Reklama 2

Klasės susitikimas po... 45 metų

 

     Prieš 45-erius metus nuskambėjęs abiturientų atsisveikinimo valsas iš Mažeikių 2-osios vidurinės mokyklos, kurią tada vadinome „baltąja paukšte“, skirtingais gyvenimo takais išbarstė 28 antrosios laidos abiturientus. Tai buvo šaunioji, draugiškoji mūsų klasė, kuri kas penkerius metus didesniu ar mažesniu būriu susirinkdavome į tradiciniais tapusius klasės susitikimus. Visada šalia būdavo mūsų auklėtoja Zita Perminaitė-Dapšienė, gerbiamų mokytojų Daliutos ir Juozo Domarkų šeima, mokyklos direktorius Pranas Barvydas.

Šiemet susitikimas įvyko be didesnio pasiruošimo, beveik spontaniškai. Jo organizatoriai – Vidmantas Butnorius ir Jovita Bušmaitė-Undžienė. Jau subrendome, pakankamai protingi, todėl šį kartą susitikimą nutarėme surengti be mokytojų. Tradiciškai susitikome prie buvusios mūsų 2-osios vidurinės, dabartinės Gabijos gimnazijos, aplankėme Abiturientų alėjoje sodintus medelius: ąžuoliuką Anskį ir liepaitę Anelę. Dabar alėja jau virtusi Abiturientų giraite. Tradicija, kad kiekviena laida turi savo pasodintus ir įvardintus medžius, išliko iki šių dienų. Tegul smagu būna augti Anskiui ir Anelei tarp pirmosios laidos Mykoliuko ir Severiutės ir trečiosios laidos Jūratės ir Kastyčio bei visų kitų, kurių vardų mes jau nebežinome. Įsiamžinę Abiturientų giraitėje, grįžome prie mokyklos paradinių durų ir sodinto svyruoklinio gluosnio. Pabendravome, pasidalindami prisiminimais su Birute Šauklyte-Švažiene, kuri tik trumpam galėjo atvykti susitikti su klasiokais prie mokyklos. Atsisveikindami su mokykla, kiekvienas iš mūsų mintyse prisiminėme žodžius: „Geri namai, žėrėkit saule, dainuokit amžiną jaunystę.“

     Toliau mūsų laukė nuostabi kelionė prie Minijos krantų ir susitikimas klasės draugo Antano Bučiaus ir jo gyvenimo draugės Renatos kaimo turizmo sodyboje „Sena troba“. Susirinkome patys pareigingiausi: V. Butnorius, Rūta Keršytė-Sidabrienė, J. Bušmaitė-Undžienė, Liucija Strelčiūnaitė-Jagielienė, Virginijus Sidabras, Saulius Mickevičius, Algis Dovidauskas, Irutė Vaškytė-Dovidauskienė. Algis ir Irutė – vienintelė klasiokų pora, kurių gražią draugystę stebėjome nuo mokyklinių metų.

Tylos minute pagerbėme išėjusius į amžinybę savo klasės draugus: Vytenį Meižį, Birutę Saparytę, Nijolę Trinkūnaitę. Prisiminėme ir amžinybėn išėjusius mokytojus D. Domarkienę ir Vaidilutę Barvydienę. Klasės draugai prisiminė ir visuose susitikimuose dalyvavusį mano vyrą a. a. Stasį Jagielą. Džiaugėsi galimybe susipažinti su mano išleista atsiminimų knyga.

Klasiokė Rūta ir jos vyras nustebino netikėtai maloniu siurprizu. Jie visiems klasiokams įteikė po gražiai supakuotą savo pagautą ir išrūkytą žuvį. A. Bučys visus pavaišino... dilgėlių alumi, kurio visi ragavome pirmą kartą. Labai skanios buvo šeimininkės Renatos užtepėlės ir punšas. Stalas lūžo nuo mūsų lauknešėlių, o vyrukai netrukus visus vaišino šašlykais.

     Prisiminėme viską nuo klasės pirmųjų žingsnių „baltojoje paukštėje“, pirmų bendrų išdaigų, pririštų prie suolo mergaičių kasų iki egzaminų laikymo ir paskutinio išleistuvių valso, ir, aišku, su nostalgija aptarėme visus prabėgusius susitikimus, vykusius Mažeikiuose, Viekšniuose, Tučiuose ir čia, prie Minijos krantų.

     Smagūs, draugiški pokalbiai, gera muzika, šokiai iki pusiaunakčio, rytmetinė žvejyba, maudynės, sveikatos patikrinimas su humoro doze leido atsipalaiduoti ir trumpam pamiršti ir karštą orą, ir visus namų rūpesčius, nes šį savaitgalį mes ir vėl trumpam buvome mokiniai – padykę, linksmi, gražūs, tik gal nebe tokie jauni.

                                                                                     

Liucija STRELČIŪNAITĖ-JAGIELIENĖ

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode