, įskaitant ir Vatikano radiją.


(Vatikano radijas)

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode