Sprogimas

Tik ikiteisminio tyrimo teisėjas turi teisę laikinai nušalinti įtariamąjį nuo užimamų pareigų

Rugpjūčio 5 d., penktadienį, Mažeikių rajono savivaldybės meras Antanas Tenys išsiuntė atsakymą Savivaldybės Antikorupcijos komisijos pirmininkei Linai Rimkienei. Ji raštu „Dėl V. Šulco pranešimo tyrimo išvadų“ buvo nurodžiusi Antikorupcijos komisijos siūlymą taikyti Sodų pagrindinės mokyklos direktorei Birutei Liutkuvienei didžiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo bei per įmanomai trumpą laiką nušalinti ją nuo mokyklos direktorės pareigų. Taip pat buvo raginama kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl civilinės ir baudžiamosios atsakomybės bei užtikrinti, kad būtų išreikalauta, Antikorupcijos komisijos nuomone, mokyklai ir Savivaldybei padaryta žala.

      Atsakymas Antikorupcijos komisijos pirmininkei L. Rimkienei parengtas vadovaujantis galiojančiais įstatymais.

Dėl drausminės nuobaudos (tuo pačiu ir atleidimo) taikymo                     

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 punkte nustatyta, kad meras skiria į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės biudžetinių įstaigų, išskyrus švietimo įstaigas, vadovus, įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

      Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK) nustatyta, kad drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas – darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234, 236 str.).

      Taigi Savivaldybės meras drausmines nuobaudas mokyklos direktorei gali taikyti ir taikys tik esant DK numatytiems pagrindams, t. y. atsižvelgiant į DK numatytus drausminės nuobaudos parinkimo pagrindus bei laikantis drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos. Pažymėtina, kad švietimo įstaigų vadovus iš pareigų atleidžia Savivaldybės taryba.

Dėl nušalinimo nuo pareigų                     

Darbuotojo nušalinimą nuo pareigų numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsnis, kuriame nurodyta: ,,Nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, nutartimi turi teisę laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas.“

      Atsižvelgiant į tai, Savivaldybės merui nesuteikta teisė nušalinti mokyklos direktorę nuo einamų pareigų. Nušalinimas DK numatytas tik 123 straipsnyje, kuriame nurodoma: ,,Jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, darbdavys tą dieną (pamainą) neleidžia jam dirbti ir nemoka jam darbo užmokesčio. Kitais atvejais nušalinti darbuotoją nuo darbo (pareigų) darbdavys gali tik įstatymų nustatytais pagrindais. Darbdavys nušalina darbuotoją nuo darbo, nemoka jam darbo užmokesčio pagal pareigūnų arba organų, kuriems įstatymas suteikia nušalinimo teisę, rašytinį reikalavimą. Jame turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas.“

Dėl kreipimosi į teisėsaugos institucijas                     

Mažeikių rajono savivaldybė jau yra pateikusi Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai turimą informaciją dėl Mažeikių Sodų pagrindinės mokyklos direktorės B. Liutkuvienės veiksmų atsižvelgdama į Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymą.

Dėl žalos atlyginimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nustatyta: ,,Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinktiduomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.“

      BPK 116 straipsnyje nustatyta, kad: ,,Proceso metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį.“ BPK 116 straipsnyje taip pat nustatyta, kad: ,,Prokuroras, palaikantis kaltinimą, privalo pareikšti teisme civilinį ieškinį, jeigu šis nepareikštas, tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta žalos valstybei arba asmeniui, kuris dėl nepilnametystės, ligos, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių negali ginti teisme teisėtų savo interesų.“

      Taigi klausimas dėl žalos atlyginimo gali būti sprendžiamas vadovaujantis ir BPK nuostatomis, tačiau šiuo metu dar nėra pagrindo dėl žalos atlyginimo sprendimo BPK prasme. Taip pat šiuo metu Mažeikių rajono savivaldybė neturi pagrindo kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, pareiškiant civilinį ieškinį Sodų pagrindinės mokyklos direktorei B. Liutkuvienei. Yra atliekamas teisinis vertinimas dėl galimai padarytų Sodų pagrindinės mokyklos direktorės B. Liutkuvienės drausminių pažeidimų. Nustačius žalos dydį, Savivaldybė, be abejo, imsis priemonių dėl jos išieškojimo.                     

Ryšių su visuomene skyrius

 

16-541 MS-1305

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode