Šalies savivaldybėms penktadienį Vilniuje išdalinti svarbiausieji savivaldos metų apdovanojimai – 16 bronzinių „Auksinės krivūlės“ statulėlių.
Jau septynioliktus metus Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) rengiamų apdovanojimų ceremonijoje „Auksinės krivūlės“ statulėles, sukurtas skulptoriaus Ramūno Almino, merams įteikė visų 14 ministerijų, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje bei Lietuvos verslo konfederacijos vadovai.
Mažeikių r., Renave, gyvenantys Irena ir Vaclovas Akavickai jau kone du dešimtmečius augina jurginus, džiugindami kaimynus ir svečius. Savo jurginų kolekciją augintojai kasmet papildo naujomis rūšimis. Šiemet naujų veislių įsigyta už 1,5 tūkst. eurų. I. ir V. Akavickai jau skaičiuoja apie 8000 jurginų rūšių.
Pasak augintojų, toks pomėgis reikalauja ne tik lėšų, bet ir daug darbo. Jurginų plantacijos pavasariais sodinamos panašiai kaip ir bulvės: padarius vagas sudedami gumbai ir užlyginami grėbliu, o rudenį kerai kasami su kastuvu, džiovinami, rūšiuojami, sandėliuojami.
Akmenės Laisvoji ekonominė zona (LEZ) Aplinkos ministerijos vadovams ir statybų bei renovacijos sektoriaus atstovams pristatė investicinius plėtros planus, kurie skatins proveržį tvarios statybos sektoriuje. Į šiuo tikslu jau statomą organinių statybos konstrukcijų gamyklą pirmuoju etapu planuojama investuoti 94 mln. eurų ir sukurti per 200 darbo vietų.
Paskutinįjį vasaros savaitgalį Palangoje kurorto ir kelių policijos pareigūnai sustiprintai kontroliuos eismą.
Kaip skelbia Klaipėdos apskrities policija, bus tikrinamas vairuotojų blaivumas, ar nevairuojama chuliganiškai bei pavojingai, ar vairuojant rankomis naudojamasi mobiliaisiais įrenginiais, taip pat bus stebimi dviračių ir paspirtukų vairuotojai.
Policininkai taip pat tikrins, ar automobilių ir motociklų skleidžiamas triukšmas neviršija leistinų ribų.
Rugpjūčio 20-21 d. Raseinių r. Šiluvoje ir Raseinių krašto istorijos muziejaus Pasandravio istoriniame draustinyje, Maironio gimtinėje, vyko tradicinis Baltijos šalių mėgėjų teatrų festivalis. Režisieriai diskutavo, analizavo ir išbandė: proceso dramos, forumo teatro, Playback teatro metodus. Vyko išankstinis pasirengimas 2023 m. vykstančiam „ Baltijos rampos“ festivaliui Latvijoje.
Valstybės (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga šalia Utenos esančio Narkūnų piliakalnio buvo atidengtas VIENYBĖS ŽIEDAS. Tai beveik 1,3 m aukščio akmeninė skulptūra, įamžinanti Utenos miesto paminėjimą 1261 m. bei primenanti legendinį Utenos valdovą – kunigaikštį Utenį.
Vienybės žiedo idėjos autorius – Utenos kultūros centro direktorius Erikas Druskinas, o skulptūros autorius – žinomas Lietuvos skulptorius, kilęs „nuo Tauragnų“, Kęstutis Musteikis, kuris savo darbais yra papuošęs ne vieną Lietuvos miestą. Jo darbai saugomi privačiose kolekcijose, meno galerijose, muziejuose. Autorius garsėja ir ledo bei ugnies skulptūromis, kurias kūrė ir Lietuvoje, ir užsienio šalyse.
Liepos 6-ąją „Varnupės“ sodyboje (Kėdainių r.) vyko Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacijos sąskrydis – tradicinis „Saulyčių“ šeimų susitikimas 2022.
Dalyvių kasmet gausėja
Vaiko su Dauno sindromu gimimas – tai ne pasaulio pabaiga, tai tik nesibaigiančios pasakos su įvairiais personažais pradžia. Tai gyvenimas su saulyte, kuri dovanoja šypseną, apkabinimus šimtus kartų per dieną, gerumu užburdama ne vieną aplinkinį.Tai galima buvo įsitikinti pamačius besišypsančius tėvus ir laimingus žmones su Dauno sindromu, jau penktus metus susirinkusius į šeimų susitikimą. Būrys mažesnių ir didesnių saulės spindulėlių pabiro sodybos teritorijoje, net lietaus debesis išsklaidydami. Kad toks susiėjimas, į kurį atvyksta iš įvairių Lietuvos kampelių, reikalingas, rodo kasmet augantis šventės dalyvių skaičius – šiemet beveik 300.
2022 m. birželio 27 d. Raseinių rajone, Ariogaloje, pastatytas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio meno ir ekspertizės skyriaus darbuotojų pastangomis parengti informaciniai stendai „Ariogalos žydų likimas 1941 m.“.
Informaciniai stendai, bylojantys apie skaudų Ariogalos žydų likimą 1941 m., pastatyti prie buvusių sinagogų vietų, o kitas žudynių vietoje, prie Dubysos.
Birželio 20-ąją Viekšniuose prasidėjo ir visą savaitę truko sakralinio meno ir paveldo simpoziumas „Versmės“. Renginių programa turtinga paskaitomis ir kitais užsiėmimais.
Pirmoji diena
Pirmąją dieną dalyvių laukė renginio atidarymas, ekskursija ir paskaita.
Per Lietuvą keliaujantys 4 Klimato muziejus jūriniai konteineriai šiandien atvyko į Telšius. Birželio 14 d., 11.00 val. Sporto centro stadione telšiškiai kviečiami atverti muziejaus duris kartu su Leonardu Pobedonoscevu ir dainavimo studijos „Šaltinis“ solistais (vadovė Ernesta Dargužienė).
Jau Vilnių, Trakus ir Kėdainius aplankęs Klimato muziejus skaičiuoja beveik 12 000 lankytojų. „Šiuolaikiška, informatyvu ir labai įdomu! Kiekvienam būtina apsilankyti!“, — su džiaugsmu muziejų rekomenduoja kėdainiškė Živilė Marčiūtė kartu su visa šeima. Tokių susidomėjusių lankytojų Kėdainiuose buvo beveik 2 000.
Kauno „Akropolis“ kviečia susipažinti su paslaptingu bičių pasauliu ir pasinerti į įtraukiančias edukacines veiklas, kurių netrūks prekybos centro trečiojo aukšto renginių aikštėje nuo šeštadienio pradedančioje veikti nemokamoje interaktyvioje ekspozicijoje „Dūzgės“. Joje kiekvienas savo akimis galės išvysti ir patirti, koks spalvingas ir įdomus yra bičių gyvenimas. Unikali patyriminė erdvė veiks iki birželio 19 d., o jos atidarymo dieną laukia gausybė pramogų.
Geriausias gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo rodiklis 2020 m. tarp visų šalies savivaldybių buvo Vilniaus m., Neringos ir Klaipėdos m. savivaldybėse. 2013-2020 m. gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo rodikliai sparčiausiai gerėjo kaimiškose savivaldybėse, o vertinant atskiras savivaldybes didžiausią pažangą šioje srityje padarė Šalčininkų r. ir Kalvarijos savivaldybės.
Pastarąsias kelias dienas šurmuliavusiame Kaune pasirodžiusi mitinio žvėries skulptūra sekmadienio naktį vainikavo Antrąjį trilogijos veiksmą – vieną svarbiausių Europos kultūros sostinės renginių.
Organizatoriai teigia, kad tai buvo pati trumpiausia skulptūros atidengimo ceremonija pasaulyje, trukusi vos minutę.
Žvėris apie vidurnaktį buvo atidengtas ant metalinio „Žalgirio“ arenos molo.
Klaipėdoje šeštadienį vyks laivų parado renginiai – pagrindiniu šventės akcentu taps šventinė laivų kolona, kurią ves jachta „Lietuva“.
Kaip pranešė organizatoriai „Klaipėdos šventės“, minėdama Europos jūros dieną Klaipėdos jūrinė bendruomenė kviečia pradėti pramoginės navigacijos sezoną.
Pirmieji šventinės dienos renginiai vyks Danės upėje, kur rengiamos Klaipėdos irklavimo centro baidarių ir kanojų irklavimo pirmenybės, taip pat upės paradas ir vikingų valčių varžytuvės.
Vyriausybė trečiadienį nutarė siūlyti Seimui įvesti tiesioginį valdymą Kalvarijos savivaldybėje, vis nepaskiriančiai nuolatinio administracijos vadovo.
Minint penkiasdešimt metų, kai Kaune protestuodamas prieš sovietų valdžią susidegino Romas Kalanta, antradienį Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje, atidaroma paroda „Opozicijos komunistinei valdžiai kaleidoskopas“.
Iki gegužės 29 dienos veiksianti nemokama paroda skirta R. Kalantai ir kitiems pasipriešinimo sovietams būdams atminti, pranešė organizatoriai.
Po dvejų metų pertraukos šį savaitgalį Neringoje vėl vyksta tradicinė šio krašto šventė – „Žiobrinės“.
Kaip skelbia Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“, į pievą šalia Nidos uosto sugrįžta skaniausia „Žiobrinių“ šventės dalis – ant laužo kepama ypatingai paruošta ir ant karklo vytelių pamauta žuvis.
Šventės atidarymas ir žiobrių kepimas ant laužo prasidės šeštadienio vidurdienį prie Nidos uosto.
Domina darbo Alytuje pasiūlymai? Atrasti patinkantį ir gerai apmokamą darbą mažesniame Lietuvos mieste nėra taip sunku, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Žinoma, visuomet ieškant darbo tenka pasitelkti kantrybę ir pasistengti. Paspaudus čia būsite nukreipti į įdarbinimo specialistų internetinę svetainę, kurioje rasite gerų darbo pasiūlymų ir galėsite sužinoti apie teikiamas įdarbinimo Alytaus mieste paslaugas.
Penkerius metus tolimųjų reisų vairuotoju Lietuvoje dirbantis Valerijus Cukanovas be perstojo žvilgčioja į telefoną – ten jis stebi GPS signalą su iš Ukrainos bandančios išvažiuoti žmonos ir dviejų jų mažamečių vaikų buvimo vieta.
Su BNS jis kalbėjo stovėdamas prie pabėgėlių iš Ukrainos registravimo centro Alytuje. Rusijai užpuolus Ukrainą, ši įstaiga per kiek daugiau nei parą buvo įkurta miesto kultūros centro pastate, visai šalia COVID-19 tyrimų punkto.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu sudaryta saugomų teritorijų valdymo sistemos pertvarkos darbo grupė parengė saugomų teritorijų direkcijų pertvarkos modelio-gairių projektą, teikiamą Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Jame numatyta šiuo metu Aplinkos ministerijai pavaldžias 29 regioninių parkų ir rezervatų direkcijas pertvarkyti pagal etnografinius regionus į keturias saugomų teritorijų direkcijas – Žemaitijos, Aukštaitijos, Dzūkijos–Suvalkijos, Mažosios Lietuvos.
„Muziejus – tai lyg dalis manęs paties. Ir tikrai, kai manęs nebebus, po daugelio metų tos vertybės, kurias aš sukaupiau, primins jas studijuojančiam, mane, kuklų muziejininką, negarsų, tylų, neieškantį garbės ir nekopusį karjeros laiptais žmogelį. Tai būsiu aš. Būsiu ne visas numiręs, mano dalelė bus išlikusi gyva tolesniame žmonijos gyvenime“, – iš ilgamečio Žemaičių muziejaus „Alka“ darbuotojo, tyrinėtojo, archeologo Vito Valatkos dienoraščio 1962 m. rugsėjo mėn. 17 d. Šiandien, sausio 26-ąją, jam būtų sukakę 95 metai.
Klaipėda šeštadienį mini iškilmingą sukaktį – prijungimo prie Lietuvos 99-ąsias metines.
Šiai progai atminti, klaipėdiečiai ir miesto svečiai kviečiami į šventinius atminimo renginius, diskusiją. Kai kurie jų prasidėjo dar penktadienį, pranešė viešoji įstaiga „Klaipėdos šventės“.
LR Seimo nutarimu, 2022-ieji yra Sūduvos metai. Šie atmintini metai paskelbti pažymint tai, kad 1422 m. pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad 2022 metais švenčiama Sūduvos krašto susigrąžinimo 600 metų sukaktis.
Artėjančios Kalėdos bei kitos katalikiškojo pasaulio šventės skatina daug labiau pasirūpinti ne tik savo kūnu, bet ir siela. Ypač tuomet, kai žmogų užklumpa ligos.
Respublikinės Šiaulių ligoninės kapeliono kunigo Tomo Kedušio viena pagrindinių pareigų – Ligonio sakramentas. Dvasininkas taikosi prie esamos pandeminės situacijos ir lanko ligonius ne tik todėl, kad pats yra pasiskiepijęs, eina ir į COVID-19 skyrius, apsirengęs apsauginiais drabužiais, kaip ir čia dirbantys medikai, nes tikinčiojo ar jo artimųjų noras pasitikti šventes apvalius sielą daug svarbesnis, kai guli ligos patale ir buvimas šiame pasaulyje tampa netvarus.
Metams skaičiuojant paskutines dienas, prieš pat didžiąsias metų šventes, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato bendruomenė tradiciškai įprasmino adventinio laikotarpio pabaigą – susibūrė prie bendro Kūčių stalo.
Gruodžio 18 dieną nuo ankstaus ryto pėsti ir ratuoti traukė į Pagėgius, kur vyko unikalus renginys – „Kalėdinis žąsų turgus Mažojoje Lietuvoje“. Renginį organizuoja Pagėgių savivaldybės kultūros centras, o vienas rėmėjų - UAB „Ariogalos grūdai“. Renginiui 2017 metais suteiktas Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produkto sertifikatas.
2021 m. gruodžio 9 d. Telšiuose įvyko Holokausto 80-osioms metinėms paminėti skirtas baigiamasi projekto „Atminties kelias“ renginys, kuriame dalyvavo ir Telšių vyskupijos atstovai. Renginys prasidėjo eisena Rainiuose ir paminėjimu žydų palaidojimo vietoje.
Gruodžio 9 dieną Vilniuje vyko iškilmingi „Lenkijos verslo apdovanojimai". Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje bendradarbiaudama su Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmais devintą kartą apdovanojo kaimyninių – Lietuvos ir Lenkijos – šalių verslininkus, kurie aktyviai veikia abiejose rinkose ir prisideda prie tarpusavio ekonominių santykių plėtros.
Mano tėvelis, Aleksandras Sakas, (1908-1998), prieškaryje dirbo Kaune leisto krikščioniško laikraščio „Darbininkas“ techniniu redaktoriumi.
1937 metais jis lankėsi Renave (Mažeikių r.) per čia vykusias misijas. Iš tos kelionės šeimos albume liko nuotrauka.
Gruodžio 4-ąją Telšių miestas nušviestas šventine nuotaika ir įžiebta kalėdinė eglė.
Šventė dviguba–šiemet Žemaitijos sostinė kartu švenčia ir 230-ąjį miesto gimtadienį. Telšių miesto statusas įteisintas 1791 m. gruodžio 6 d., kai karalius Stanislovas Augustas miestui suteikė savivaldos privilegiją.
Nuorodų sąrašas
Powered by BaltiCode
