RETRO

Panevėžio progimnazija – pirmoji Baltijos šalyse, mokysianti moksleivius diskgolfo

Panevėžio Rožyno progimnazijoje baigiamas įrengti diskgolfo parkas, o ši sporto šaka bus integruota į moksleivių ugdymosi procesą, teigia Panevėžio savivaldybė.  

Pasak savivaldybės, parkas oficialiai bus atidarytas kitą savaitę – ši progimnazija taps pirmąja Baltijos šalyse, kurios stadione moksleiviai mokysis žaisti diskgolfą.

Šiauliai paminėjo Pasaulinę kultūros dieną

Balandžio 15 d. Šiauliuose simboliškai paminėta Pasaulinė kultūros diena. Prisikėlimo aikštėje suplazdėjo Taikos vėliava, simbolizuojanti taikos per kultūrą idėją, o Šiaulių kultūros centro pastatų lauko erdvę papuošė instaliacija, kuria išreiškiamas ilgesys kultūrinei veiklai ir žiūrovais pripildytoms salėms.

Ketvirtadienį miesto centre šiauliečiai gali išvysti plevėsuojančią Taikos vėliavą. Vėliava, išreiškianti pasiryžimą saugoti ir puoselėti dvasines bei materialines kultūros vertybes, Lietuvoje jau penkioliktą kartą keliama minint Pasaulinę kultūros dieną.

Rokiškio kultūros įstaigų atstovai surengė važiuotynes

Balandžio 15–ąją minint pasaulinę kultūros dieną, Rokiškio kultūros įstaigų atstovai miesto gyventojus nudžiugino automobilių paradu ir specialiu šokiu. Šia akcija buvo siekiama priminti, kad kultūra tebėra gyva, ir atkreipti dėmesį į nepavydėtiną šiandieninę jos situaciją.

Lankytojams duris vėl atveria Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus

Lankytojams šeštadienį duris vėl atveria Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus – vienas iš trijų regioninių Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinių.

Kiek anksčiau lankytojams atvira tapo Jono Basanavičiaus gimtinė Vilkaviškio rajone bei Vinco Kudirkos muziejus Kudirkos Naumiestyje.

Kaip informuoja Lietuvos nacionalinis muziejus, dėl galiojusių karantino ribojimų Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus duris atveria pirmą kartą po penkių mėnesių.

Išleista pirmoji knyga apie Telšių kunigų seminariją

Telšių vyskupijos dvasinį gyvenimą tarsi motina jaukiai apglėbusi laiko Alma Mater – vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija. Atkurta ji gyva jau trisdešimt metų. Siekiant įprasminti šią reikšmingą datą, imtasi iniciatyvos parengti knygą. Į vieną leidinį suguldyta visa Telšių kunigų seminarijos istorija nuo pat jos įsikūrimo pradžios.

Muziejai džiaugiasi pirmaisiais lankytojais, pabrėžia misiją karantino metu

Lietuvos muziejai skaičiuoja pirmuosius lankytojus po to, kai praėjusią savaitę po kelių mėnesių pertraukos jie ir vėl pravėrė duris visuomenei.

Muziejų atstovai sako, kad žmonės pasiilgę tokio laisvalaikio, kuris leistų atitrūkti nuo karantino realybės.

„Mums sekasi taip, kaip ir tikėjomės, savaitgalį turėjome nemažai lankytojų, o paprastos dienos šiek tiek skurdesnės“, – BNS sakė Vytauto Didžiojo karo muziejaus vadovė Rita Malinauskienė.

Sutarta su savivaldybėmis pradėti vakcinaciją ir savaitgaliais

Šiandien Sveikatos apsaugos ministerijos nuotolinio susitikimo su miestų ir rajonų merais, savivaldybių koordinatoriais ir vakcinavimą organizuojančių sveikatos priežiūros įstaigų atstovais metu sutarta, kad gyventojų vakcinacija vyktų ir savaitgaliais. Tai reiškia, kad vakcinacijos tempai išaugtų, o tai paspartintų visuomenės imunizacijos procesą ir leistų greičiau pradėti karantino atlaisvinimus ar net grįžti į normalų gyvenimą.

Etnografinių regionų heraldinių ženklų įteisinimas

Etninės kultūros globos taryba siekia, kad visi Lietuvos etnografiniai regionai turėtų pilnai įteisintus herbus ir vėliavas.

Šiuo metu keturi iš penkių Lietuvos etnografinių regionų (Aukštaitija, Dzūkija (Dainava), Suvalkija (Sūduva) ir Žemaitija) turi su Lietuvos heraldikos komisija (LHK) suderintus herbų ir vėliavų projektus. Tuo tarpu dėl kuriamo Mažosios Lietuvos herbo pagrindinio simbolio parinkimo jau penkti metai vyksta nevaisinga diskusija tarp šio regiono atstovų ir LHK.

Poligonui steigti bus ieškoma ir kitų teritorijų (2)

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas su aplinkos ministru Simonu Gentvilu sutarė dėl galimybių vietos naujam kariniam poligonui ieškoti visoje Lietuvos teritorijoje. Poligono alternatyvų paieškai Krašto apsaugos ministerija balandžio pabaigoje skelbs naujo Žemės sklypo naujam poligonui įrengti galimybių studijos konkursą.

Gyvų sėklų šventė

Balandžio 3-4 d., Tautodailininko Vytauto Majoro sodyboje, V. Majoro g. 21, Jurgių k. Dovilų sen. Klaipėdos raj.
Visus geros valios žmones, mylinčius Žemę, Gamtą ir Gimtinę, kviečiame atvykti ir dalintis patirtimi, sėklomis ir augalais ar dalyvauti nuotoliniu būdu. Šventės tikslas – atkurti tradicinį sveiką gyvenimo būdą auginti savo sodus, sėklas ir puoselėti aplinką.

Naujoje dainos „Broli, neverk“ versijoje – Šiaulių jaunimo balsai

„Tango Sound Design“ ir „Nepriklausomų kūrėjų gildija“ drauge su būriu jaunų šiauliečių pristato naujai perdainuotą ir Šiaulių kultūros centro bei „Tango Sound Design“ garso įrašymo studijose įrašytą dainą – „Broli, neverk“. Nauja karta“. Muzikantai, su entuziazmu atsiliepę į kvietimą įrašyti naują dainos versiją, prisidėjo prie energingo ir emociškai stipraus kūrinio sukūrimo. Dainos, gimusios Sausio 13-osios įvykių sūkuryje, jaunimo perdainuota versija yra dovanojama lietuviams ir pristatoma būtent po 30 metų, švenčiant svarbiausias Lietuvai datas.

Organizatoriai: „Tango Sound Design“, „Nepriklausomų kūrėjų gildija“. Pristato Šiaulių kultūros centras.

Visuomenei planuojama atverti Klaipėdos švyturį

Daugelį dešimtmečių Klaipėdos švyturys, buvęs uždaru objektu uosto teritorijoje, dar šiemet  gali būti atvertas visuomenei. Seniausią ir pagrindinį Lietuvos švyturį valdanti Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) norėtų jį perduoti Klaipėdos miesto savivaldybei.

Staigi gydytojo netektis prislėgė visus

Pro memoria     

 Viktorui Skromovui

 (1963-02-26 – 2021-02-17)

Turėjusi būti eilinė darbo diena Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro gydytojui kardiologui Viktorui Skromovui tapo paskutinė. Pacientai neteko nuoširdaus gydytojo, kolegos neteko humoro jausmą turinčio, kruopštaus, sąžiningo, aukštos kvalifikacijos specialisto, šeima – mylinčio ir rūpestingo vyro, tėčio.

Utena tvarkosi: ko laukti šiais ir kitais metais?

Mieste ir rajone vykstančios statybos, remontai, renovacijos, kelių, gatvių ir šaligatvių atnaujinimas yra bene labiausiai pastebimi darbai, nes bene labiausiai keičia mūsų gyvenamąją aplinką, suteikdami jai jaukumo, savitumo ir patogumo. Parengus 2021 metų Utenos rajono savivaldybės biudžeto projektą, jau galima pasakyti, kokie darbai numatyti statybos priemonių plane, kas, kada ir kaip keisis mieste ir seniūnijose, kam bus skirta daugiausia dėmesio.

Užgavėnės namuose arba kaip išvaryti žiemą karantino metu

2021 m. vasario 16 d., antradienį, Lietuvoje bus švenčiamos Užgavėnės. Linksmiausia žiemos šventė šiais metais bus kitokia, tačiau šiauliečiai raginami nenusiminti, nes šventę puikiausiai galima atšvęsti ir neišėjus namų. Kad namuose minima kalendorinė šventė būtų džiaugsmingesnė ir autentiškesnė, Šiaulių kultūros centras paruošė filmuką – šmaikščią instrukciją, kurioje pristatoma, kaip saugiai ir kūrybiškai pasitikti pavasarį ir išvaryti žiemą iš kiemo karantinu metu.

Organizatorius – Šiaulių kultūros centras.

Užgavėnės – siautulingiausia ir smagiausia žiemos šventė, žavinti lietuvių išradingumu, liaudiško humoro grožiu ir tradicijų išlaikymu. Švenčiama likus 46 dienoms iki Velykų, šventė paprastai žymi žiemos pabaigą, kurią lietuviai pasitinka su triukšmu. Tai virsmo šventė, kurios papročiai susiję su žemės žadinimu naujam gyvybės ciklui, žiemos demonų išvarymu, siekiant, kad greičiau atgimtų augalija, o ir pats žmogus atsikratytų jį slegiančių negerovių ir būtų įkvėptas geresniam gyvenimui.

Įprastai lauke organizuodavęs didžiulę Užgavėnių šventę, Šiaulių kultūros centras šiauliečius šiais metais kviečia švęsti saugiai namuose. „Tikrai yra begalė būdų, kaip kūrybiškai Užgavėnes paminėti namų sąlygomis. Nusprendėme Užgavėnių papročius žaidimo forma perteikti vaikams. Todėl paruošėme žaismingą animuotą filmuką, kuriame glaustai pristatome įprastines šventės tradicijas ir jų šventimo alternatyvas. Tikimės, kad tiek vaikams, tiek suaugusiems jis įpūs šventinės dvasios ir įkvėps paminėti Užgavėnes“, – sako Šiaulių kultūros centro direktorė Deimantė Bačiulė.

Užgavėnėms būdingi pokštai, juokas, šmaikšti nuotaika ir linksmybės, svarbiausia – kad būtų gerai praleistas laikas. Todėl filmuke negailima patarimų, kaip smagiai ir tradiciškai praleisti kalendorinę dieną – kokius žaidimus žaisti su namiškiais, kaip ir kokiomis skanduotėmis išvaryti žiemą iš kiemo, kaip netradiciškai „sudeginti“ Morę ir įgyvendinti Kanapinio ir Lašininio dvikovą namuose. „Pagrindinis šventės akcentas yra kaukės, nes Užgavėnės – persirengėlių šventė.Išgirsite patarimų, kaip lengvai ir unikaliai ją pasidaryti. Prisiminsite, kad reikia skaniai bei sočiai pavalgyti, o galbūt ir sužinosite tradicinio Užgavėnių patiekalo receptą“, – intriguoja organizatoriai.

Nuo senovės tikima, kad kuo triukšmingiau bus atšvęstos Užgavėnės, tuo greičiau pasibaigs žiema ir ateis visų laukiamas pavasaris. Tad Šiaulių ir kitų miestų gyventojai kviečiami nepamiršti paminėti šios žiemos išvarymo šventės, gerai nusiteikti ir pradėti ruoštis jai iš anksto, nes ruoštis tikrai bus ką.

Užgavėnių tradicijas pristatantis filmukas skelbiamas Šiaulių kultūros centro virtualiose platformose – interneto svetainėje, „Youtube“ kanale, „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose, todėl yra prieinamas ne tik šiauliečiams, bet visiems, norintiems nuotaikingai paminėti šią šventę namuose.

Šiaulių kultūros centro iliustr.

Pritarta teisingesniam savivaldybių vietinės reikšmės kelių finansavimui

Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšos, skirtos vietinės reikšmės kelių infrastruktūrai gerinti, šiemet bus paskirstytos teisingiau, t. y. neišskiriant kai kurių šalies savivaldybių. Susisiekimo ministerijos iniciatyva Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybėms numatoma KPPP programos lėšas skirti panašiomis sąlygomis ir proporcijomis, kaip ir kitoms šalies savivaldybėms. Šiandien Vyriausybė pritarė ministerijos siūlymui koreguoti teisės aktus, numatančius papildomas lėšas prioriteto tvarka skirti žiedinėms savivaldybėms.

Vėjo elektrinės ir žemdirbystė: ką reikia žinoti ūkininkams?

Kalbant apie elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių, dažniausiai akcentuojamos tokios globalios naudos, kaip švari vietinė elektra, pagaminta neeikvojant žemės išteklių, nedidelis CO2 pėdsakas, pozityvi įtaka klimato kaitai. Tačiau intensyvėjanti atsinaujinančių išteklių energetikos plėtra didina ir mokslininkų dėmesį šiai sričiai bei leidžia atrasti kartais visai netikėtų privalumų. Pasirodo, vėjo elektrinių parkai gali būti naudingi ūkininkų ūkiams ir padėti jiems pasiekti geresnių rezultatų. Taigi ką apie vėjo energetiką svarbu žinoti ūkininkams?

Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins 46 km ilgio kelią saugomoms žuvims

Aplinkos ministerija ruošiasi didžiausiam iki šiol Lietuvoje įgyvendinamam užtvankos demontavimo projektui – ateinančią vasarą bus griaunama Salantų užtvanka. Salanto upėje atsilaisvins 46 km migracijos kelias saugomoms žuvų rūšims, bus įrengtos dirbtinės nerštavietės šlakiams, mažosioms ir upinėms nėgėms. Bus išvalyta 90 m ilgio upės atkarpa žemiau užtvankos.

Sudegus šeimos namams, mylintis tėtis stipriai išgyvena dėl 13 savo vaikų

Tatjanos ir Konstantino Deriuginų šeima Ignalinos rajone, Driškūnuose, gyvena jau septynerius metus. 13 vaikų (vyriausiajai 18-ka, o jauniausiam vos 9 mėnesiai) auginantys sutuoktiniai į nedidelį Lietuvos kaimą atsikraustė iš Maskvos. Šeima darbuojasi vis didėjančiame savo ūkyje, mokosi lietuvių kalbos, laisvalaikiu – visi muzikuoja. Tačiau gausi ir darniai gyvenanti šeima šiuo metu išgyvena itin sunkų laikotarpį – Kalėdų naktį, iš gruodžio 25-osios į 26-ąją, sudegė šeimos namai. Gaisras kilo gyvenamajame vagonėlyje, kuriame vyresnieji vaikai laiką leisdavo atskirai nuo mažųjų. Nuo vagonėlio užsiliepsnojo ir namai. Nelaimės priežastis iki galo neaiški, bet vyras įtaria, kad vagonėlyje buvo palikta įjungta krosnelė.

Įsisenėjusiai atliekų tvarkymo savivaldybėse problemai spręsti ministerija imasi lyderystės

Spręsdama įsisenėjusią pakuočių atliekų tvarkymo savivaldybėse problemą, Aplinkos ministerija artimiausiu metu pateiks reikiamus teisės aktų pakeitimus, per susitikimą su Vilniaus m. savivaldybės ir gamintojų bei importuotojų organizacijų, atliekų tvarkytojų atstovais sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Klaipėdos uostas pasiekė visų laikų geriausią rezultatą

2020-ieji į Klaipėdos jūrų uosto istoriją įeis kaip sėkmingiausi metai per visą jūrų uosto gyvavimo laikotarpį. Preliminariais duomenimis, pernai Klaipėdos uoste buvo perkrauta 47,74 mln. t krovinių. Iki šiol geriausias rezultatas buvo pasiektas 2018-aisiais, tuokart uoste krauta 46,58 mln. t.

Jurbarko Sinagogų aikštės Memorialo kūrėjams bus įteiktas apdovanojimas

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės kiekvienų metų pradžioje renka, analizuoja ir apibendrina informaciją apie Lietuvos savivaldybių bei institucijų praėjusiais metais teiktą paramą ir vykdytus projektus tautinių mažumų srityje. Išanalizuoti duomenys teikiami suinteresuotoms institucijoms pagal poreikį, o taip pat - Departamento direktoriaus įsakymo patvirtintai komisijai susipažinti ir svarstyti. Komisijos teikimu vienai savivaldybei arba institucijai teikiamas apdovanojimas už ypatingą dėmesį tautinėms bendruomenėms, už prisidėjimą prie mažumų kultūros, paveldo ir atminties įamžinimo projektų, skatinančių tarpusavio pažinimą ir tarpkultūrinį dialogą.

Karantinas ekspedicijai nesutrukdė - surinkta per 100 krosnių vaizdų

Besibaigiant ekspedicijai „Gyvos krosnys“ Klaipėdos universiteto koklių ir krosnių tyrinėtoja dr. Raimonda Nabažaitė džiaugiasi visuomenės aktyvumu įsitraukiant į nykstančio paveldo pažinimo projektą. Susidomėję gyventojai mielai dalinosi savo namų krosnių nuotraukomis, kai kurie kruopščiai jas matavo ir pildė metraštį istorijomis. Surinkta per 100 skirtingų vaizdų iš įvairių Vakarų Lietuvos vietovių – Klaipėdos, Kretingos, Šilutės, Pagėgių, Tauragės, Šilalės, Plungės, Telšių, Mažeikių, Skuodo rajonų. Ji ypač vertinga, nes ekspedicijos metu pavyko surinkti naujos medžiagos apie dar stovinčias krosnis, kurios vis dažniau griaunamos kaip mažai funkcionalūs, nebemadingi šildymo įrenginiai, arba nesuderinami su vienodėjančiais euro remontų poreikiais. Deja, tokiu būdu prarandame ilgus šimtmečius trukusios namų šildymo tradicijos baigtinio rezultato pažinimą. Nuotoliniu būdu atvertos Vakarų Lietuvos gyventojų namų durys atnešė viltį, kad dar ne viskas prarasta.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode